Civilinė byla Nr. e2-1388-186/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01464-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. skundą dėl apygardos teismų teisėjų veiksmų.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovė V. F. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo teisėjos Dalės Burdulienės ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos Laimos Gerasičkinienės veiksmus traktuoti kaip nusikalstamą susivienijimą ir pagal BK 249 patraukti baudžiamojon atsakomybėn; priteisti iš Teisingumo ministerijos 1 200 Eur pabaudą už L. Gerasičkinienę ir 5 000 Eur pabaudą už D. Burdulienę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
- Teismo vertinimu, ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl teisėjų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nagrinėjamos pirmąja instancija apylinkės teismuose nepriklausomai nuo ieškinio sumos, todėl teismas konstatavo, kad byla yra neteisminga Vilniaus apygardos teismui. Be to, teismas nurodė, kad iš ieškovės skundo nėra aiškus nei ieškinio dalykas, nei pagrindas, nei atsakovai, todėl procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, kad ieškinys gali būti paduotas apylinkės teismui pagal atsakovo buveinės adresą arba gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
- Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo aukštesnės instancijos teismo jos skundą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja Andrutė Kalinauskienė nepaminėjo nei vieno įstatymo, ginančio ieškovės teises, ir nesiteikia pati perduoti ieškinio tam teismui, kuriam šis yra teismingas. Be to, nepasisakė dėl teisėjų nusikalstamo susivienijimo ir tyčinio nekompetentingumo požymių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą skundą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
- Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pagal CPK 26 straipsnyje nustatytą bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę, visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnis nustato kategorijas bylų, kurios teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas bylų teismingumas apygardos teismams, tačiau CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta šios taisyklės išimtis, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, neteismingos bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
- Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė apygardos teismui procesinį dokumentą, pavadintą skundu, kuriame prašo priteisti iš Teisingumo ministerijos pabaudas už teisėjų procesinius veiksmus, kurie ieškovės teigimu, neatitinka įstatymų reikalavimų. Tokia formuluotė civilinės teisės prasme gali būti laikoma reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, todėl apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti apeliantės pateiktą skundą kaip apygardos teismui neteismingą ieškinį ir grąžino jį pareiškėjai (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
- Kitaip vertinti apeliantės pateikto procesinio dokumento negalima, nes jame, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra aiškiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, t. y. šis procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų procesinių dokumentų turiniui.
- Apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų šias teismo išvadas. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė procesinės teisės normas, kuriomis vadovaujantis priėmė šį procesinį sprendimą. Dėl argumento, kad teismas pats turėjo perduoti apeliantės ieškinį kitam teismui pagal teismingumą, pažymėtina, kad tokia taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai po bylos iškėlimo paaiškėja, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
- Atsisakius priimti procesinį dokumentą, civilinė byla neiškeliama ir nenagrinėjama iš esmės, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su jos nurodytų teisėjų veiksmais, vertinimo, taip pat dėl reikalavimo patraukti ieškovės nurodytas teisėjas baudžiamojon atsakomybėn, juolab, kad toks reikalavimas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
- Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Žironas