Civilinė byla Nr. e2A-846-981/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02221-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.1; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P3 sistemos“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „P3 sistemos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z. (toliau – ir atsakovas) prašydama nutraukti transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir automobilis), 2024 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. Z. ir pirkėjos UAB „P3 sistemos“, ir taikyti šios sutarties šalims abipusę restituciją: įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą 6 000 EUR kainą, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovui automobilį po to, kai atsakovas bus grąžinęs ieškovei už automobilį sumokėtą 6 000 EUR kainą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog 2024 m. vasario 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi už 6 000 EUR ieškovė (toliau – ir pirkėja) iš atsakovo (toliau – ir pardavėjas) nusipirko automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas, parduodamas automobilį pirkėjai, nenurodė/nutylėjo esminį automobilio trūkumą, kad jo važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai bei rėmas/kėbulas nepataisomai pažeisti korozijos, dėl ko automobilis negali būti eksploatuojamas bei naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, nes tokia apimtimi korozijos pažeisto automobilio neįmanoma remontuoti. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė jam žinomų automobilio trūkumų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, įsigijęs automobilį, jo neregistravo VĮ „Regitra“, nes to nebuvo įmanoma padaryti, kadangi automobilio rėmo VIN kodas yra sudūlėjęs. Pažymėjo, kad ieškovė, žinodama apie tokią automobilio važiuoklės ir jos mazgų, kėbulo ir rėmo korozijos pažeistą būklę, nebūtų sudariusi šio sandorio.
3. Atsakovas A. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagristą. Nurodė, kad pardavėjas pardavė, o pirkėja pirko naudotą transporto priemonę, kuri sandorio dieną buvo 18 metų senumo. Pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog įsigytos prekės trūkumai atsirado iš karto po pirkimo sandorio, yra nepagrįsti, kadangi iš faktinių aplinkybių yra matyti, kad aprašomi trūkumai (rėmo defektas dėl surūdijimo) ne atsirado, o buvo jau pasirašant sutartį, ir apie juos pirkėjas buvo tinkamai informuotas, nes šie trūkumai akivaizdūs ir jų paslėpti (maskuoti) ar nepastebėti neįmanoma. Atsakovo vertinimu, atidus pirkėjas turėjo ir galėjo juos pastebėti, tuo labiau, kai apie tai pirkėjai buvo pranešta paties pardavėjo, be to, pardavimo dieną negaliojo automobilio techninė apžiūra, kas pažymėta pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl akivaizdu, kad automobiliui yra draudžiama dalyvauti viešajame transporto judėjime ir jis neatitinka įstatymais keliamų techninių reikalavimų motorinėms transporto priemonėms.
4. Atsakovas pripažino, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie pardavėjui žinomi automobilio trūkumai ar įvykiai, kadangi laikotarpiu, kai automobilis buvo atsakovo nuosavybėje ir valdyme, automobilis tikrai neturėjo jokių eismo įvykių ir nurodytų sistemų gedimų, todėl šie trūkumai ir nebuvo pažymėti. Ieškovės nurodytas automobilio trūkumas – surūdijęs rėmas – buvo aptartas pirkėjo ir pardavėjo žodžiu iki sandorio sudarymo, todėl buvo sutarta jų tiesiog nerašyti į sutartį, o prieš sandorį ir apžiūrint automobilį pirkėjai pasiteiravus pardavėjo, kodėl automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros, pardavėjas paaiškino, kad automobilio dugnas ir rėmo dalys yra surūdijusios, todėl automobilis negali praeiti techninės apžiūros procedūros. Pirkėjai buvo pateikta privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje detaliai aprašyti buvę trūkumai. Taip pat nurodė, jog pirkėja ir kartu su juo buvęs lydintis asmuo paprašė pardavėjo įvaryti automobilį į pardavėjo garažą, abu įlipo į garažo duobę bei apžiūrėjo nurodytus trūkumus, juos įvertino bei fotografavo. Apžiūros vietoje pirkėjos atstovas nurodė, kad jam nebuvo svarbus šie trūkumai, kadangi automobilį buvo planuojama perduoti Ukrainai į karo zoną, kur šie trūkumai nesvarbūs.
5. Atsakovo vertinimu, sprendžiant, ar ieškovei parduota transporto priemonė atitiko jai keliamus bendruosius reikalavimus, ar ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad transporto priemonę bus galima naudoti pagal paskirtį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė (jos atstovas) prieš įsigydama transporto priemonę, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdama nustatyti įsigyjamos transporto priemonės būklę ir kokybę: atvykęs su kitu asmeniu transporto priemonę apžiūrėjo įlipdamas į garažo duobę, ją fotografavo ir taip realizavo teisę patikrinti perkamo daikto kokybę, prieš jį įsigyjant. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodyti ir akivaizdžiai matomi automobilio trūkumai – surūdijęs rėmas – galėjo ir buvo žinomi, galėjo būti pastebėti pirkimo metu, nelaikytini naujai paaiškėjusiais trūkumais, todėl jai niekaip nebuvo apribota teisė atsisakyti pasirašyti sutartį ir nepirkti automobilio.
6. Ieškovė UAB „P3 sistemos“ dublike iš esmės pakartojo analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi ieškinyje. Papildomai nurodė, jog sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad automobilio rėmas (dugnas) buvo pažeistas korozijos jau sutarties sudarymo metu, tačiau šis automobilio trūkumas nebuvo pastebimas, nes korozijos pažeistą rėmą ir dugną buvo galima pastebėti tik pakėlus automobilį keltuvu arba apžiūrint jį iš duobės, tačiau pirkimo metu tai nebuvo daroma. Pažymėjo, jog Sutarties eilutėje ties nuoroda „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nepadaryti jokie įrašai. Nurodė, kad pirkėja teiravosi, kodėl automobilis neturi techninės apžiūros, ir jai pardavėjas atsakė, kad techninė apžiūra yra pasibaigusi. Pardavėjas neminėjo, kad techninės apžiūros jis negali praeiti dėl to, kad automobilio rėmas, dugnas ir pakaba yra pažeisti korozijos. Automobilis nebuvo detaliau apžiūrėtas, nes buvo pasitikima pardavėju, kadangi I. B. ir L. B. ne vieną kartą yra pirkę iš pardavėjo automobilių salono valymo, kėbulo poliravimo paslaugas, šias paslaugas jis teikdavo gerai, todėl juo buvo pasitikėta ir ieškovei nekilo mintis automobilį apžiūrėti užkėlus jį ant keltuvo ar iš duobės. Ieškovė nurodė, jog automobilio privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita jai nebuvo pateikta, buvo nuo jos slepiama. Ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovo pozicija, kad pažeistas automobilio rėmas (kėbulas) nėra esminis Sutarties pažeidimas, dėl ko Sutartis negali būti nutraukta. Atkreipė dėmesį, jog Sutarties pažeidimas dėl daikto kokybės yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi dėl korozijos poveikio automobilio konstrukcija yra nesaugi ir nestabili, dėl esamos konstrukcijos nėra įmanoma automobilio remontuoti, taip pat negalima automobilio registruoti, kadangi ant automobilio buvęs identifikavimo numeris yra išnykęs dėl korozijos.
7. Atsakovas A. Z. triplike iš esmės pakartojo analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, jog pardavėjas žodžiu atskleidė parduodamo automobilio trūkumus, pateikė visus su preke susijusius dokumentus pirkėjai prieš pasirašant sutartį, kadangi jam nebuvo jokios prasmės ir tikslo slėpti automobilio kėbulo korozijos pažeidimus, nes jie yra akivaizdūs ir jų nepastebėti neįmanoma. Nurodė, kad dėl šio trūkumo automobilis negalėjo praeiti techninės apžiūros ir dėl to buvo išduotas neigiamas techninės apžiūros aktas, kuris pirkėjai buvo pateiktas, nes pardavėjui nebuvo poreikio jo slėpti, nes pirkėjas nemokamai internetu šią informaciją galėjo pasitikrinti. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad automobiliui yra draudžiama dalyvauti viešajame eisme ir kad jo techninė apžiūra nėra galiojanti, taip pat visi duomenys, kodėl taip yra, buvo atskleisti iki Sutarties pasirašymo. Pirkėja, žinodama šias aplinkybes, sutiko ir Sutartį pasirašė, nors galėjo atsisakyti tokio pirkimo, tačiau to nepadarė.
8. Ieškovės UAB „P3 sistemos“ atstovas I. B. teismo posėdyje nurodė, kad automobilio skelbimą pamatė „Autoplius.lt“ platformoje, skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas tvarkingas automobilis, su pasibaigusia technine apžiūra. Pažymėjo, kad prie garažo išoriškai apžiūrėjo automobilio išorę – kėbulą, atidarė visas dureles, bagažinės dangtis buvo surūdijęs, priekinis bamperis aplaužytas, vizualiai automobilis buvo tam tikrose vietose dažytas, užkūrė automobilį, pavažiavo su juo, kad automobilio rėmas yra paveiktas korozijos pamatė vėliau. Po įsigijimo tą pačią dieną nuvežė automobilį į privatų autoservisą dėl automobilio tvarkymo techninei apžiūrai ir po savaitės, kai automobilis buvo pradėtas tvarkyti, išaiškėjo visi trūkumai, kreipėsi į pardavėją, kad šis prisidėtų prie remonto išlaidų, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti. Pažymėjo, kad nusipirkus automobilį, kartu pardavėjas perdavė techninį pasą ir raktelius, o techninės apžiūros lapo nedavė, tik buvo pasakyta, jog techninė apžiūra yra pasibaigusi, o aplinkybė, jog buvo bandyta automobilį varyti į techninę apžiūrą, paaiškėjo tik prasidėjus ginčui su atsakovu. Taip pat nurodė, kad jei būtų žinojęs, jog rėmas surūdijęs, automobilio nebūtų pirkę. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad VIN kodas rėme yra nurūdijęs (tai paaiškėjo tik tada, kai nuo rėmo buvo nugramdyta speciali danga), todėl automobilis negali būti išvežamas per muitinę, kadangi muitinei nepakanka VIN kodo esančio lentelėje, o reikalaujama ir VIN kodo rėme.
9. Ieškovės UAB „P3 sistemos“ atstovas advokatas Darius Novikas papildomai nurodė, jog ieškovė sutinka su atsakovo pozicija, kad pirkimo–pardavimo metu automobilio rėmas buvo pažeistas korozijos, tačiau nesutinka su aplinkybėmis, jog automobilio trūkumus galėjo pastebėti, nes šiuos trūkumus buvo galima pastebėti tik automobilį pakėlus/įlipus į duobę/palindus po automobiliu, tačiau tai pirkimo metu nebuvo padaryta. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu būtų žinoma, jog automobilis pažeistas korozijos ir/ar būtų pateikta ataskaita su nurodytais trūkumais, ir nebūtų galima automobilio remontuoti, automobilio ieškovė nebūtų pirkusi, tačiau apžiūros metu trūkumas nebuvo matomas, o atsakovas tokios informacijos neatskleidė nei žodžiu, nei skelbime. Pažymėjo, kad itin reikšmingą automobilio trūkumą, jog jis pažeistas korozijos ir jo neįmanoma eksploatuoti ir finansiškai neprasminga jo remontuoti, atsakovas žinojo, nes siekiant suteikti automobiliui tvirtumą, automobilis buvo ir yra suveržtas diržais, taip pat skelbime nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, o paklausus dėl techninės apžiūros nurodė, jog ši yra pasibaigusi, tačiau neminėjo, jog techninės apžiūros negali praeiti, nes automobilio dugnas, rėmas, pakaba pažeisti korozijos. Kita svarbi aplinkybė šioje byloje, jog atsakovas, įsigijęs automobilį, jo neregistravo VĮ „Regitra“, to neįmanoma padaryti, nes VIN kodas, esantis ant rėmo, yra surūdijęs.
10. Atsakovas teismo posėdyje teigė, jog su ieškovės atstovu susitarė automobilį apžiūrėti prie jo garažo. Telefoninio pokalbio metu jam pažymėjo, jog automobilis be techninės apžiūros, tačiau ieškovės atstovas nurodė, jog jam techninė apžiūra nėra svarbi, kadangi automobilis bus eksportuojamas į Ukrainą, į karo zoną. Nurodė, kad automobilį apžiūrėjo vizualiai, paskui padarė bandomąjį važiavimą, o vėliau apžiūrėjo automobilio būklę iš apačios, automobilį įvarė į garažą virš duobės. Pažymėjo, kad visus dokumentus, įskaitant ir techninės apžiūros lapą, parodė ieškovės atstovui. Teigė, jog skelbime nurodė aplinkybes „į ekspedicijas nekeliauta, miške per akmenis nevažiuota ir t.t.“, nes jam taip buvo sakyta, kai pats pirko automobilį.
11. Atstovo atstovas advokato padėjėjas Ruslanas Mirnyj papildomai nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės parodo, kad pardavėjas ir skelbime, ir susitikęs su ieškovės atstovais atkleidė automobilio techninę būklę ir trūkumus, kuriuos nurodo ieškovė. Pažymėjo, kad kiekvienas atidus pirkėjas ne tik vizualiai vertina, bet ir turi domėtis, kodėl techninė apžiūra negalioja. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju ieškovė atskleidė pardavėjui automobilio pirkimo tikslą – išvežimui į Ukrainą, todėl pačios ieškovės nurodytos aplinkės dėl automobilio registracijos, leidimo dalyvauti viešame eisme bei techninės apžiūros netenka prasmės, kadangi tikslas buvo automobilį perduoti kariams.
12. Liudytojas D. R. teismo posėdyje nurodė, jog su atsakovu keletą metų yra draugai. Žiemą po darbo buvo nuvykęs į atsakovo garažą, kuriame tvarkėsi savo kompiuterį. Po kiek laiko į garažą atėjo atsakovas, nuėmė pusę lentų nuo duobės. Po to atsakovas įvarė į garažą priekiu automobilį. Įvarius automobilį, į garažą įėjo du vyriškiai, kurie įlipo į duobę. Ką vyrai darė duobėje, nematė, tik matė, kad kažką švietė. Po kelių minučių išlipę iš duobės, išėjo į lauką, atsakovas automobilį išvarė laukan ir daugiau nieko nematė, negirdėjo.
13. Liudytojas L. B. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškovės atstovu I. B. yra draugai, o atsakovą pažįsta tiek, jog yra tekę pirkti iš atsakovo valymo paslaugas. Nežinojo automobilio pirkimo tikslo, galbūt Ukrainos kariams, galimai ir tikslu perparduoti ir užsidirbti. Nurodė, kad su I. nuvyko apžiūrėti automobilį, jį apžiūrėjo vizualiai – lauke prie garažo (pakelta bagažinė, kapotas) ir pasidarė bandomąjį važiavimą. Rėme buvusių defektų nepamena, tačiau didelių trūkumų (kaip kiaurymių, skilusių lempų ir pan.), kad automobilį negalima būtų eksploatuoti, nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad perkant automobilį, apžiūrėti jo dugno nebuvo galimybės. Pardavėjas minėjo, kad negaliojanti techninė apžiūra, tačiau detalesnių priežasčių neįvardijo. Paaiškino, kad VIN kodą ant rėmo galima pamatyti tik automobilį pasikėlus ant stendo, ką vėliau servise padarius pamatė, jog rėmas suraišiotas diržais ir nebėra VIN kodo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė šalių 2024 m. vasario 8 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį; priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000 EUR už sumokėtą transporto priemonę; įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui automobilį; priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovei 3 634,32 EUR bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nurodė, kad ir šalys, ir liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi juos sieja tam tikri santykiai, o jų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino byloje pateikti rašytiniai duomenys. Įvertinęs byloje esantį atsakovo paskelbtą automobilio skelbimą, teismas konstatavo, kad atsakovas jau įkeldamas skelbimą iš esmės neatskleidė visų automobilio trūkumų bei nurodė dalį aplinkybių, kurios buvo prasimanytos, galimai siekiant sukurti parduodamo automobilio pakankamai geros būklės įspūdį. Teismo vertinimu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumo ir nepateikė informacijos apie kitus jam žinomus įvykius ir trūkumus, ir taip netinkamai įvykdė savo pareigas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pardavėjui nepakanka nurodyti, jog automobilio techninė apžiūra yra negaliojanti, jam papildomai kyla pareiga nurodyti transporto priemonės trūkumus, to nepadarius/neatskleidus tinkamai pirkėjui, kyla pasekmės, t. y. galima spręsti, jog sandorio metu pardavėjas buvo nesąžiningas.
16. Teismo vertinimu, automobilio trūkumai nebuvo lengvai pastebimi ir akivaizdūs, o byloje neįrodyta, kad atsakovas apie esminius trūkumus informavo pirkėją. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirkėjos atstovai vizualiai ir lengvai pastebimus kėbulo trūkumus (pažeistas vietas) matė, juos įsivertino ir tokia automobilio būklė juos tenkino, tačiau tik vėliau, atlikus detalesnę apžiūrą, buvo pastebėti didesni trūkumai, kurie pirkimo– pardavimo metu nebuvo atskleisti, pirkėja apie juos nežinojo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad perkamo automobilio esminiai trūkumai buvo akivaizdūs, o ieškovės atstovas buvo nerūpestingas (neatsargus) pirkėjas. Teismas nurodė, kad dalis trūkumų buvo akivaizdžiai matoma net neturint specialių žinių bei dalį trūkumų ieškovės atstovas įvertino pirkdamas automobilį, vis dėlto esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo ir tik ieškovės atstovui automobilį nuvarius į servisą paaiškėjo, jog automobilio rėmas, kėbulas ir dugnas yra itin pažeisti korozijos, automobilio rėmas yra papildomai sutvirtintas krovinio tvirtinimo diržu.
17. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė, įvardindama perkamos transporto priemonės tikslą (naudojimą Ukrainoje, kare), paneigė aplinkybių, jog automobilis yra be galiojančios techninės apžiūros, be tinkamos registracijos, aktualumą. Teismas pažymėjo, kad kare nėra aktualu, ar galioja transporto priemonės techninė apžiūra, tačiau plačiąja prasme vertinant transporto priemonę, ji turi būti techniškai tvarkinga, saugi ir patikima, be to, akivaizdu, jog ši transporto priemonė būtų naudojama bekelėse, važiavimui neasfaltuotais keliais, todėl automobilis, jo konstrukcija, rėmas, dugnas turi būti itin tvirti ir stabilūs, tačiau šis automobilis minėtų savybių neturi, tad transporto priemonė pagal jos paskirtį nėra ir negali būti panaudota. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės nupirkta transporto priemonė turėjo būti gabenama už Lietuvos Respublikos ribų, todėl automobilyje turi būti ir jo VIN kodas, kuris pasienyje gali būti tikrinamas, tačiau ginčo automobilyje VIN kodas rėme yra nurūdijęs, to atsakovas neginčijo.
18. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo automobilis jo nesuremontavus pagal paskirtį negali būti naudojamas, o preliminari automobilio remonto kaina yra dvigubai didesnė nei sutarties kaina, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja nutraukti Sutartį ir taikyti abišalę restituciją, nes toks netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o trūkumų šalinimas kitais būdais nebūtų protingas ir proporcingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas A. Z. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Apeliantės vertinimu, ieškovė privalėjo įrodyti, kad kaip juridinis asmuo, verslininkė, buvo atidi ir rūpestinga pirkdama naudotą, seną, be galiojančios techninės apžiūros automobilį, pasitelkusi į pagalbą profesionalų automobilių pirkėją, tačiau teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantui.
19.2. Teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantė nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ne ieškovės vadovas D. L., o įmonės komercijos direktorius I. B., kuris taip pat buvo įgaliotas atstovauti įmonę ir šiame civiliniame procese. Tuo atveju, jeigu ieškinys apeliacinės instancijos teismo būtų atmestas, ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo I. B., kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.
19.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus bei nepasisakė dėl reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių: ieškovės patirties transporto priemonių prekyboje; pirkimo–pardavimo sutarties ir joje esančios informacijos; transporto priemonės pirkimo tikslo; aplinkybės, kad ieškovė turėjo galimybę įvertinti techninės apžiūros rezultatų ataskaitą ir joje matyti automobilio trūkumus; aplinkybės, kad ieškovė bandė remontuoti automobilį, jį parduoti, o tik vėliau kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų.
19.4. Pažymi, kad apeliantas neturėjo jokio tikslo nesąžiningai slėpti automobilio trūkumų nuo ieškovės, tačiau apdairus ir rūpestingas pirkėjas turėjo domėtis automobilio techninės apžiūros negaliojimo priežastimi, nes perkant prekę tokia informacija yra iš esmės svarbiausia ir aktualiausia, jei automobilis perkamas naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovės vardu veikęs jos komercijos direktorius buvo neapdairus ir nerūpestingas, nes jis galėjo ginčo perkamą automobilį apžiūrėti tiesiogiai pirkimo vietoje bei pasinaudoti galimybe internete patikrinti, kodėl konkretus pirktinas automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros ir kokia yra to priežastis, įvedus perkamo automobilio valstybinį numerį ir registracijos dokumento numerį. Be to, ieškovė veikė per asmenis, kurie nuolat verčiasi automobilių prekyba ir turi profesionalių žinių.
19.5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, jog naudotiems daiktams yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms, ir taip neteisingai išsprendė šalių ginčą.
20. Ieškovė UAB „P3 sistemos“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovės atstovas yra profesionalus automobilių pardavėjas, ieškovė automobilį prieš kreipdamasi į atsakovą tvarkė bei bandė pardavinėti, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir išsamiai argumentavo, kodėl ieškovės atstovas nėra profesionalus automobilių pardavėjas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ne iš karto sužinojo apie trūkumus, parduoti daiktą su trūkumais nėra draudžiama, tačiau jie turi būti atskleisti.
20.2. I. B. nebuvo įtrauktu į procesą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, tačiau iš jo dalyvavimo civiliniame procese aktyvumo, domėjimosi byla, atsikirtimų į atsakovo ir jo atstovo teiginius, akivaizdu, kad jis realizavo visas savo teises, o ieškinys buvo tenkintas, todėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo šioje byloje nėra.
20.3. Apelianto teiginys, kad ieškovei ir jos atstovui buvo pateikta automobilio privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, kadangi atsakovas ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde neįrodė, jog minėtą ataskaitą ieškovei pateikė. Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiais, kad jis ieškovės atstovus žodžiu informavo apie automobilio rėmo būklę. Atsakovo tikslas buvo parduoti ginčo automobilį, ir tai jis darė nesąžiningai nuslėpdamas reikšmingą informaciją nuo pirkėjos, pernelyg teigiamai apibūdindamas automobilį ir nurodydamas nesamas jo savybes, dėl to apelianto teiginys, kad jis neturėjo pagrindo slėpti akivaizdžių trūkumų, yra apsimestinis.
20.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą, įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus bei tinkamai išsprendė šalių ginčą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
22. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantas pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ne ieškovės vadovas, o įmonės komercijos direktorius I. B., todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
23. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024; kt.). Aptartos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygos reiškia, kad, pirmosios instancijos teismui net ir konstatavus, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi tam tikrą teisinį suinteresuotumą, tai nebūtinai bus pagrindas konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1075/2025).
24. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovės atstovas, I. B., ieškovės vardu sudaręs ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį turi teisinį suinteresuotumą civilinės bylos, kurioje sprendžiamas šalių ginčas dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, baigtimi ir ar pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakė dėl ieškovės atstovo I. B. teisių ar pareigų, jo atsakomybės, skundžiamu sprendimu nebuvo modifikuota jo teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu vien dėl to, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės vardu sudaręs jos atstovas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
25. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, ir toliau pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl byloje reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
26. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d. ieškovė UAB „P3 sistemos“ ir atsakovas A. Z. sudarė transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovo įsigijo automobilį už 6 000 EUR sumą. Sutarties skiltyje „Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra“ pažymėta varnelė „negalioja“, o skiltis „Transporto priemonės trūkumai“ – tuščia. Į bylą yra pateikta 2024 m. vasario 3 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kopija, kurioje užfiksuota, jog UAB „Brentora“ pardavė, o A. Z. nusipirko automobilį už 5 700 EUR sumą bei pažymėta, kad automobilio privalomoji techninė apžiūra negalioja, kiti transporto priemonės trūkumai nėra pažymėti.
27. Nustatyta, kad UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ 2024 m. sausio 12 d. atlikta automobilio techninė apžiūra, jos išvadoje nurodyta, kad yra nustatyti šie dideli automobilio trūkumai: pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas; skysčio nuotėkis; nedideli trūkumai: žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų; priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją; gesintuvas, trikampis avarinio sustojimo ženklas neatitinka nustatytų reikalavimų; pirmosios pagalbos rinkinys nėra sukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų.
28. Tinklalapyje www.autoplius.lt atsakovas nuo 2024 m. vasario 7 d. 18.19 val. buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą automobilį, kuriame nurodyta, kad automobilio pirma registracija yra 2005 m. lapkričio mėn., techninė apžiūra galioja iki 2024 m. vasario mėn.; aprašyme pažymėta, kad automobilio padangos naujos, gera baterija, kėbulas neblogos būklės, išskyrus galinį dangtį, kurį reiktų persidažyti; nurodyti trūkumai: bagažinės dangtis, multimedijos valdymo ekranas, automobilis su pasibaigusia technine apžiūra; pažymėta, kad automobiliu į ekspedicijas nekeliauta, miške per akmenis nelaužytas, buvo naudojamas prie namų ūkio.
29. Ieškovė 2024 m. kovo 22 d. atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodyta, kad atsakovas parduodamas automobilį ieškovei nenurodė/nutylėjo esminį automobilio trūkumą, kad jo rėmas/kėbulas nepataisomai pažeistas korozijos, dėl ko automobilis negali būti eksploatuojamas ir naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, nes tiek korozijos pažeisto automobilio net neįmanoma remontuoti, todėl prašė taikyti restituciją. Atsakovas 2024 m. kovo 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, kad nesutinka perimti parduoto automobilio bei grąžinti ieškovei pinigų, nes mano, kad sandorį vykdė sąžiningai ir atskleidė ieškovei visus pretenzijoje minimus trūkumus prieš pasirašant sutartį.
30. Byloje ieškovė yra pateikusi UAB „Sovli“ paruoštą automobilio remonto sąmatą, kurioje nurodyta, jog atlikus automobilio kėbulo diagnostiką, nustatyta, kad kėbulo rėmas stipriai pažeistas korozijos, vietomis jo nėra, esantis netinkamas eksploatavimui. Reikia keisti kėbulo rėmą, rėmo remontas negalimas. Nurodytos kainos: rėmas – 11 508,75 EUR, rėmo keitimas – 1 680,00 EUR, iš viso 13 188,75 EUR su PVM.
31. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apelianto, nesutinkančio su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, daikto trūkumų paaiškėjimo momento, pardavėjo atsakomybės už daikto trūkumus (ne)egzistavimo, įrodymų (ne)tinkamo vertinimo bei ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą: ieškovė – juridinis asmuo, todėl turėjo įrodyti, kad pirkdama seną, be techninės apžiūros automobilį buvo atidi ir rūpestinga, tačiau teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu.
33. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022). Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
34. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilio pirma registracija yra 2005 m. kovo 10 d., todėl akivaizdu, kad devyniolikos metų automobiliui (pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2024-02-08) negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir naujam. Tačiau įvertinus tai, kad ginčo automobilis buvo pirktas karui/kariams į Ukrainą naudoti pagal tiesioginę paskirtį kaip susisiekimo priemonė, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad toks automobilis turi būti techniškai tvarkingas, saugus ir patikimas.
35. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
36. Nagrinėjamoje byloje pirkėja (ieškovė) reikalauja nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo perdavus netinkamos kokybės daiktą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis): grąžinti jai už automobilį sumokėtą pinigų sumą (6 000 EUR), o pardavėjui (atsakovui) grąžinti ginčo automobilį. Šis pirkėjos (ieškovės) reikalavimas grindžiamas įsigyto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir kurie pardavėjo (ieškovo) nebuvo atskleisti parduodant automobilį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šiam pirkėjos (ieškovė) reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas automobilis pardavimo metu turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
37. Pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumus, t. y. kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025).
38. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pardavėjas (atsakovas) turi įrodinėti aplinkybes, kurios šalina arba mažina jo atsakomybę, kad pirkėja (ieškovė) žinojo arba turėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), o pirkėja (ieškovė), kaip šiuo atveju esant garantijai pagal įstatymą, nustatytai CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse, turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, atmestini kaip nepagrįsti.
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje kaip objektyvius įrodymus, kurie gali patvirtinti ar paneigti automobilio būklę jo pardavimo momentu bei pirkėjai atskleistus trūkumus iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pagrįstai vertino automobilio 2024 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei atsakovo portale www.autoplius.lt patalpintą skelbimą, kitus byloje esančius įrodymus (pretenzijas, šalių paaiškinimus ir liudytojų D. R., L. B. duotus parodymus) kontekste su kitais įrodymais dėl esamo subjektyvumo aspekto teisingai vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, nes abiejų šalių liudytojai yra susiję artimais (draugystės) ryšiais su priešingas pozicijas bylos nagrinėjimo procese turinčiomis šalimis.
40. Pažymėtina, jog vertinant informacijos apie parduodamo automobilio trūkumus pateikimą ir trūkumų (ne)akivaizdumą svarbu nustatyti, kokia informacija buvo pateikta pirkėjai (ieškovei) apie parduodamą automobilį. Pardavėjas (atsakovas) tinklalapyje www.autoplius.lt 2024 m. vasario 7 d. 18.19 val. patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį, kuriame nurodė, jog automobilio pirma registracija yra 2005 m. lapkričio mėn., techninė apžiūra galioja iki 2024 m. vasario mėn., aprašyme pažymėta, kad automobilio padangos naujos, gera baterija, kėbulas neblogos būklės, išskyrus galinį dangtį, kurį reiktų perdažyti; nurodyti automobilio trūkumai: bagažinės dangtis, multimedijos valdymo ekranas, automobilis su pasibaigusia technine apžiūra; pažymėta, kad automobiliu į ekspedicijas nekeliauta, automobilis miške per akmenis nelaužytas ir buvo naudojama prie namų ūkio.
41. Byloje nustatyta, jog skelbime atsakovas buvo nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kad automobilis yra žymiai geresnės techninės būklės nei buvo iš tiesų, nes automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi jau 2024 m. sausio 21 d.; automobilio pirma registracija yra ne 2005 m. lapkričio mėn., kaip nurodyta skelbime, o 2005 m. kovo 10 d.; be to, skelbime nurodyta mažesnė automobilio rida; prie automobilio trūkumų nėra nurodyta, jog automobilio rėmas ir dugnas yra prastos būklės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo patvirtinimus dėl automobilio naudojimo/priežiūros vertino kaip nepatikimus, pateiktus turint tikslą nutylėti esminius automobilio defektus, kad automobilis būtų greičiau parduotas.
42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutartyje, skiltyje „Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra“, pažymėta varnelė „negalioja“, o skiltis „Transporto priemonės trūkumai“ – iš viso yra tuščia, nors pagal Sutarties sudarymo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pardavėjas (atsakovas) pirkimo–pardavimo sutartyje privalėjo nurodyti duomenis apie transporto priemonės trūkumus, kurie jam buvo žinomi, UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ 2024 m. sausio 12 d. atliktoje automobilio techninėje apžiūroje nustačius, kad automobilis yra stipriai pažeistas korozijos ir netinkamas eksploatuoti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, patalpindamas parduodamo automobilio skelbimą į www.autoplius.lt, ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje neatskleidė esminių automobilio trūkumų bei nurodė aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės, taip siekdamas sukurti įspūdį, kad parduodamas automobilis yra pakankamai geros būklės.
43. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytų reikšmingų faktų: ieškovės atstovo patirties transporto priemonių prekybos srityje, pirkimo–pardavimo sutarties ir joje esančios informacijos, transporto priemonės pirkimo tikslo, aplinkybės, kad ieškovė turėjo galimybę įvertinti techninės apžiūros rezultatų ataskaitą ir joje matyti automobilio trūkumus, aplinkybės, kad ieškovė bandė remontuoti automobilį, jį parduoti, o tik vėliau kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų – ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, ir su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
44. Visų pirma, vien aplinkybė, kad ieškovės atstovas turi patirties transporto priemonių prekyboje, nepaneigia atsakovo pareigos suteikti informaciją apie parduodamo automobilio trūkumus. Kaip minėta, byloje dėl daikto trūkumų yra svarbu nustatyti, ar apie trūkumus pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl dviejų esminių automobilio defektų: surūdijusio automobilio rėmo/dugno ir VIN kodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie trūkumai negali būti laikomi tiek akivaizdžiais, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs, nes: (i) korozijos pažeistam automobilio dugnui ir rėmui nustatyti reikia automobilį apžiūrėti iš apačios, tačiau tai, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo tokiu būdu apžiūrėtas, patikimų įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus ir liudytojo D. R. (atsakovo draugo) parodymus, kurie nėra pakankami šiai aplinkybei konstatuoti, teismui nebuvo pateikta. Kita vertus, įstatymas nenustato naudoto daikto privalomo patikrinimo prieš jį įsigyjant (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjui nepasinaudojus savo teise patikrinti daikto kokybę, tai nepašalina pardavėjo pareigos ją garantuoti pagal įstatymą, jeigu pirkėjas sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pažymėtina, jog ieškovės atstovas I. B. ir liudytojas L. B. apklausiami teisme neneigė matę vizualiai pastebimus kėbulo trūkumus, juos įvertino kaip netrukdančius eksploatavimui, tačiau pasitikėdami atsakovu, nes juos siejo sėkmingas bendradarbiavimas automobilių priežiūros (valymo) srityje, todėl detaliau automobilio neapžiūrėjo, o tai, kad automobilio rėmas ir dugnas visiškai surūdiję pamatė automobilį nuvarę į servisą automobilio techninei apžiūrai paruošti. Įvertinus ieškovės automobilio įsigijimo tikslą (bendradarbiaudama su Ukrainos įmone ieškovė perka automobilius ir siunčia į Ukrainos karo zoną) kitų bylos įrodymų kontekste, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įsigijo automobilį, kurio rėmas ir dugnas dėl korozijos yra beveik suirę, nestabilūs ir sutvirtinti panaudojant krovinio tvirtinimo diržus, eksploatavimui ekstremaliomis sąlygomis (CPK 185 straipsnis); (ii) tam, kad būtų patikrintas automobilio VIN kodas, kuris yra būtinas automobilio techninei apžiūrai ir gabenimui per valstybės sieną, ieškovės tvirtinimu, reikėjo prieš tai nuimti specialią antikorozinę dangą, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis trūkumas buvo akivaizdus ir ieškovė be specialaus patikrinimo galėjo jį pamatyti.
45. Antra, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir sprendime pasisakė dėl automobilio įsigijimo tikslo (karui/kariams į Ukrainą), teisingai nurodydamas, kad tokios techninės būklės automobilis tinkamai ir pakankamai ilgą laiką negalės būti naudojamas kare. Be to, ieškovės nupirkta transporto priemonė turėjo būti gabenama už Lietuvos Respublikos ribų, todėl automobilis turi turėti VIN kodą, kuris nagrinėjamu atveju yra suiręs dėl korozijos, kad, kaip jau minėta, automobilis galėtų praeiti techninę apžiūrą ir patikrą muitinėje.
46. Trečia, atsakovas tvirtina, kad ieškovė iki sutarties sudarymo turėjo galimybę automobilio trūkumus įvertinti techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškovui buvo pateikta, tačiau šios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), nes ieškovė šią aplinkybę neigia, o Sutartyje nėra nurodyta, kad prie jos yra pridėtas techninės apžiūros dokumentas, tik pažymėta, jog techninė apžiūra negalioja. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad neturėjo ko slėpti nuo ieškovės, nes techninės apžiūros rezultatų duomenys dėl esminių automobilio trūkumų – rėmo/dugno korozijos nėra nurodyti nei automobilio pardavimo skelbime www.autoplius.lt, nei automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje.
47. Galiausiai, apeliaciniame skunde atsakovo nurodomas argumentas, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į atsakovą su pretenzija, bandė remontuoti automobilį, jį parduoti, o tik vėliau kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų, neturi teisinės reikšmės, nes: (i) po Sutarties sudarymo ieškovei perėjo nuosavybės, valdymo ir disponavimo automobiliu teisės, todėl ji turėjo teisę su automobiliu elgtis savo nuožiūra nepažeisdama teisės aktų reikalavimų; (ii) atsakovas neįrodė, jog šiais veiksmais ieškovė pažeidė atsakovo teisėtus interesus ar paveikė nagrinėjamos bylos objektą taip, jog būtent dėl to jo negalima naudoti pagal paskirtį (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako.
48. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad dalį automobilio akivaizdžių kokybės trūkumų, matomų neturint specialių žinių, ieškovė (jos atstovas) automobilio pirkimo–pardavimo metu matė ir įvertino kaip neturinčius įtakos automobilio naudojimui pagal tiesioginę paskirtį (surūdijęs bagažinės dangtis, aplaužytas priekinis bamperis, dalis šviesų įrengta ne pagal teisės aktų reikalavimus ir t.t.), pagrįstai konstatavo, kad esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo, kurį atlikus tapo aišku, jog dėl didelių (esminių) automobilio trūkumų (pernelyg didelės rėmo/dugno korozijos, automobilio konstrukcijos nestabilumo) pagal tiesioginę paskirtį automobilio negalima naudoti, tokios būklės automobilis negali būti perduotas į Ukrainos karo zoną eksploatavimui, nes automobilio trūkumų (automobilio rėmas ir rėmo keitimo) šalinimo preliminari kaina (13 188,75 EUR) kiek daugiau nei dvigubai viršytų Sutarties kainą, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, nes žinodama apie tokius automobilio trūkumus akivaizdu, kad ieškovė nebūtų pirkusi šio automobilio, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą ir nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo – netinkamos kokybės daikto pardavimo – ir pritaikė abišalę restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.222 straipsnis): ieškovei iš atsakovo priteisiama 6 000 EUR suma, kuri buvo sumokėta už automobilį, o automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), grąžino atsakovui.
50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Apeliaciniame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-357-886/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl kitokių defektų, nei nagrinėjamoje byloje, be to, ten ieškovas neįrodė, jog automobilio defektai atsirado iki pirkimo, o ne automobilio naudojimo metu. Nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-203-618/2023 teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė parduodama automobilį įvykdė savo pareigą pranešti apie automobilio defektus ir ieškovė apie juos žinojo iki transporto priemonės pirkimo.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi pirmiau nurodytomis nutartimis, nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė sutarties sudarymo metu apie esminius trūkumus, atsiradusius iki Sutarties sudarymo, nežinojo ir nebuvo apie juos informuota, todėl ginčo aspektu nurodytosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi, aptariama apimtimi minėtos teismų nutartys nelaikytinos precedentu šioje byloje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi be specialaus tyrimo, ieškovė apie automobilio trūkumus atsakovo nebuvo informuota, o aplinkybių, šalinančių ar mažinančių atsakovo atsakomybę arba patvirtinančių, kad ieškovė nebuvo atsakinga, atidi ar pakankamai apdairi pirkdama automobilį, atsakovas neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, ir palieka skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, apeliantui jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
55. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, ieškovei iš apelianto priteistinas 580,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria :
Atsakovo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑7774-1184/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P3 sistemos“, juridinio asmens kodas 305019420, naudai iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 580,80 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė – Sungailienė
Dalia Trumpulienė
Sigita Zubavičiūtė – Montvilienė