Civilinė byla Nr. e2-31468-466/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24780-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.39.2.5.5.;
3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Virgio rūkyklos transportas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,
nustatė:
ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Virgio rūkyklos transportas“ 2 336,03 eurų žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, atsakovui nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-01 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonių junginio (vilkiko Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. EZ319) valdytojas. Eismo įvykio metu transporto priemonės Renault Magnum valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o priekabos valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“. Ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiesiems 3 893,38 eurų draudimo išmoką.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, eismo įvykio metu velkančios ir velkamos transporto priemonių junginio padarytą žalą, jei eismo įvykio metu abi transporto priemonės liko sukabintos, atlygina velkančiosios transporto priemonės draudikas; velkamos transporto priemonės draudikas yra įpareigotas žalą atlyginti tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios transporto priemonės, ir tik velkamos transporto priemonės padarytą žalą. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų nuostatas ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktą išaiškinimą, sukabintų velkančiosios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu šių transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina po 50 procentų, neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios, išskyrus atvejus, kai draudėjai yra susitarę kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį kitą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas už padarytą žalą, perėmė draudėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką pagal priekabos draudimo sutartį, įgijo teisę susigrąžinti 50 procentų išmokėtų sumų iš atsakingo asmens.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių junginio vilkiko Renault Magnum valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, konstatuotina, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką pagal priekabos draudimo sutartį, įgijo teisę susigrąžinti 50 procentų išmokėtų sumų iš vilkiko savininko, tai yra atsakovo UAB „Virgio rūkyklos transportas“. Iš esmės nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, iš atsakovo priteistinas 1 946,69 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Atsakovas neįvykdė pareigos pranešti apie eismo įvykį per 3 darbo dienas. Įvertinus minėtas aplinkybes matyti, kad transporto priemonės vilkiko Renault Magnum savininkas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 punkto nuostatomis, pripažintina, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko UAB „Virgio rūkyklos transportas“ atlyginti 20 procentų išmokėtų išmokų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš atsakovo priteistinas 389,34 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 336,03 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 53,00 eurų žyminis mokestis ir 42,40 eurų išlaidos dokumentų vertimui, iš viso – 95,40 eurų bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str., 285 – 288 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Virgio rūkyklos transportas“, į. k. 124719845, 2 336,03 eurų žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 336,03 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,40 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, naudai.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas