Civilinė byla Nr. 2-12-644/2012
Teisminio proceso Nr. 2-34-00244-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: 30.12
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 31 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei G. V., atsakovei A. M. J., jos atstovui advokatui A. B., Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. M. J. ir Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl savavališkai pradėto statyti gyvenamojo namo nugriovimo ir statybos leidimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovės atstovė ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė ir prašė: įpareigoti atsakovę A. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype (kadastrinis Nr. 6938/0002:128) - nugriauti savavališkai pradėtą statyti antrą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Inspekcijai, kodas 288600210, pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype (kadastrinis Nr. 6938/0002:128) - nugriauti savavališkai pradėtą statyti antrą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės A. M. J.; panaikinti statybos leidimą Nr. LNS-23-110708-00059 Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą 2011-07-08 (t. 1 b.l. 2-5, t. 2 b.l. 10-12). Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nurodė, kad 2009-09-16 reido, galimai savavališkoms statyboms nustatyti, metu patikrinta ir nustatyta, kad A. M. J. žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 6938/0002:128), esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti antrą gyvenamąjį namą. Statytojas (atsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas statybos darbus, privalo vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje nustatytos statytojo pareigos. Minėto straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte reglamentuota. kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, gauti statybos leidimą. Šio įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad prieš pradedant statyti statinį, statytojas privalo gauti statybos leidimą. Tam, kad gautų statybos leidimą, statytojas privalo turėti statinio projektą. Analogiško turinio norma įtvirtinta statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (Žin., 2002, Nr. 54-2150) 18 punkte, kuriame nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė rangovui šiuos dokumentus: statybos leidimą bei nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą. Statytoja, A. M. J., ūkio būdu vykdydama statybos darbus be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, atliko darbus, kurie pagal prieš tai minėto įstatymo nuostatas yra laikomi savavališka statyba. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojo iki 2009-12-31) buvo reglamentuota, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus. Analogiškas reikalavimas nurodytas statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. Dl-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) V dalies 16.1 punkte, kuriame teigiama, kad pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą tą pačią dieną nufotografuoja savavališką statybą ir dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą. Vadovaujantis prieš tai minėtais norminiais dokumentais Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Birštono ir Prienų rajono specialistas 2009-09-22 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-2 ir statybos sustabdymo aktą Nr. SS-2. Šių minėtų aktų surašymo dieną, pati statytoja A. M. J., pasirašytinai supažindinta su jų turiniu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte (redakcija galiojo iki 2009-12-31), buvo nurodyta, kad Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius. Vadovaujantis minėto statybos techninio reglamento nuostatomis Kauno apskrities viršininkas 2009-09-22 surašė įsakymą Nr. V-544 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo iš statytojos A. M. J. pareikalauta savo lėšomis iki 2010-01-11 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamąjį namą. Inspekcijos specialistai 2010-01-12 atliko patikrinimą vietoje ir tą pačią dieną surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą. 2010-01-12 patikrinimo metu, nustatyta, kad A. M. J. per nustatytą Kauno apskrities viršininko 2009-10-13 įsakymu Nr. V-544 terminą, nenugriovė pradėto statyti gyvenamojo namo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje reglamentuota, kad naujo statinio statyba - statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra, ar nėra statinių, pastatyti naują statinį. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), V dalies 8 punkte, nurodyta, kad naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra, ar nėra statinių, šios statybos vienas iš tikslų yra - pastatyti naują statinį. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Birštono ir Prienų rajono specialisto 2009-09-22 savavališkos statybos akte Nr. SA-2, nurodyta, kad A. M. J. sklype (kadastrinis Nr. 6938/0002:128) savavališkai ūkio būdu pradėjo statyti gyvenamąjį namą (matmenys: 17,80 x 16,12 m, pamatai - juostiniai monolitiniai, lauko sienos silikato blokelių), esantį (duomenys neskelbtini). A. M. J. atlikti statybos darbai patenka į naujo statinio statybos sąvokos apibrėžimą, kuri yra pateikta prieš tai minėtuose Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Statybos techniniame reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372) nuostatose. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464) 8 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Kadangi, A. M. J., jai nuosavybes teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 6938/0002:128), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai, pažeisdama įstatymų normų reikalavimus pradėjo statyti antrąjį gyvenamąjį namą, Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 28 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Dėl statybos leidimo panaikinimo nurodė, kad inspekcijos Kauno skyrius 2011-11-14 raštu Nr. (15.18)-2D-14935 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrių dėl duomenų pateikimo, kuriuo buvo prašoma „pateikti susirašinėjimo su A. M. J. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 6938-002-0128, (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi ginčo statinys, paskirties tinkamai patvirtintas kopijas“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus 2011-11-05 rašte Nr. 10SS-657 nurodyta, kad „pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus A.M. J. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į kitą galima pakeisti tik parengus žemės sklypo detalųjį planą“.
Inspekcijos Kauno skyrius 2011-11-14 raštu Nr. (15.18)-2D-14948 kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją ,Dėl statybos leidimo ir projekto pateikimo“, kuriuo buvo prašoma pateikti projektą ir Statybos leidimą arba jų tinkamai patvirtintas kopijas statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti. Dokumentus, reikalingus Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011-07-08 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-23-110708-00059 (toliau - statybos leidimas) statytojai A. M. J. pagal UAB „Prienų projektas“ projektą „Gyvenamojo namo su garažu ir daržinės nauja statyba, esamo gyvenamojo namo (lAlm), daržinės 4I1ž) griovimas, Nr. 2011/8, 2011 m.“ (toliau - Projektas) teisėtumui patikrinti. Inspekcija gavo iš Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011-11-15. Surinkus visą išvadoms padaryti reikalingą informaciją bei dokumentus, Inspekcijos Kauno skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2009, Nr. 144-052; 2010, Nr. 84-4401) 27 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. IV-17, nuostatomis (Žin., Nr. 100-4726), patikrino Statybos leidimo parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2011-11-29 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1744 (toliau - Aktas). Akte nustatyta, kad Statybos leidimas parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915), (toliau - Reglamentas) nuostatų. Akte taip pat nustatyta, kad „Statinys yra žemės ūkio paskirties žemėje. Neparengti teritorijų planavimo dokumentai“. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad Statybos leidimas yra neteisėtas, nes jis parengtas ir išduotas nesilaikant aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 124-5625; 2003, Nr. 104-4649, 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 143-5175; 2006, Nr. 116-4402; 2007, Nr. 55-2127; 2009, Nr. 117-4993; 2010, Nr. 84-4401) (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, galiojusios ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, numatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei išduotą statybos leidimą. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 punkto nuostatos nustatė statytojui pareigą turėti pirmiau minėtus dokumentus. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, galiojusios ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu ir šiuo metu galiojančios, numatė, kad statybos projektas ir leidimas statyti naują neypatingą statinį yra privalomi. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, <..>, galiojančiais teisės aktais, <...>“.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 25 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja, kad „Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, <...>“. „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2010, Nr. 114-5850) lentelės 4 punkte numatyta, kad „žemės ūkio paskirties žemėje galima žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio, maisto produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ir rekonstrukcija“.
Atsakovė A. M. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad su vyru K. P. J. gyveno Skuigės kaime dar 1930 m. pastatytame name. 1993 m, gruodžio 22 d. buvo atstatyta jo nuosavybė į dalį jo tėvams priklausiusios žemės, tame tarpe ir į sodybinį (šiuo metu namų valdos) sklypą, kuriame stovi jų namas, jo priklausiniai. Kad namas yra labai senas, nusidėvėjęs, tuo įsitikino ir statybas tikrinę pareigūnai, bei tai aiškiai matyti iš teismui pateikiamų nuotraukų, kur namų kampų sąramos netgi užkaišytos skudurais ir kita laikina rišamąja medžiaga. Sienų rastai iškrypę, pasislinkę nuo pamatų, galima sakyti, kad name netgi pavojinga gyventi. Tokį namą ir sodybą ji paveldėjo 2000 m. gegužės 2 d. po vyro K.P. J. mirties 1999 m. birželio 18 d. Paveldėjusi vyro žemę, sodybą, 2001 m. rugpjūčio 22 d. įregistravo ūkininko ūkį. Kadangi namas ir ūkiniai pastatai buvo sunykę, ji kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės valdininkus, kad jai būtų leista statyti gyvenamąjį namą. Jai buvo paaiškinta, kad savo namų valdoje ji turi teisę statytis narną, nes niekas aplink jos namų valdą negyvena, niekieno interesai nebus pažeisti, namų valda nėra saugomoje ar kitoje statybas arba ūkinę veiklą ribojamoje teritorijoje, toli nuo viešo naudojimo objektų, todėl nebūsią pažeisti nei valstybės, nei visuomenės, nei atskirų asmenų interesai. Valdininkų aiškinimą ji suprato pažodžiui - naujo gyvenamojo namo statybai projektas ir leidimas nereikalingi. Dėl šių priežasčių ji pradėjo statyti naują namą, negavusi tam reikalingų leidimų bei projekto. Po savavališkos statybos akto surašymo ir po naujos redakcijos Statybos įstatymo įsigaliojimo, ji kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, kuris jai buvo išduotas 2011-07-08. Ieškovės paaiškinimai, kad negalima statyti namo kol nepakeista žemės ūkio paskirtis, yra visiškai neteisingi, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0,3394 ha žemės sklypo plotas yra užstatyta teritorija, kurioje ir pradėtas statyti naujas namas. Be to nurodė, kad pagal Ūkininkų įstatymo 11 str. „Ūkininko sodybos statybos sąlygos“ 1 d. jai nereikia detalaus plano žemės ūkio paskirties žemėje, kadangi ji yra ūkininkė.
A. P. rajono savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. liepos 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-23-110708-00059 (24.9.AUS) L-59 (toliau tekste - Leidimas), kuriuo atsakovei A. M. J. pagal parengtą statinio projektą „Gyvenamojo namo su garažu ir daržinės nauja statyba, esamo gyvenamojo namo (lAlm), daržinės (41 lž) griovimas, Nr. 2011/8, 2011 m. statybos vietoje - žemės sklype, kadastrinis Nr. 6938/0002:128, (duomenys neskelbtini) Leidime nurodyta, kad atsakovei leidžiama: statyti naujus ir griauti esamus statinius. Ieškovas pradiniame ieškinyje reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę A. M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalimi, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) 28 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; Minėtiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą 28 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis suteikia teismui teisę savo sprendimu leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos“, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis - „nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgdama į minėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, Prienų rajono savivaldybės administracija gavusi 2011-05-26 prašymą iš A. M. J., kaip statytojos, kuri atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau -Statybos įstatymas) 2 straipsnio 41 dalį, t. y. „statytojas (užsakovas) - Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas“ ir pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis turi teisę būti statytoju ir jos teisės įgyvendinamos, kai: „1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais“, ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 12 straipsniu, kuris reglamentuoja, kad „Statytojas (užsakovas) privalo: 1) pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; <.. .> 3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; <...>; 4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą“, bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi, gyvenamojo namo su garažu ir daržinės naujai statybai, esamo gyvenamojo namo ir daržinės griovimo (duomenys neskelbtini), leidimui gauti pateikė visus reikalingus dokumentus, t. y. prašymą ir statybos projektą su kompiuterine laikmena, kurioje įrašytas statybos projektas. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai, užregistravę pareiškėjos prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalimi patikrino: „1) ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai; 2) ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus“ ir nustatę, kad visi pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalies 2 punkto terminais, išdavė statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą (2011-07-08 Nr. LNS-23-110708-00059). Iš A. M. J. nebuvo reikalaujama parengti detalųjį planą, keičiantį pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ar parengti žemėtvarkos projektą, nes:
1) tik Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis reglamentuoja, kad „statybą leidžiančio dokumento, <...>, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti; 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus“;
2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsnio 3 dalies „Detalieji planai nerengiami“ pagal 2 punktą „kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami“ ir pagal 11 punktą „kaimuose iki 500 gyventojų keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sodybai, kurioje numatoma statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, kai nėra patvirtinto tos vietovės bendrojo plano“;
3) Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės Naujosios Ūtos vietovės žemės kadastro plane (žemės reformos žemėtvarkos projekte), patvirtintame 2008 m. liepos 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-8939, žemės sklypas kadastriniu Nr. 6938/0002:128, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninio ūkio žemėje yra pažymėtas, kaip užstatytas, t. y. sodyba;
4) VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nekilnojamojo daikto - žemės sklypo registro Nr. 69/9163 registro tipas yra „žemės sklypas su statiniais“, nors jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis „žemės ūkio“, naudojimo būdas - „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, žemės sklypo plotas - 0,3394 ha, užstatyta teritorija - 0,3394 ha, tačiau jame yra įregistruoti: pastatas - gyvenamasis namas unikaliu Nr. 6993-7006-8013 (užstatytas plotas - 83,00 kv. m), pastatas - tvartas unikaliu Nr. 6993-7006-8024 (užstatytas plotas - 91,00 kv. m), pastatas - ūkinis pastatas unikaliu Nr. 6993-7006-8035 (užstatytas plotas - 24,00 kv. m), pastatas - daržinė unikaliu Nr. 6993-7006-8046 (užstatytas plotas - 119,00 kv. m).
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. M. J. nuosavybės teise priklauso 0.3394 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 6938-0002-0128), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, kurios visas plotas yra užstatyta teritorija (t. 2 b.l. 65-68). 2009-09-22 statytojai A.M. J. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad ji ūkio būdu, be statybos leidimo, statosi naują gyvenamąjį namą (t. 1 b.l. 17,18). Kauno apskrities viršininkas 2009-10-13 įsakymu „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“, iš statytojos A. M. J. pareikalavo savo lėšomis iki 2010-01-11 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamąjį namą (t. b.l. 22). 2010-01-12 Faktinių duomenų patikrinimo aktu nustatyta, kad A.M. J. per nustatytą laiką nenugriovė pradėto statyti gyvenamojo namo (t. 1 b.l. 23). 2011-03-30 A.M. J. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl specialiųjų reikalavimų statinio architektūrai formuoti ir sklypui tvarkyti išdavimo (t. 1 b.l. 142,143). 2011-07-08 atsakovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-23-110708-00059 (24.9. AUS) L-59 gyvenamojo namo su garažu ir daržinės naujai statybai, esamo gyvenamojo namo (1A1m), daržinės (4I1ž) griovimui, žemės sklype, kadastrinis Nr. 6938/0002:128, (duomenys neskelbtini). (t. 1 b.l. 157). 2011-11-29 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad statybos leidimas išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 str. reikalavimų, kadangi statinys yra žemės ūkio paskirties žemėje, neparengti teritorijų planavimo dokumentai (t. 2 b.l. 6-8).
Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė savavališkai pradėjo statyti gyvenamąjį namą, nėra, kadangi atsakovė iš esmės sutiko, jog ji be statybos leidimo, projekto statėsi namą. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad, ieškovės nuomone, atsakovei A.M. J. neteisėtai buvo išduotas statybos leidimas, dėl ko būtina panaikinti išduotą statybos leidimą ir tuo pačiu pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teismas pripažįsta, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog atsakovė A.M. J., neturėdama suderinto projekto bei išduoto statybos leidimo, savavališkai pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kas pripažintina savavališka statyba. Šiuo atveju byloje svarbu nustatyti ar A.M. J. tinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas pagal nuo 2010-10-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo reikalavimus ir ar jai teisėtai bei pagrįstai buvo išduotas statybos leidimas.
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) 28 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; Minėtiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą 28 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo. Ši 2010-10-01 įsigaliojusi norma atsakovei A.M. J. suteikė galimybę įteisinti jos savavališkai pradėtą statyti gyvenamąjį namą.
Teismo vertinimu atsakovė A.M. J. įvykdė jai keliamus reikalavimus, t.y. laiku kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių ir statybos leidimui gauti pateikė visus reikalingus dokumentus, t. y. prašymą ir statybos projektą su kompiuterine laikmena, kurioje įrašytas statybos projektas (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 1,2 p.). 2011-07-08 atsakovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-23-110708-00059 (24.9. AUS) L-59 gyvenamojo namo su garažu ir daržinės naujai statybai, esamo gyvenamojo namo (1A1m), daržinės (4I1ž) griovimui, žemės sklype, kadastrinis Nr. 6938/0002:128, (duomenys neskelbtini).
Ieškovės išdėstyti motyvai, kad statybos leidimas išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 str. reikalavimų, nes statinys yra žemės ūkio paskirties žemėje ir neparengti teritorijų planavimo dokumentai, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė taip ir nesugebėjo paaiškinti kokius konkrečiai teritorijų planavimo dokumentus reikalinga parengti, norint pripažinti išduotą statybos leidimą teisėtu, nors byloje yra pateiktas Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės administracijos N.Ūtos vietovės žemės kadastro planas, iš kurio matyti, kad A.M. J. priklausantis ginčo sklypas yra užstatytas pastatais (t. 2 b.l. 45,46).
Žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) 22 str. 3 d. 2 ir 11 punktuose nurodyta, kada nerengiami detalieji planai, t.y. kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami; ir kai kaimuose iki 500 gyventojų keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sodybai, kurioje numatoma statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, kai nėra patvirtinto tos vietovės bendrojo plano. Vadovaujantis šiomis įstatyminėmis nuostatomis, teismas vertina, kad žemės ūkio paskirties žemėje neišskirtame žemės plote, užstatytame žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais pastatais, t.y. nesuformuotame atskirame žemės sklype gyvenamiesiems namams ir ūkiniams pastatams, galima statinių statyba ir griovimas ar rekonstravimas, nerengiant detaliojo plano, jei numatoma statyba ir griovimas ar rekonstravimas vykdomas nedidinant užstatytos teritorijos ploto, nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464; 2010, Nr. 60-2976;) 9 priedo ir kitais šio reglamento nustatytais reikalavimais, ir jeigu minėta statyba nesąlygoja gyvenamosios veiklos plėtros, o tik pagerina gyvenimo sąlygų kokybę. Iš byloje esančio statinio projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, matyti, kad naujai statomas gyvenamasis namas su garažu ir daržine, patenka į užstatytos teritorijos plotą, jo nedidinant. Be to pažymėtina, kad 2011-07-08 išduotas leidimas yra ne tik statyti naujus statinius, bet tuo pačiu ir nugriauti jau esamus, t.y. pastačius naują gyvenamąjį namą bus nugriautas senas. Be to, jei vadovautis ieškovės logika, kad negalima statyti naujų statinių (senus statinius vėliau nugriaunant) žemės ūkio paskirties žemėje (užstatytoje teritorijoje), kol neparengti teritorijų planavimo dokumentai, tai reikėtų spręsti klausimą dėl šiame sklype jau esančių pastatų (statytų 1937-1980) nugriovimo, nes jie taip pat stovi žemės ūkio paskirties žemėje nesant parengtų teritorijų planavimo dokumentų. Tokie ieškovės argumentai aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas - panaikinti statybos leidimą Nr. LNS-23-110708-00059 Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą 2011-07-08, yra atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įteisino pradėtą savavališką statybą (jai buvo išduotas leidimas statyti naujus statinius), ieškovės reikalavimas - įpareigoti atsakovę A. M. J. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype - nugriauti savavališkai pradėtą statyti antrą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat atmestinas.
Iš atsakovės A. M. J. valstybei priteistina 130 Lt. žyminio mokesčio, 61,96 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Taip pat iš atsakovės A. M. J. priteistina ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 54,17 Lt jos patirtos kelionės išlaidos (t. 1 b.l. 134,165). Šios išlaidos priteistinos neatsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nes ieškovė, ieškinį dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, pareiškė pagrįstai ir tik vėliau atsakovė šią savavališką statybą įsiteisino. Ieškovės turėtos 27,11 Lt kelionės išlaidos (t. 2 b.l. 52), vykstant į 2012-01-11 teismo posėdį, nepriteistinos iš atsakovės A. M. J., kadangi šis posėdis vyko tik dėl to, kad ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, prašydama panaikinti statybos leidimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas buvo atmestas, kaip nepagrįstas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje neatlygintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M. J., a/k (duomenys neskelbtini), valstybei – 191,96 Lt. bei ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos – 54,17 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis