Civilinė byla Nr. e2-321-600/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22987-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Acurita“ dėl nuostolių ir papildomų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jurlota“, uždaroji akcinė bendrovė „Vingės terminalas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Spectrum logistika“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jumbo Cargo“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2300,00 Eur nuostolių, pažeidus krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA9/20-4626, 871,00 Eur papildomų išlaidų, siekiant iš atsakovo išieškoti patirtus nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė su atsakove sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA9/20-4626, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tarptautiniu maršrutu Olandija (Oss) – Rusijos Federacija pervežti 2 paletes ADR tipo krovinį į nurodytą iškrovimo vietą. Sutartyje nurodyta, kad krovinys turi būti pervežamas Olandija-Rusijos Federacija, tačiau iš tikrųjų krovinys turėjo būti gabenamas iki Lietuvos. Krovinį sudarė 2 paletės atitinkamai 220 kg ir 544 kg svorio.
1.2. Atsakovė krovinio pervežimui pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Jurlota“.
1.3. Krovinys turėjo būti pristatytas ir iškrautas logistikos centre UAB „Vingės terminalas“ adresu Minsko pl. 202, Bareikiškių k., Vilniaus r. sav. Atsakovės nusamdytas faktinis vežėjas krovinį iš pradžių pristatė į UAB „Spectrum logistika“ sandėlį, esantį Kirtimų g. 67, Vilnius. Krovinį perkrovus į kitą transporto priemonę, 2018 m. rugsėjo 24 d. jis buvo nugabentas ieškovei į UAB „Vingės terminalas“ logistikos centrą ir perduotas kitam vežėjui tolimesniam vežimui į Rusijos Federaciją.
1.4. 2018 m. rugsėjo 24 d. faktiniam vežėjui UAB „Jurlota“ pristačius krovinį į iškrovimo vietą UAB „Vingės terminalas“, paaiškėjo, kad ieškovei skirta viena iš dviejų krovinio palečių (544 kg) buvo sumaišyta ir nugabenta įmonei „VIVID NAILS“ į Kazachstaną, o ieškovei buvo pristatyta „VIVID NAILS“ skirta krovinio paletė. Krovinio vežimo užsakymu-sutartimi buvo užsakyta pervežti dvi krovinio paletes Rusijoje įsikūrusiai įmonei „EVERY NEIL“. Ieškovės vertinimu, krovinys, tikėtina, buvo supainiotas UAB „Spectrum logistika“ sandėlyje, todėl už krovinio supainiojimą yra atsakinga atsakovė ir faktinis vežėjas, nes vykdant sutartį buvo elgiamasi neatsakingai, nerūpestingai, neapdairiai ir t.t.
1.5. Krovinio užsakovas „ALDEC TRADE LP“ kreipėsi į vežėją „MANDRELL SERVICES LP“, kuris pargabeno ginčo krovinį iš Kazachstano į Lietuvą. Dėl ginčo krovinio pargabenimo į Lietuvą ieškovė iš atsakovės pareikalavo atlyginti 2300 Eur patirtų išlaidų. Šias išlaidas ieškovė patyrė apmokėjusi krovinio užsakovui jo patirtus nuostolius dėl krovinio pergabenimo, todėl įgijo regreso teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
1.6. Atsakovei atsisakius pargabenti supainiotą krovinį arba atlyginti vežimo nuostolius, patirtus nuostolius prašo priteisti iš atsakovės, atsakingos už faktinio vežėjo veiksmus dėl supainiotos krovinio paletės. Pažymėjo, kad pagal susitarimą krovinį turėjo vežti į UAB „Vingės terminalas“. Jokių nurodymų dėl krovinio pristatymo ar perkrovimo UAB „Spectrum logistika“ sandėlyje ieškovė nedavė. Be to, krovinys turėjo būti pristatytas transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, tačiau paaiškėjo, kad į UAB „Vingės terminalas“ krovinys atgabentas transporto priemone, valstybinis Nr. MUO715/FC19.
1.7. Ieškovė taip pat prašo atlyginti 871,00 Eur papildomų išlaidų, patirtų, siekiant išieškoti nuostolius ne teismo tvarka.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko – nurodė, kad dalis ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių yra netikslios arba neatitinka tikrovės, o dalis aplinkybių yra neatskleista arba nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Ginčo vežime dalyvavo vežėjų daugetas, todėl šioje byloje neužtenka išanalizuoti tik šios bylos šalis siejusius tarpusavio įsipareigojimus, turi būti nustatyti visi su krovinio vežimu susiję dalyviai bei juos sieję teisiniai santykiai. Dėl šių priežasčių šios bylos esmei atskleisti bei vežime dalyvavusių asmenų atsakomybei įvertinti pirmiausia yra būtina išsamiai paaiškinti faktines aplinkybes ir nustatyti šalis ir su jomis susijusius asmenis siejusius teisinius santykius.
2.1. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (I tomas, b.l. 17-18) patvirtina, kad esminės ginčo krovinio vežimo sutarties sąlygos iš pradžių buvo suderintos šalių atstovų pokalbio Skype programa metu, kur jau pirmuoju sakiniu kalbama apie krovinio vežimą maršrutu Olandija-Lietuva. Tik suderinus esmines Vežimo sutarties sąlygas buvo parengta ir elektroniniu būdu persiųsta Vežimo sutartis. Kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo, jog krovinį Atsakovas turėjo gabenti tik iki Vilniaus įrodo ir Ieškovo 2018 m. spalio 29 d. pretenzijos Atsakovui 4 punktas (I tomas, b.l. 23).
2.2. Atsakovė pati krovinio negabeno, faktiniam krovinio pervežimui buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Jurlota“, su kuriuo 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr.R05482. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad faktinis vežėjas gabeno ne tik ginčo krovinį, kadangi šio vežėjo transporto priemone buvo gabenamas vadinamasis dalinis krovinys – faktinis vežėjas pagal atsakovės užsakymus iš Belgijos ir Olandijos viena transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabeno kelis skirtingų siuntėjų skirtingiems gavėjams skirtus krovinius. Ieškovei ir atsakovei sudarius Vežimo sutartį taip sutapo, kad kitas atsakovės užsakovas – UAB „Šturvalas“ - pateikė atsakovei vežimo užsakymą, pagal kurį iš to paties faktinio siuntėjo - Keystone Europe (Olandija), kaip ir ieškovės atveju, tik kitam gavėjui Lietuvoje – UAB „Vilniaus tranzitas“ reikėjo nugabenti vieną paletę krovinio. Tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 20 d. Krovinio pervežimo sutartis Nr.64595.
2.3. Nurodė, kad visi faktinio vežėjo transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabenami kroviniai Vilniuje pirmiausia turėjo būti pristatyti į terminalą UAB „Spectrum Logistika“. Šiame terminale kroviniai turėjo būti paskirstyti pagal pristatymo vietas. Atsakovė faktiniam vežėjui davė nurodymą, kad ieškovės užsakytos pervežti dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, terminale UAB „Spectrum Logistika“ turėjo būti iškrautos iš transporto priemonės, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir vėliau pakrautos į kitą to paties faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194. Tuo tarpu UAB „Šturvalas“ užsakyto pervežti krovinio viena paletė turėjo likti ją atgabenusioje transporto priemonėje, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir ta pačia transporto priemone turėjo būti pristatyta iki nurodyto gavėjo Lietuvoje – UAB „Vilniaus tranzitas“.
2.4. Ieškovės užsakytos pervežti dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, buvo nugabentos į terminalą UAB „Spectrum logistika“, iškrautos ir registruotos elektroninėje sandėlio programoje, taip pat pakrautos į kitą to paties faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194.
2.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovės nurodytas gavėjas UAB „Vingės terminalas“, tiek UAB „Šturvalas“ nurodytas gavėjas UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinius priėmė be pastabų. Aplinkybė, kad viena iš ieškovės užsakytų pervežti dviejų palečių buvo supainiota su UAB „Šturvalas“ užsakyto pervežti krovinio palete, paaiškėjo tik 2018 m. spalio 3 d., t. y. daugiau nei po savaitės nuo krovinių pristatymo. Tai patvirtina ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimas el. paštu ir Skype programa, 2018 m. spalio 29 d. pretenzijos 7 punktas.
2.6. Kai krovinio supainiojimo faktas išaiškėjo, paaiškėjo ir tai, kad atkeisti supainiotas paletes Vilniuje nebepavyks, kadangi užsakovo užsakyto krovinio dalis yra jau išgabenta iš UAB „Vilniaus tranzitas“ į Kazachstaną. Iš susirašinėjimo matyti, kad šalys svarstė įvairius šios problemos sprendimo variantus, tiek ieškovė, tiek atsakovė bendravo ir su antruoju atsakovės užsakovu UAB „Šturvalas“. Šalims buvo žinoma, kad tuo metu, kai paaiškėjo, jog kroviniai supainioti, dalis krovinio jau buvo Kazachstano muitinėje. Be to, abiem šalims buvo puikiai suprantama, kad nuo to momento, kai kroviniai buvo pristatyti į aukščiau nurodytus sandėlius, nei atsakovė, nei faktinis vežėjas jais nebedisponavo ir negalėjo įtakoti nei krovinio siuntėjo, nei gavėjų, nei UAB „Šturvalas“ veiksmų, kad kroviniai būtų atkeisti, todėl ieškovės pateiktose rašytinėse pretenzijose ir ieškinyje yra išdėstyti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad atsakovė nereagavo, neteikė ieškovei informacijos, nepagrįstai reikalavo sumokėti už krovinio grąžinimą.
2.7. Atsakovės vertinimu, ieškovė nėra pateikusi į bylą visiškai jokių įrodymų apie tai, kokie teisiniai santykiai ieškovę siejo su Aldec Trade LP, t.y. kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškovei buvo pateikta ši pretenzija; antra, visai neaišku, kaip minėta įmonė susijusi su gabentu kroviniu, kadangi iš krovinio važtaraščio ir sąskaitos akivaizdžiai matyti, kad krovinio savininkas ir pirkėjas yra Rusijos Federacijoje registruota įmonė „Every Neil“; trečia, Aldec Trade LP 2018 m. spalio 10 d. pretenzija buvo pareikšta dėl krovinio vėlavimo ir joje nurodoma, kad tik nepristačius trūkstamos krovinio dalies per sutartą terminą jis bus laikomas prarastu ir bus reikalaujama atlyginti 18 602,90 Eur dydžio prarastos krovinio dalies vertę. Nepaisant to, ieškovė 2018 m. spalio 29 d. pareiškė atsakovei pretenziją ir pareikalavo sumokėti ieškovei 18 758,90 Eur nuostolių sumą.
2.8. Pati svarbiausia aplinkybė, kodėl atsakovė nesutiko viena prisiimti kaltės už krovinio supainiojimą ir atlyginti visą reikalaujamą nuostolių sumą yra tai, kad prie kilusių pasekmių prisidėjo eilė minėtuose vežimo ir su jais susijusiuose santykiuose dalyvavusių įmonių. Atsakovė negali paneigti, kad viena iš dviejų ieškovės užsakytų pervežti palečių buvo supainiota su UAB „Šturvalas“ užsakyta pervežti palete iškraunant transporto priemonę, valstybinis Nr. KFN002/JS002, terminale UAB „Spectrum Logistika“. Tačiau teigti, kad tai įvyko tik dėl faktinio vežėjo, už kurio veiksmus atsako atsakovė, kaltės nėra pagrindo. Visos trys paletės buvo vienoje transporto priemonėje, todėl net ir darant prielaidą, kad faktinis vežėjas neteisingai nurodė, kurios paletės turi būti iškrautos, klaidos nepastebėjo: 1) priimant krovinį terminale UAB „Spectrum Logistika“; 2) išduodant krovinį iš terminalo UAB „Spectrum Logistika“ jo gabenimui į UAB „Vingės terminalas“; 3) priimant ieškovės užsakytą pervežti krovinį UAB „Vingės terminalas“; 4) priimant UAB „Šturvalas“ užsakytą pervežti krovinį UAB „Vilniaus tranzitas“; 5) išduodant supainiotą krovinį iš UAB „Vilniaus tranzitas“ jo gabenimui į Kazachstaną; 6) UAB „Šturvalas“ ar jo pasitelktam vežėjui priimant supainiotą krovinį iš UAB „Vilniaus tranzitas“ jo gabenimui į Kazachstaną. Tokioje situacijoje arba tenka daryti išvadą, kad visi nurodyti asmenys buvo aplaidūs ir nerūpestingi bei nevykdė savo prisiimtų pareigų, arba egzistuoja objektyvios aplinkybės, kodėl taip įvyko.
2.9. Atsakovė yra įsitikinusi, kad kroviniai buvo supainioti dėl nepakankamo jų ženklinimo. Iš krovinio nuotraukų matyti, kad visos trys paletės yra supakuotos į juodą nepermatomą plėvelę, todėl nebuvo jokios galimybės patikrinti krovinį pagal CMR važtaraščiuose nurodytas pozicijas ar kitus požymius.
2.10. Ieškovė savo regresinį reikalavimą dėl 2300 Eur nuostolių priteisimo ieškinyje grindžia tuo, kad šie nuostoliai susidarė už supainiotos krovinio dalies pargabenimą atgal į Lietuvą, minėtos gabenimo išlaidos susidarė ieškovės užsakovui Aldec Trade LP sumokėjus už minėtą krovinio pargabenimą vežėjui Mandrell Services LP, ir kompensavus savo užsakovui Aldec Trade LP minėtą sumą.
2.11. Atsakovė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nors ieškovė įmonę Aldec Trade LP vadina savo užsakovu, jis nei su pretenzijomis, nei su ieškiniu nėra pateikęs nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kokie teisiniai santykiai jį siejo su minėta įmone, iš ko apskritai būtų galima spręsti apie tai, ar Aldec Trade LP turėjo reikalavimo teisę į ieškovę. Be to, krovinio savininkas buvo Rusijos Federacijoje registruota įmonė „Every Neil“. Todėl nėra aišku, kokie teisiniai santykiai siejo minėtą krovinio savininką „Every Neil“ ir ieškovei reikalavimą pareiškusią įmonę Aldec Trade LP. Šiuo atveju, nei ieškovė, nei jai reikalavimą pareiškusi įmonė Aldec Trade LP nėra nei krovinio gavėjas, nei siuntėjas, nei jo savininkas, taip pat neaišku ir kaip šios įmonės susijusios su siuntėju, gavėju ar savininku.
2.12. Teismų praktikoje taip pat yra pažymima, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t.y. lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui ar tarpusavio piniginių prievolių įskaitymas tarp Ieškovo ir jo kliento savaime negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Abu faktai turi būti įrodyti. Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
2.13. Šiuo atveju yra neaišku, kokiu pagrindu įmonė Aldec Trade LP buvo įgijusi reikalavimo teisę į ieškovę. Be to, yra akivaizdu, kad Aldec Trade LP 2019 m. balandžio 18 d. pretenzija reikalavo atlyginti nuostolius už krovinio vėlavimą. Iš minėtos pretenzijos matyti, kad reikalavimas yra grindžiamas CMR konvencijos 23 str. 5 p., nustatančiu, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Pirmiausia, kaip minėta, ieškovei nepateikus įrodymų, kokie teisiniai santykiai ją siejo su Aldec Trade LP, apskritai negalima spręsti dėl tokios pretenzijos pagrįstumo, vertinant ją pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punkto reikalavimus. Antra, 2300 Eur sumą Aldec Trade LP sumokėjo vežėjui Mandrell Services LP už supainiotos krovinio dalies pargabenimą atgal į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad minėta suma nėra nei krovinio siuntėjo, nei gavėjo patirti nuostoliai už vėlavimą pristatyti krovinį.
2.14. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punktą, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos (LAT senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“, 40 punktas). Nepareiškus pretenzijos raštu, gavėjas netenka teisės teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl pavėluoto pristatymo patirtus nuostolius. Todėl nustačius, kad pretenzija nebuvo pareikšta ir terminas jai pareikšti yra praėjęs, teismas turėtų bylą nutraukti, vadovaudamasis CPK 243 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
2.15. Iš ieškovės pateikto CMR važtaraščio, pagal kurį, kaip reikėtų suprasti, supainiota krovinio dalis buvo grąžinta į Vilnių, 21 skiltyje esantį įrašą šis važtaraštis išduotas 2018 m. lapkričio 27 d. Minėto važtaraščio 24 skiltyje esantis įrašas patvirtina, kad gavėjui krovinys perduotas 2018 m. gruodžio 6 d. Taigi, yra akivaizdu, kad per 21 dieną po šiame važtaraštyje nurodyto krovinio pristatymo gavėjui nei ieškovei, nei atsakovei nebuvo pateikta pretenzija dėl pavėluoto krovinio pristatymo iš tokią pretenziją reikšti turinčio teisę asmens.
2.16. Ieškovės pateikti į bylą dokumentai, susiję su krovinio gabenimu iš Almatos į Vilnių apskritai kelia abejonių. Iš jau minėto važtaraščio neįmanoma identifikuoti krovinio, todėl neįmanoma pasakyti, ar tai tas pats krovinys, kurį atsakovė turėjo gabenti ieškovės užsakymu. Iš byloje esančios vežėjo Mandrell Services LP sąskaitos įmonei Aldec Trade LP turinio - „Logistikos paslaugos: KZ (Almata) – LT (Vilnius)“ - neįmanoma identifikuoti konkrečios paslaugos, nenurodyti nei užsakymo, nei važtaraščio numeriai, be to, ši sąskaita išrašyta tik 2019 m. vasario 6 d., t.y. po dviejų mėnesių nuo krovinio pristatymo pagal ieškovės pateiktą važtaraštį, todėl tokie dokumentai apskritai negali būti vertinami kaip įrodymai sąsajumo prasme.
2.17. Nepaisant to, kad vežimo teisiniuose santykiuose vežėjo kaltė yra preziumuojama, ypač akcentuotina tai, kad nėra preziumuojamas žalos padarymo faktas, nuostolių kilmė ir jų dydis, šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009).
2.18. Apie tai, kad krovinio paletės supainiotos paaiškėjo tik 2018 m. spalio 3 d. Išgabenant supainiotą krovinio dalį iš UAB „Vilniaus tranzitas “ sandėlio taip pat jokių neatitikimų nepastebėta. Iš to, kad nei vienas iš šio atsiliepimo 9 punkte nurodytų asmenų nei priimant krovinius į sandėlius, nei juos išgabenant iš sandėlių nenustatė jokių neatitikimų, galima daryti akivaizdžią išvadą, kad krovinio pakuotė ir ženklinimas buvo nepakankami kroviniams identifikuoti. Tai patvirtina ir krovinio nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys supakuotas į juodą nepermatomą plėvelę.
2.19. Remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies e) papunkčiu vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi dėl su nepakankamu ir nepatenkinamu kroviniams skirtų vietų ženklinimu ir numeravimu. Taigi, tokiu atveju visa atsakomybė turėtų tekti ne krovinio vežėjui, bet siuntėjui. Tačiau net ir atmetus šį atsakovės argumentą, yra akivaizdu, kad tokioje situacijoje traktuoti, kad kroviniai buvo supainioti tik dėl atsakovės ir/ar faktinio vežėjo kaltės, juolab tyčios, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad jo neidentifikavo visa eilė vežimo santykiuose dalyvavusių asmenų, įskaitant ir ieškovės Vežimo sutartyje nurodytą gavėją Lietuvoje - UAB „Vingės terminalas“, kurie taip pat turėjo eilę pareigų, susijusių, su krovinių priėmimu ir išdavimu.
2.20. CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Taigi, CMR konvencija numato tam tikras pareigas ne tik vežėjui, bet ir gavėjui, o pagrindinė iš jų – patikrinti krovinį jį priimant iš vežėjo. Neatsitiktinai minėtas CMR konvencijos straipsnis kalba ir apie akivaizdžius bei neakivaizdžius trūkumus bei skirtingus gavėjo veiksmus abiem atvejais.
2.21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 871,00 Eur „papildomų išlaidų, siekiant iš atsakovės išieškoti patirtus nuostolius ne teismo tvarka“. Ieškinyje tokiam reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu „turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami“, o taip pat CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“. Faktinis šio reikalavimo pagrindas nurodytas ieškinio 53 punkte – „už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, galutinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsakymo Užsakovui parengimą bei dokumentų peržiūrą. Šias išlaidas Ieškovas patyrė dėl Atsakovo veiksmų.“
2.22. Atsakovė pažymėjo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos taikomos tuo atveju, kai prarandamas visas arba dalis krovinio arba krovinys yra sugadinimas. Iš faktinių aplinkybių šioje byloje yra akivaizdu, kad krovinys (ar jo dalis) nebuvo prarasta ar sugadinta, todėl nurodytos nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Antra, net jei ir CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos būtų taikomos ieškovės reikalavimui dėl papildomų nuostolių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte yra aiškiai nurodyta, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Ieškovės patirtos išlaidos, siekiant iš atsakovės išieškoti patirtus nuostolius ne teismo tvarka, negali būti laikomos išlaidomis, rinkliavomis ar mokėjimais, susijusiais su vežimu, todėl pagal minėtą CMR konvencijos nuostatą negali būti priteisiamos. Pažymėtina ir tai, kad dėl imperatyvaus CMR konvencijos pobūdžio ir aiškios CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos „kiti nuostoliai nekompensuojami“, šio punkto reikalavimai negali būti aiškinami plečiamai ir interpretuojami „per CK 6.249 straipsnio 4 dalies prizmę“, kaip savo ieškinyje nurodo ieškovė.
2.23. Ieškovės reikalaujamų papildomų išlaidų suma 871,00 Eur yra grindžiama pateiktomis sąskaitomis: 2018 m. spalio 26 d. sąskaita faktūra Nr.000105 156,00 Eur sumai, teisinės paslaugos pobūdis - „Teisinės paslaugos bei konsultacijos. Pretenzijos dėl UAB „Acurita“ dėl faktiškai prarasto krovinio parengimas ir pateikimas“ ir 2019 m. balandžio 16 d. sąskaita faktūra Nr.000187 715,00 Eur sumai, teisinės paslaugos pobūdis – „Teisinės paslaugos bei konsultacijos. Ikiteisminis ginčo sureguliavimas su UAB Acurita“ dėl ADR krovinio pristatymo“. Ieškovė nurodo, kad papildomas išlaidas patyrė už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimą, galutinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsakymo užsakovui parengimą bei dokumentų peržiūrą. Tačiau ieškovės 2018 m. spalio 29 d. pretenzija, už kurios parengimą ieškovė savo atstovui sumokėjo pagal 2018 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr.000105, yra reikalaujama sumokėti į ieškovės sąskaitą 18 758,90 Eur nuostolių už krovinio praradimą, o iš ieškovės užsakovo Aldec Trade LP 2018 m. spalio 10 d. pretenzijos matyti, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį nebuvo pareikštas net pačiai ieškovei, jau nekalbant apie tai, kad pretenzijos atsakovei pareiškimo metu ieškovė būtų atlyginusi šiuos nuostolius ir įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę. Todėl nurodytų pretenzijų rengimo ir pateikimo atsakovei išlaidos negali būti laikomos ieškovės būtinomis ir protingomis išlaidomis ar nuostoliais. Be to, 2018 m. lapkričio 20 d. atsakymas į savo užsakovo Aldec Trade LP pretenziją yra rengtas ir pasirašytas ieškovės vadovo, negana to, atsakovė savo užsakovo pretenziją atmetė. Pakartotinę pretenziją iš savo užsakovo Aldec Trade LP ieškovė gavo tik 2019 m. balandžio 18 d., taigi nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. nei tarp šalių, nei tarp ieškovės ir jos užsakovo nevyko joks ikiteisminis ginčo sureguliavimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. balandžio 16 d. sąskaita faktūra Nr.000187 715,00 Eur sumai už ikiteisminį ginčo sureguliavimą su atsakove UAB „Acurita“ ieškovei yra išrašyta likus dviem dienoms iki Aldec Trade LP pretenzijos pateikimo pačiai ieškovei. Šios aplinkybės apskritai kelia abejonių dėl to, kokie dokumentai, kieno vardu ir kada buvo rengti, pateikiant tai kaip ikiteisminio ginčo su atsakove sureguliavimą.
3. Trečiasis asmuo UAB „Jurlota“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.
3.1. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į ieškovės pateiktą CMR važtaraštį Nr. 001, kuris yra vienas esminių įrodymų byloje, kadangi ieškovė prašo priteisti vežimo užmokestį, sumokėtą už vežimą pagal minėtą CMR važtaraštį Nr. 001. Visų pirma, ieškovė prašo priteisti 2 300 EUR vežimo užmokestį, neva sumokėtą už per klaidą į Kazachstaną nugabentos paletės parvežimą į Lietuvą, tačiau ieškovės pateikti įrodymai leidžia pagrįstai abejoti, ar ginčo objektu esanti paletė iš viso buvo parvežta į Lietuvą. Atkreipia dėmes į tai, kad įrodinėjimo pareiga šiuo aspektu tenka ieškovei.
3.2. Paletės grąžinimo faktą ieškovė įrodinėja minėtuoju CMR važtaraščiu Nr. 001, kuriame nėra būtinų rekvizitų, leidžiančių vertinti šį dokumentą kaip tinkamą įrodymą – šiame važtaraštyje nėra krovinio siuntėjo parašo ar antspaudo. CMR Konvencijos 5 straipsnis numato, kad „Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis“. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, ar Kazachstano nacionaliniai įstatymai leidžia važtaraštį atžymėti ne siuntėjo parašu, bet spaudu. Bet kuriuo atveju, važtaraštyje nėra nei siuntėjo parašo, nei spaudo, todėl toks važtaraštis neturėtų būti laikomas tinkamu įrodymu, kad vykdytas jame nurodytas pervežimas.
3.3. LAT teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintoje teismų praktikos taikant CMR konvenciją apžvalgoje pasisakyta, kad „Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių - krovinio siuntėjo ir vežėjo. Priešingu atveju jis neturės įrodomosios reikšmės 9 straipsnio 1 punkto prasme, t. y. nebus prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon“. Minėtoje teismų praktikos apžvalgoje taip pat nurodyta, kad į bylą turi būti pateikiami važtaraščių originalai. CMR važtaraštis Nr. 001 kelia abejonių ne tik dėl siuntėjo atžymos nebuvimo – jame esantys spaudai neįskaitomi, akivaizdžiai nėra Lietuvos (ar kitos ES šalies pasienio valstybės) muitinės įstaigų atžymų, patvirtinančių krovinio įvežimą į ES teritoriją, 24 grafoje yra gavėjo parašas, tačiau nėra krovinio iškrovimo vietos UAB „Vingės terminalas“ antspaudo, nors kaip seka iš pradinio vežimo CMR važtaraščio (t. 1, b. l. 103), UAB „Vingės terminalas“, priimdamas krovinius, jų gavimą patvirtina ne tik parašu, bet ir antspaudu su įmonės duomenimis bei datos spaudu. Todėl į bylą, visų pirma, išreikalautinas CMR Nr. 001 originalas, antra, ieškovei siūlytina pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius, kad šio vežimo faktas yra įvykęs.
3.4. Ieškovė nepateikė nei vežimo sutarties, sudarytos su CMR važtaraščio Nr. 001 16 grafoje nurodytu vežėju PTUĮ „Polin Trans“, nei grąžinamą krovinį lydėję dokumentai, nurodyti važtaraščio 5 grafoje (sąskaitos ir TIR knygelės kopijos), nepateikti krovinio vežimą iš Lietuvos į Rusiją, galutiniam gavėjui Every Nail (Rusija) patvirtinantys dokumentai, muitinės deklaracijos ir kt. Kadangi vežimas buvo vykdomas iš trečiosios valstybės į ES muitų teritoriją, neišvengiamai turėjo būti įformintos muitinės deklaracijos, atitinkančios kroviniui taikomas muitinės procedūras ir režimą, krovinys pateikiamas muitinės kontrolei, tačiau tokių duomenų byloje iš viso nėra. Kadangi byloje esantis vienintelis tiesioginis vežimo vykdymo įrodymas yra su akivaizdžiais ir esminiais trūkumais, o netiesioginių iš viso nėra, kyla pagrįstų abejonių, ar toks vežimas faktiškai iš viso įvyko. Ieškovei siūlytina minėtus papildomus įrodymus pateikti. Nesant pakankamų krovinio vežimo faktą įrodančių dokumentų, trečiojo asmens vertinimu, ieškinio pagrindas yra neįrodytas, todėl ieškinys atmestinas nepriklausomai nuo atsakovės ir / ar jo pasitelktų asmenų kaltės.
3.5. CMR konvencijos 30 straipsnis bei Kelių transporto kodekso 35 straipsnis reglamentuoja krovinio perdavimo gavėjui procedūras. Kaip jau nurodyta atsiliepime į ieškinį, CMR važtaraštyje esanti gavėjo UAB „Vingės terminalas“ atžyma leidžia preziumuoti, kad krovinys trečiojo asmens UAB „Jurlota“ buvo tinkamai pristatytas gavėjui. Šiuo aspektu labai svarbi ir imperatyvi KTK 35 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę ir būklę. Pabrėžia, kad ši kodekso nuostata dėl gavėjui tenkančios krovinio tikrinimo pareigos yra imperatyvi, kas iš esmės reiškia, kad šalys negali susitarti, jog krovinio tikrinimo pareiga iškrovimo vietoje tenka vežėjui. Tokią pareigą vežėjas turi pakrovimo vietoje pagal CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, tačiau iškrovimo vietoje atitinkama pareiga tenka būtent gavėjui, ir galima manyti, kad būtent dėl jos netinkamo vykdymo susidarė ši situacija. Kadangi ieškovė nurodė krovinį pristatyti į UAB „Vingės terminalas“ sandėlius (t. 1, b. l. 18), ir pagal byloje esančius duomenis, UAB „Vingės terminalas“ ieškovės krovinį priėmė ir patvirtino tai atžyma CMR važtaraštyje, UAB „Vingės terminalas“ laikytinas ieškovės pasitelktu asmeniu, už kurį pati ieškovė ir atsako. Be to, atkreipia dėmesį, kad UAB „Vingės terminalas“ patalpose veikia ir pati ieškovė – jos viešai skelbiamas adresas (Bareikiškių km., Vilniaus raj.) sutampa su UAB „Vingės terminalas“ adresu, o Skype susirašinėjime ieškovė nurodė UAB „Vingės terminalas“ kreiptis į 213 kab., kur yra pačio ieškovės atstovai. Taigi, neatmestina, kad krovinį UAB „Vingės terminalas“ sandėliuose priėmė pačios ieškovės atstovai, kurie ir nesilaikė KTK 35 straipsnio 3 dalies numatytos imperatyvios gavėjo pareigos tikrinti priimamo krovinio duomenis.
3.6. Vežėjas, faktiškai neatlikdamas krovimo svėrimo, o tik jį vizualiai stebėdamas, neturi jokios galimybės ir priemonių vertinti krovinio svorio, todėl visi ieškovės reikalavimai, susiję su krovinio ar jo dalies svorio akcentavimu, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad krovinys faktiniam vežėjui UAB „Jurlota“ perduotas siuntėjo Olandijoje Keystone Europe BV supakuotas į juodą plėvelę taip, kad nebuvo galimybės patikrinti krovinio kiekio ar turinio. Pakuotės pažeidimai nenustatyti jokiame vežimo etape, todėl dėl jokio krovinio svorio trūkumo vežėjas negali būti kaltinamas nei teisine, nei faktine prasme.
3.7. Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių grindžia iš esmės santykiais su įmone Aldec Trade LP, kurios buveinės adresas yra Jungtinėje Karalystėje, ją atstovauja įgaliotas asmuo S. S., o šios įmonės atsiskaitomoji sąskaita atidaryta Lietuvoje veikiančiame Medicinos banke. Į bylą ieškovė yra pateikusi tik 2018 m. rugsėjo 18 d. Krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. 01/190918, sudarytą su įmone Aldec Trade LP, kurią taip pat atstovauja minėtas S. S., tačiau į bylą nėra pateiktas nei šios įmonės užsakymas ginčo krovinio vežimui, nei sąskaita už vežimo paslaugas, nei kiti dokumentai, kurie leistų daryti aiškią išvadą, kad ieškovė dėl šio krovinio vežimo susitarė būtent su Aldec Trade LP. Be to, įmonė Aldec Trade LP nebuvo nei faktine krovinio siuntėja, nei gavėja, taip pat nebuvo ir prekių pirkėja ar pardavėja, t. y. neturėjo jokių daiktinių teisių į gabenamas prekes. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent Aldec Trade LP organizavo ar vykdė šio krovinio gabenimą tiek iš siuntėjo Olandijoje, tiek per klaidą į Kazachstaną nugabentos paletės grąžinimą į Lietuvą – nėra nei sutarčių, nei užsakymų, nei sąskaitų, patvirtinančių Aldec Trade LP veiklos pagrindą ir teisę organizuoti šio krovinio vežimą. Pagal šiuo metu surinktą bylos medžiagą, ieškovės minimos Aldec Trade LP ryšių su ginčo krovinio vežimu nepatvirtina visiškai jokie byloje esantys dokumentai, o jos buveinės adresas ir atstovas leidžia manyti, kad tai yra tiesiog vienos iš logistikos įmonių naudojama palankesnės mokesčių sistemos įmonė. Byloje minima ir kita Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė Mandrell Services LP, kuri akivaizdžiai negalėjo vykdyti ginčijamo pervežimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas ne tikrųjų siuntėjo / gavėjo patirtais nuostoliais, bet ofšorinėms prilyginamų įmonių, nesusijusių su ginčijamu kroviniu, dokumentais. Nesant jokio ryšio nei su faktiniu siuntėju, nei gavėju, jokių įrodymų apie turimas daiktines teises į prekes, ieškovės Aldec Trade LP sumokėtos sumos nesuteikia ir negali suteikti reikalavimo teisės, nes jos nepatvirtina pagrįstų nuostolių fakto. Be to, pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad nuostoliai turi būti atlyginamu nukentėjusiam arba reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, o pagal šiuo metu byloje esančią medžiagą, Aldec Trade LP negali būti laikoma nei vienu, nei kitu. Byloje nei ikiteisminėje stadijoje ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi faktinio krovinio siuntėjo ir pardavėjo Keystone Europe BV ar pirkėjo ir gavėjo, Every Nail pretenzijų dėl krovinio pristatymo ar informacijos pateikimo, veiksmų su kroviniu atlikimo ir pan.
3.8. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad įgijo reikalavimo teisę CMR Konvencijos 37 straipsnį, nes į bylą nėra pateikti jokie Aldec Trade LP statusą patvirtinantys dokumentai, šia ieškinio nuostata abejotina, nes jos taikymui, reiktų nustatyti, kuris iš vežėjų yra pirmasis ir t.t.
3.9. Nesutinka su ieškovės pozicija dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo ir tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo nustatymo vežėjų veiksmuose. Tam reiktų nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, požymius, o objektyviųjų požymių akivaizdžiai nėra – jokių vežimo, teisės aktų reikalavimų vežėjai nepažeidė. Subjektyviąja prasme, kaip atsakovė teisingai nurodo atsiliepime į ieškinį, klaida galėjo įvykti tik dėl siuntėjo atlikto nepakankamo krovinio ženklinimo. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad draudimo perkrauti krovinį nebuvo nei sutartyse, nei važtaraštyje (CMR Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a) papunktis), todėl atsakovė UAB „Acurita“, pasitelkdama trečiuosius asmenis sutarties vykdymui ir organizuodama krovinio perkrovimą, elgėsi teisėtai ir jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Turėdama interesą, jog krovinys būtų pristatytas ta pačia transporto priemone, kuria buvo paimtas iš faktinio krovinio siuntėjo, ieškovė turėjo sutartyje nurodyti ir / arba važtaraštyje įrašyti krovinio perkrovimo draudimo sąlygą, tačiau tokios sąlygos nebuvo. Nesant atitinkamo draudimo, vežėjas pats renkasi krovinio vežimo organizavimo priemones ir tvarką, todėl ieškovės argumentai dėl krovinį gabenusios transporto priemonės pasikeitimo atmestini.
3.10. Reikalavimas priteisti 871 EUR ikiteisminės teisinės pagalbos išlaidų sudaro beveik 1/3 pagrindinio reikalavimo. Sutinka su atsakovės pozicija, kad šių išlaidų pagrindas nebuvo teisėti ieškovės veiksmai (pretenzija dėl krovinio vertės kompensavimo pareikšta neturint atitinkamos reikalavimo teisės ir netgi negavus faktinio krovinio siuntėjo ar gavėjo atitinkamo reikalavimo, kita išlaidų dalis pagal datas nesutampa su byloje esančiais ikiteisminės ginčo stadijos dokumentais ir t.t.), todėl išlaidų kompensacija negali būti priteisiama iš atsakovės, net ir tenkinus kitą ieškinio dalį dėl 2 300 EUR sumos priteisimo. Trečiojo asmens nuomone, esminis aspektas, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl 871 EUR teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, yra CK 6.249 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad į nuostolius įskaičiuojamos ne bet kokios, o protingos išlaidos nuostolių išieškojimui neteismine tvarka. Mano, kad ieškovės nurodytos 871 EUR išlaidos teisinei pagalbai ikiteisminėje stadijoje nebuvo protingos, juo labiau, jog nebuvo visa apimtimi būtinos. Be to, ieškovė reiškė pretenzijas pati neturėdama atitinkamos reikalavimo teisės, t.y. pati faktiškai nepatyrusi nuostolių (2300 EUR sumokėti Aldec Trade LP tik 2019 m. liepos 3 d., t. y. prieš pat pareiškiant 2019 m. liepos 9 d. galutinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo). Todėl reikalavimas priteisti teisinės pagalbos išlaidas nuostolių išieškojimui, ypač įvertinant itin didelę reikalavimo sumą (871 EUR), yra visiškai nepagrįstas, nes jį tenkinant, būtų pateisinamas nepagrįstų pretenzijų reiškimas, kas ne padeda sureguliuoti ginčą, o tik apsunkina galimybę taikiai išspręsti.
4. Kiti du tretieji asmenys, kuriems procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka tinkamai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildė, kad Olandijoje pakrovus paletes, prie kiekvienos jų buvo pakavimo lapai. Į Lietuvą atvežti kroviniai buvo iškrauti UAB „Spectrum Logistika“ ir atitinkamai buvo sužymėti ne pagal pakavimo lapus, o kitaip. Tai sąlygojo, kad 2 paletės, atvežtos į UAB „Vingės terminalas“, buvo supainiotos. Po 2-3 dienų iš terminalo perdavus krovinį ieškovei UAB „Jumbo Cargo“ paaiškėjo, kad krovinys galimai neatitinka pakuotės. Vėliau paaiškėjo, kad krovinys supainiotas. Ieškovo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę krovinį grąžinti, bet to nepadarė. Nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad supainioto krovinio nereikėjo pargabenti į Lietuvą. Be to, aplinkybę, kad krovinys buvo pargabentas į Lietuvą, patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės pažyma. Mano, kad faktinis vežėjas turėjo tikrinti, kas iškrauta ir kas pakrauta UAB „Spectrum Logistika“. Atstovo nuomone, tai, kad nėra vežimo sutarties su vežėju „Polin-Trans“, nepaneigia nuostolių buvimo fakto.
6. Atsakovės atstovė paaiškino, kad išnagrinėjus bylą atsakovės pozicija nepakito – atsakovė su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildė, kad UAB „Spectrum Logistika“ sandėlyje buvo atliekama įprastinė procedūra – krovinių perskirstymas, nes ten kroviniai negali būti sandėliuojami. Tai paaiškina, kodėl faktinis vežėjas neturi pareigos tikrinti lipdukų ar papildomų dokumentų ir pažymėti CMR 5 skiltyje nurodyto turinio. Nori atkreipti dėmesį į trečiojo asmens atstovės išsakytus paaiškinimus, kad lipdukai negali būti ieškovės pasitelkto asmens (UAB „Vingės terminalas“) suklaidinti ir įvertinti kaip krovinio siuntėjo nurodymai vežėjui. Tai UAB „Jumbo Cargo“ klaida, nes jeigu teisme liudytoju apklaustas R. V. paaiškino, kad plika akimi buvo matyti, kad krovinys supainiotas, tai ir tą pačią dieną tai turėjo būti matoma. Taip pat pabrėžė, kad pakavimo lapų vežėjas netikrina. Krovinį reikia identifikuoti pagal važtaraštį, o ne pagal prie CMR pridėtus dokumentus. Laikosi nuomonės, kad pagrindinė klaida įvyko UAB „Vingės terminalas“ priimant krovinį, o krovinio pargabenti nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negalėjo. Mano, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, nes gabenimo data yra viena, o mokėjimo data – kita – sąskaita apmokėjimui buvo išrašytas po 3 mėnesių. Atkreipė dėmesį į tai, kad krovinį gabeno vežėjas „Polin-Trans“, o mokėjimas pagal pateiktą sąskaitą nesusiejamas nei numeriu, nei data, nei kitais dokumentais. Dėl nurodyto atsakovė daro išvadą, kad mokėjimo arba nebuvo, arba buvo nesusijęs gabenimas. Be to, ieškovės nurodytos sumos už vienos paletės gabenimą rinkoje neegzistuoja. Su reikalavimu priteisti papildomas išlaidas nesutinka – pretenzijos pareiškimo metu ieškovė neturėjo reikalavimo teisės, nes niekas nieko nereikalavo. Pažymėjo, kad įrodymai apie sumokėjimą buvo pateikti tik bylinėjimosi pabaigoje, kas sąlygoja išvadą, kad tokių įrodymų pradžioje nebuvo.
7. Trečiojo asmens UAB „Jurlota“ atstovė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas. Paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas – labai daug nesutapimų, neatitikimų. Visų pirma, liudytojas R. V. nėra ieškovės darbuotojas, kuriam įgaliojimas buvo išduotas rugsėjo 25 d., o krovinys pristatytas rugsėjo 24 d., o problema pastebėta dar po 2-3 dienų. Kyla abejonės, ar įgaliojimas nebuvo išduotas atgaline data. Reikalavimus ieškovė grindžia Mandrell Services LP ir AldekTrade LP, kurios yra registruotos Jungtinėje Karalystėje (toliau – UK), o realiai veiklą vykdo UAB „Vingės terminalas“ adresu. Ieškovė prašo atlyginti nuostolius, tačiau nepateikia sutarties nei su Aldec Trade LP, nei su „Polin-Trans“ ir t.t. Pateikta sutartis su AldekTrade LP nėra susijusi su ginčo vežimu, nes mokėjimo dokumentai kelia pagrįstų abejonių, nes išrašyti po 2 mėnesių po vežimo. Prašo pateiktus įrodymus vertinti pagal CMR Konvencijos 8 straipsnio nuostatas, numatančias, ką vežėjas turi tikrinti paimdamas krovinį, ir tai yra ne asortimentas, ne numeracija ir t.t. CMR Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi norma, kuri paneigia ieškovės argumentus dėl pakavimo lapų. Pagal CK 6.853 straipsnio nuostatas krovinį tikrina gavėjas, todėl terminale krovinį turėjo tikrinti ieškovės įgaliotas UAB „Vingės terminalas“ atstovas. Pagal į bylą pateiktą informaciją mano, kad terminalas krovinio tikrinimo pareigos neatliko. Mano, kad reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas negali būti tenkinamas, nes jos nėra įrodytos, kadangi pretenzijos siųstos, kai ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės. Mano, kad krovinys buvo supainiotas ne dėl netinkamo, o dėl nepakankamo krovinio ženklinimo.
8. Liudytoju apklaustas R. V. paaiškino, kad jis yra buvęs ieškovės darbuotojas. Siuntėjas iš Olandijos prie kiekvienos paletės prideda pakavimo lapus. Patikrinus nustatė, kad pakavimo lapai užpildyti buvo gerai, bet lipdukai suklijuoti blogai. Ieškovė turi patalpas UAB „Vingės terminalas“, kurias nuomojasi. Terminalo pareiga priimti, vertinti dėl nustatytų krovinio pažeidimų ir nuvežti į UAB „Jumbo Cargo“ vietą (patalpas). Krovinio parvežimui iš Kazachstano buvo užsakyta atskira mašina. Mano, kad krovinio ženklinimas buvo tinkamas. Visais supainioto krovinio klausimais rūpinosi R. V..
9. Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jis iki 2018 m. gruodžio pabaigos dirbo UAB „Jurlota“. Ginčo krovinio vežimo aplinkybių gerai nepamena. Kiek pamena, važiavo su kitu vairuotoju – R. S., nes jis pats buvo pagalbinis vairuotojas, nes neturėjo leidimo vežti ADR tipo krovinių, be to į Olandiją važiuodavo dviese, nes grįždavo pasikrovę iš kelių vietų. Važtaraštį pasirašė R.S.. Liudytojas buvo kaip mokinys. Juoda plėvele įpakuotų krovinių būdavo ne vienas. Krovinių atitikimo vairuotojai netikrindavo, isškyrus, ar nepažeistos pakuotės. Įmonės vadybininkas organizuodavo iškrovimą ir sakydavo, kuriame terminale iškrauti 1, 2, 3 pakrovimą (krovinių žymėjimąsi darydavo dėl savęs). Prie kiekvieno pakrovimo pasižymėdavo, kiek yra palečių. Jo darbo laikotarpiu pas trečiąjį asmenį supainiotų krovinių nebuvo. Lipdukų ant krovinių jie neklijuodavo, kad klijuodavo, nežino.
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. rugsėjo 20 d. sudarė Užsakymą-sutartį krovinio pervežimui Nr. TRA9/20-4626 dėl krovinio pervežimo iš Olandijos į Rusijos Federaciją; krovinio pristatymo data 2018 m. rugsėjo 24 d., krovinio aprašyme nurodyta – 220 kg ir 544 kg svorio krovinys, pervežimo kaina – 260 Eur (t. 1, b. l. I tomas, b.l. 12-13). Į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp šalių atstovų patvirtina, kad esminės ginčo krovinio vežimo sąlygos iš pradžių buvo suderintos šalių atstovų pokalbio Skype programa metu, kur jau pirmuoju sakiniu kalbama apie krovinio vežimą maršrutu Olandija-Lietuva. Todėl, nors vežimo sutartyje nurodyta iškrovimo vieta yra „Rusijos Federacija“, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys pripažino aplinkybę, kad ginčo krovinys turėjo būti gabenamas tik iki Lietuvos (t. 1, b. l. 17-18).
11. Atsakovė krovinio gabenimui pasitelkė faktinį vežėją UAB „Jurlota“, su kuriuo 2018 m. rugsėjo 21 d. data sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. R05482 (t. 1, b. l. 99). Sutartyje (lentelėje eilės Nr. 5) nurodyta, kad turėjo būti vežamas krovinys 764 kg, 2 paletės, pakrautas 2018 m. rugsėjo 20 d., siuntėjas Keystone Europe BV, Olandija, iškrautas – 2018 m. rugsėjo 24 d., UAB „Vingės terminalas“, UAB „Spectrum logistika“. Pateiktos sutarties turinys patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, iš Olandijos buvo gabenami 7 kroviniai, t.y. ne tik ginčo krovinys. Iš pateiktos Vienkartinio krovinio pervežimo sutarties Nr. R05482 lentelės 4 grafos matyti, kad UAB „Jurlota“ iš to paties siuntėjo Keystone tą pačią dieną paėmė dar vienos paletės krovinį gavėjui VIVID NAILS TOO, kurią turėjo pristatyti į Vilnių 2018 m. rugsėjo 24 d., t.y. tuo pačiu terminu. Pastarąjį krovinį vežti užsakė UAB „Šturvalas“ (2018 m. rugsėjo 20 d. Krovinio pervežimo sutartis Nr. 64595, t. 1, b. l. 100).
12. Atsakovės iš spectrum.cargosoft.lt elektroninės duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad į UAB „Spektrum Logistika“ 764 kg krovinys (svoris dokumentuose) iš 2 palečių iš Olandijos atvežtas transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, o gavėjui į UAB „Vingės terminalas“ išvežtas transporto priemone, valstybinis Nr. HUO715/FC194 (t. 1, b. l. 102). Nurodyti duomenys sutampa ir su CMR važtaraštyje Nr. AVC-2002 nurodyta informacija apie transporto priemones (t. 1, b. l. 27, 103). CMR važtaraštyje esantys spaudai patvirtina aplinkybes, kad ginčo krovinys (2 paletės atitinkamai 220 ir 544 kg svorio) į UAB „Spectrum Logistika“ ir UAB „Vingės terminalas“ pristatytas 2018 m. rugsėjo 24 d.
13. Iš ieškovo į bylą pateiktų kitų įrodymų matyti, kad ginčo krovinio (2 palečių) siuntėjas Keystone Europe 2018 m. rugsėjo 19 d. išrašė sąskaitą pirkėjui Every-Neil, Maskva, Rusijos Federacija, bendrai 25500,40 Eur sumai (t. 1, b. l. 14). Į bylą ant pateiktos sąskaitos yra prierašas „Trūksta šių prekių, vertė: 18602,90 Eur“. Taip pat pateikti pakavimo lapai, kuriuose nurodytas kiekis – „2“, „ID 77931“, įmonė „597“, žemiau – įmonė „Acurita“, UAB, transporto priemonė KFN002/JS002, siuntėjas „Keystone Europe BV“, gavėjas „Vingės terminalas“, kiekis „2“, dok. svoris „764.00“ (t. 1, b. l. 15-16).
14. Ieškovas pateikė Mandrell Services LP 2019 m. vasario 6 d. išrašytą sąskaitą Nr. MS2019/2/6 Aldec Trade LP 2300 Eur sumai, prekių aprašyme nurodyta „Logistikos paslaugos: KZ (Almata)-LT(Vilnius), kiekis - „1“ (t. 1, b. l. 40-41). Šią sąskaitą Aldec Trade LP apmokėjo 2019 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 44). 2019 m. balandžio 18 d. Aldec Trade LP išrašė sąskaitą Nr. ALD/196-26 UAB „Jumbo Cargo“ 2300,00 Eur sumai, aprašyme nurodyta „Kompensacija už krovinio grąžinimą iš Kazachstano į Lietuvą“ (t. 1, b. l. 51-52). UAB „Jumbo Cargo“ 2019 m. balandžio 18 d. sąskaitą apmokėjo 2019 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 70).
15. Teismui taip pat yra pateiktas CMR važtaraštis Nr. 001, kuriame siuntėju nurodytas TOO VIVID NAILS, Kazachstanas, gavėju – Muitinės terminalas Vilniaus tranzitas, ranka išbraukta „J.Dobkevičiaus 7, Vilnius, Lietuva, pagal užsakymą: Keystone Europe BV, Batavenweg 5-7, NL-5349 BC, OSS, Nyderlandai“, ranka prierašas „Mandrell services LP, Vingės terminalas, Minsko pl. 202, Vilniaus r.“, vežėjas – Polin-Trans, Baltarusijos Respublika, data 2018 m. lapkričio 27 d., pridedami dokumentai – 2018 m. lapkričio 27 d. sąskaita 2018/001 DD, TIR knygelė SX82096968, krovinys gautas 2018 m. gruodžio 6 d., siuntėjo parašo grafoje nėra nei parašo, nei antspaudo (t. 1, b. l. 59-61).
16. Į bylą taip pat buvo pateikta 2018 m. rugsėjo 19 d. tarp UAB „Jumbo Cargo“ ir Aldec Trade LP sudaryta Krovinių vežimo organizavimo sutartis Nr. 01/190918, kurios 3.1. punkte nurodyta, kad dėl kiekvieno krovinio vežimo organizavimo ir vykdymo užsakovas prieš 3 darbo dienas iki krovinio pakrovimo pateikia vykdytojui, t. y. UAB „Jumbo Cargo“, užsakymą su informacija, nurodyta šios sutarties 3.1.1. punkte (t. 1, b. l. 140, Zip priedas). Užsakymo, kurio pagrindu ieškovė užsakė vežimo paslaugas ir surado vežėją UAB „Acurita“, ieškovė į bylą nepateikė.
17. Į bylą pateiktame ekspertizės akte Nr. 2060 (toliau – Aktas) nurodyta, kad jis sudarytas 2018 m. lapkričio 15 d., dalyvaujant užsakovei bendrovei TOO VIVID NAILS, krovinio siuntėjas – Keystone Europe BV, Nyderlandai, užsakymas – Muitinės terminalas, Vilnius, Lietuva (t. 2, b. l. 62, Zip priedas). Akte nurodyta, kad krovinys atvyko 2018 m. spalio 3 d. į CBX TOO „ALG Company“ su šiais dokumentais: CMR Nr. 064595, Carnet Tir XK Nr. 82079126, 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra Nr. 2018-04878.
18. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų, tarp šalių susiklostė krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu teisiniai santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR Konvencija). Be to, ginčo vežime dalyvavo vežėjų daugetas.
19. Ieškovė nurodė, kad ji užsakė vežimo paslaugas pas atsakovę dėl krovinio pervežimo maršrutu Olandija-Lietuva, šalims pripažįstant, kad sudarytoje sutartyje krovinio pristatymo vieta nurodyta klaidingai – vietoj Maskva, Rusijos Federacija, turėjo būti nurodyta Vilnius, Lietuva (LR CPK 187 straipsnis). Pačios ieškovės į bylą pateikta Krovinių pervežimo organizavimo sutartis, sudaryta su Aldec Trade LP patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo organizuoti krovinių tarptautinį vežimą keliais bei užtikrinti krovinio pristatymą į užsakovo nurodytą paskirties vietą ir t.t., t.y. šia sutartimi ieškovė vykdė ekspeditoriui skirtas funkcijas. Įrodymų, kad vadovaujantis šia sutarti ginčo krovinio vežimo organizavimui ieškovė buvo gavusi užsakymą iš Aldec Trade LP, į bylą nepateikta (LR CPK 12, 178 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, su kuria ieškovė sudarė ginčo krovinio pervežimo sutartį, dėl krovinio pervežimo susitarė su trečiuoju asmeniu UAB „Jurlota“, kuris buvo faktinis ginčo krovinio vežėjas.
20. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo dėl supainioto krovinio. Nurodo, kad ji, pasitelkusi faktinį vežėją, atsako už jo veiksmus vadovaujantis CMR Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
21. Atsakovei ir trečiajam asmeniui nesutinkant su reikalavimu atlyginti nuostolius dėl supainioto krovinio, ginčas sprendžiamas vadovaujantis CMR Konvencijos, CK vežimo, ekspedijavimo bei žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
22. Vežėjo pareigos yra nurodytos CMR Konvencijos 8 straipsnyje, t. y. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, krovinio ir pakuotės išorinę būklę (CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Tikrinti krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą matavimo vienetais, krovinio vietų skaičių vežėjas turi tik siuntėjui reikalaujant (CMR Konvencijos 8 straipsnio 3 dalis). Tikrinti krovinio svorį iškraunant yra gavėjo ar jo įgalioto asmens pareiga (Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis, CK 6.853 straipsnio 1 dalis).
23. CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Byloje nustatyta, kad faktinis vežėjas (UAB „Jurlota“) krovinį gavėjui (ieškovei) pristatė 2018 m. rugsėjo 24 d. susirašinėjime nurodytu adresu, t.y. į UAB „Vingės terminalas“ adresu Minsko pl. 202, Vilnius (t. 1, b. l. 18, 103). Perduodant krovinį jokių pastabų CMR važtaraštyje krovinio gavėjas nenurodė, todėl vadovaujantis CMR Konvencijos 30 straipsnio nuostatomis, iki bus įrodyta priešingai, laikoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Todėl sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimais, kad dėl krovinio supainiojimo vežėjo kaltės nėra, kadangi visų pirma, krovinio gavėjui buvo gerai žinomas ginčo krovinio siuntėjo naudojamas ženklinimas (prie krovinio pridedant pakavimo lapus), todėl tinkamai vykdant pareigą priimti krovinį, krovinio supainiojimo faktas būtų buvęs nustatytas jo perdavimo metu. Dėl nurodyto priėmus krovinį ir CMR važtaraštyje nenurodžius pastabų dėl krovinio kiekio, svorio ir t.t., pasekmės turi būti vertinamos pagal CMR 30 straipsnio nuostatas.
24. Ieškovė vežėjo kaltę įrodinėja aplinkybe, kad ginčo krovinys buvo perkrautas, kas galimai įtakojo krovinio supainiojimą UAB „Spectrum Logistika“. Nurodytos aplinkybės vertinamos pagal CMR Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a) papunktyje nurodytą nuostatą, kad prireikus važtaraštyje turi būti nurodytas draudimas perkrauti krovinį, kurio į bylą pateiktame CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta, todėl ir remtis šia nuostata ieškovė neturi pagrindo (t. 1, b. l. 103).
25. Pagal CMR Konvencijos nuostatas tais atvejais, kai vežėjo kaltė yra preziumuojama, žalos padarymo faktas, nuostolių kilmė ir jų dydis nėra preziumuojamas, todėl šias aplinkybes ieškovė turi įrodyti. Ieškovė patirtus 2300,00 Eur dydžio nuostolius dėl supainioto krovinio pargabenimo į Lietuvą įrodinėja jai Aldec Trade LP 2019 m. balandžio 18 d. išrašyta sąskaita, kuri ieškovės buvo apmokėta 2019 m. liepos 3 d.
26. Analizuojant 2300 Eur sumos kilmę pagal pateiktus ieškovės paaiškinimus ir pridedamus įrodymus nustatyta, kad ieškovės teigimu, ji veikė kaip ekspeditorius pagal Aldec Trade LP užsakymą, tačiau užsakymo, kaip nurodyta teismo sprendimo 16 punkte, teismui ieškovė nepateikė (LR CPK 12,178 straipsniai). Todėl nustatytas aplinkybes teismas vertina vadovaudamasis CPK 12, 178, 179 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, ir konstatuoja, kad ieškovė nepateikė su užsakovu sudarytos ginčo krovinio vežimo sutarties-užsakymo, kai taip tarp šalių sutarta 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties 3.1. punkte, nei pateikė netiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tokio užsakymo sudarymo, pavyzdžiui, sąskaitą už vežimo paslaugas ar kitus dokumentus, kurie sąlygotų išvadą buvus tokį susitarimą su Aldec Trade LP dėl ginčo krovinio vežimo organizavimo iš Olandijos į Lietuvą (Rusijos Federaciją) (LR CPK 177 straipsnio 3 dalis). Teismas sutinka su trečiojo asmens nurodytais argumentais, kad Aldec Trade LP nebuvo nei prekių pirkėja, nei pardavėja, nei kad ji organizavo ginčo krovinio gabenimą iš Olandijos į Lietuvą, nei kad iš Kazachstano į Lietuvą. Tokią teismo išvadą sąlygoja ieškovės pateiktų įrodymų analizė. Minėta, kad ieškovė nepateikė Aldec Trade LP užsakymo vežti krovinį aukščiau nurodytais maršrutais dokumentų, o pateikta 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartis to neįrodo. Teismo sprendimo 14, 15 punktuose aprašytų ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad dėl supainioto ginčo krovinio ieškovė patyrė 2300 Eur nuostolių, nes pirma, ginčo krovinio pirkėjas buvo Every-Neil iš Maskvos (Rusijos Federacija), pardavėjas (siuntėjas) buvo Keystone Europe BV, Olandija; antra, pagal pateiktą CMR važtaraštį Nr. 001 dėl prekių sugrąžinimo į Lietuvą siuntėju nurodoma įmonė TOO VIVID NAILS, kuriai, kaip nurodoma, per klaidą buvo nuvežtas ginčo krovinys (1 paletė), tačiau jos 2018 m. lapkričio 15 d. užsakymu atliktame ekspertizės akte Nr. 2060 su ginčo kroviniu buvo pristatyti dokumentai - CMR Nr. 064595, 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra Nr. 2018-04878, kai siuntėjas Keystone Europe BV pirkėjui Ever-Neil išrašė sąskaitą 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. 2018-04917, todėl tai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo sugrąžinta būtent supainioto krovinio paletė; CMR važtaraštyje nurodytas vežėjas PTUĮ „Polin-Trans“, tačiau nepateikti įrodymai dėl vežimo sutarties-užsakymo sudarymo; kokiu pagrindu vežimo santykiuose dalyvauja įmonė Mandrell Services LP, taip pat neaišku, o pateiktose sąskaitose negalima identifikuoti logistikos paslaugų (už kokį laikotarpį, kokį vežimą ir t.y.), nėra pridedami lydintys dokumentai. Ieškovės pateikta muitinės pažyma šių prieštaravimų nepašalina.
27. Išanalizavus pateiktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra tarpusavyje susiję, dėl ko negalima daryti labiau tikėtinos išvados, kad ieškovė, viena vertus, organizavo supainioto krovinio grąžinimą /pargabenimą į Lietuvą, kita vertus, kad jei organizavo, patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Teismas, reaguodamas į atsakovės bei trečiojo asmens atstovių pastebėjimus dėl aukštos krovinio pargabenimo iš Kazachstano į Lietuvą paslaugos kainos, atkreipia dėmesį į tai, kad visą krovinį (2 paletes) buvo susitarta pervežti maršrutu Olandija-Lietuva už 650 Eur, o iš Kazachstano į Lietuvą vienos paletės vežimo išlaidos nurodytos 2300 Eur, t.y. 3,5 karto didesnės.
28. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti įrodymai sąlygoja išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo įrodyti ir pagrįsti vykdydama CK 6.245-6.249 straipsniuose nurodytus reikalavimus, t.y. įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Teismui konstatavus, kad ieškovė nei žalos dydžio, nei žalos fakto neįrodė, civilinė atsakomybė negalima, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas. Nustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimą, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų atskirai nepasisako.
29. Teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimas priteisti papildomas išlaidas, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas. Tokią išvadą sąlygoja tai, kad papildomos išlaidos, kurias sudaro ieškovės nurodytų pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo rengimo išlaidos, yra glaudžiai susijusios su reikalavimu priteisti nuostolius, kuriuos teismas atmetė. Be to, ieškovės pateikti įrodymai sąlygoja išvadą, kad ieškovė pretenzijų reiškimo 2018 m. spalio 29 d., 2018 m. lapkričio 20 d., 2019 m. birželio 5 d. atsakovei metu neturėjo reikalavimo teisės, nes 2300 Eur Aldec Trade LP sumokėjo tik 2019 m. liepos 3 d. Kita vertus, teismas konstatavo, kad ieškovei išrašytoje sąskaitoje nesant galimybės identifikuoti prievolės, negali teigti, kad nurodyta suma yra supainioto krovinio pargabenimo į Lietuvą išlaidos.
30. Teismo neaptarti rašytiniai įrodymai ar proceso dalyvių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai nevertinami.
31. Ieškinį atmetus, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos 2160 Eur patirtos advokato atstovavimo išlaidos byloje (LR CPK 98 straipsnis). Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisiamos 1089 Eur patirtos advokato atstovavimo išlaidos byloje (LR CPK 98 straipsnis).
32. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisti 16,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jumbo Cargo“, j. a. k. 135665313, atsakovės UAB „Acurita“, j. a. k. 302521695, 2160 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jumbo Cargo“, j. a. k. 135665313, trečiojo asmens UAB „Jurlota“, j. a. k. 158150913, 1089 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jumbo Cargo“, j. a. k. 135665313, į valstybės biudžetą 16,04 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė