Civilinė byla Nr. e2-92-943/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01540-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė R. J.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BELOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia atsakovų J. K. ir V. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovo J. K. atsakovui V. K. 1 250 389,74 Eur, priteistą sumą nukreipiant ieškovės reikalavimo į V. K. tenkinimui; taip pat prašė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Taip pat ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki procesinio sprendimo priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Nurodė, kad žymią jos turto dalį sudaro reikalavimo teisės į ARVI grupės įmones. Atitinkamų įsipareigojimų įvykdymą 2016 m. sausio 6 d. vekseliu yra užtikrinęs ir atsakovas V. K.. Apeliantės reikalavimų į UAB „ARVI“ ir ko ir atsakovą V. K. suma 2020 m. spalio 28 d. buvo 3 175 342,86 Eur (skola) ir 862 646,46 Eur palūkanų. Tai sudaro žymią ieškovės gautinų sumų dalį, šios skolos išieškojimas pradėtas 2016 m. gruodžio 5 d., tačiau iki šiol nėra išieškota net dalis skolos. Todėl, ieškovės manymu, galima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga. Ieškovės finansinę atskaitomybę tikrinusi audito įmonė nurodė, kad iš esmės visos ieškovės iš atsakovo gautinos sumos, auditorių nuomone, turėtų būti eliminuotos iš ieškovės turto (per vienerius metus gautinų sumų). Ieškovė šiuo metu yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, t. y. ieškovės veiklą neigiamai veikia pasaulinė COVID-19 pandemija, t. y. ieškovei taikomos valstybės mokestinės pagalbos priemonės, susijusios su COVID-19 pandemija. Taip pat ieškovė nurodė, kad nepaisant komplikuotos turtinės padėties, apeliantė veikia pelningai (2019 metų pelnas yra dvigubai didesnis nei 2018 metų pelnas). Be to, visuotinai žinoma, kad dėl medicininės pažangos (vakcinos registravimas ir vakcinacija), tikimasi, kad 2021 metų antroje pusėje COVID-19 pandemija pasibaigs, ir nebus patiriamas jos neigiamas poveikis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi prašymą atmetė ir nustatė ieškovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – iki 2020 m. gruodžio 9 d. sumokėti 10 353 Eur dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnį, turi pateikti teismui motyvuotą prašymą, pagrįstą visais objektyviais įrodymais, iš kurių galima būtų spręsti apie tikrąją jos turtinę padėtį. Šiuo atveju ieškovė prašyme patvirtino, kad ji veikia pelningai (2019 metų pelnas net dvigubai didesnis nei 2018 metų pelnas), kas parodo, jog jos turtinė padėtis nėra bloga, tačiau tuo pačiu ieškovė prašyme tvirtina, kad jos turtinė padėtis yra bloga, kadangi nemažą jos turto dalį sudaro ir atsakovo V. K. mokėtinos sumos (3 175 342,86 Eur skola), kurios išieškojimas pradėtas 2016 m. gruodžio 5 d. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolio pažymą apie skolos likutį bei nepriklausomo auditoriaus išvadą, tačiau, teismo vertinimu, šie dokumentai niekaip neatskleidžia ieškovės blogos finansinės padėties. Ieškovė daugiau jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių jos tikrąją turtinę padėtį nepateikė, kaip nepateikė ir įrodymų, jog jos turtinė padėtis ateityje pagerės ir bylos pralaimėjimo atveju ji išgalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad tikrąją juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos, tačiau, šiuo atveju tokie duomenys teismui nepateikti. Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog apeliacinio skundo padavimo momentu ji iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė UAB „BELOR“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad ilgalaikis atsakovo V. K. neatsiskaitymas taip pat lemia ieškovės sunkumus įvykdyti prievolę sumokėti žyminį mokestį. Tuo pačiu, ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis ateityje pagerės, nes ieškovės veikla yra pelninga, o pasibaigus pandemijai, nebebus patiriamas neigiamas poveikis. Be to, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą jos turtinė padėtis žymiai pagerėtų ir tai sudarytų galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Ieškovė yra įtraukta į nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą, dėl ko ieškovei teikiamos valstybės mokestinės pagalbos priemonės; valstybė a priori ieškovei taiko mokesčių atidėjimo institutą. Teismas akcentavo tik tiek, kad ieškovė patvirtino, jog ji veikia pelningai (2019 metų pelnas net dvigubai didesnis nei 2018 metų pelnas), kas parodo, kad jos turtinė padėtis nėra bloga.
7.2. Turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti subjekto galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Nei teisės normoje, nei teismų praktikoje nėra pateikta jokio konkretaus sąrašo, kokie duomenys laikytini pakankamais įrodinėjant minėtų sąlygų egzistavimą. Dėl šios priežasties teismas neturėtų reikalauti perteklinio kiekio duomenų, jeigu pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima įsitikinti sunkia turtine padėtimi bei tokios padėties laikinumu. Ieškovė teismui pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti apie sunkią ieškovės turtinę padėtį bei tokios padėties laikinumą.
7.3. Teismas selektyviai atrinko ir vertino tik ieškovės argumentus dėl turtinės padėties pagerėjimo ateityje, laikydamas juos aplinkybe, pagrindžiančia ieškovės gerą turtinę padėtį, tačiau teismas nevertino įrodymų dėl sunkios padėties ieškovės, dėl ko nutartis yra nemotyvuota.
7.4. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad į nuo COVID-19 nukentėjusiųjų sąrašą įtraukti juridiniai asmenys, kurie patyrė neigiamą poveikį, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d. nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tai turėjo būti pakankamu pagrindu tenkinti ieškovės prašymą ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje F?lie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).
10. Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas.
11. Viena iš žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų įtvirtinta CPK 84 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas vertintinas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, pagal į konkrečią bylą pateiktus įrodymus, todėl šiuo procesiniu klausimu priimtas procesinis sprendimas besąlygiškai negali būti laikomas prejudicija kitoje byloje.
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų apie sunkią dabartinę finansinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą ateityje.
14. Sutiktina, kad apeliantė, teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo nepateikė daugumos pirmiau minėtų dokumentų, reikšmingų vertinant asmens finansinę padėtį. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui pateikė tik antstolio pažymą apie atsakovo V. K. skolos dydį apeliantei ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje aptariami 2019 m. gruodžio 31 d. finansiniai duomenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai įprastoje situacijoje nebūtų pakankami apeliantės finansinei padėčiai nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju jie yra pakankami įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką apeliantės galimybei sumokėti byloje žyminį mokestį.
15. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą. Byloje nustatyta, kad apeliantė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Įtraukimas į minėtą sąrašą patvirtina, kad apeliantė patiria (patyrė) neigiamą finansinį poveikį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ 2.1 punktas). Asmenims įtrauktiems į minėtą sąrašą taikomos mokestinės pagalbos priemonės – jie atleidžiami nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas, teikiamos subsidijos, lengvatinės paskolos ir kita.
16. Kaip ir nurodo apeliantė, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad pagal MAĮ administruojamas žyminis mokestis. Taigi CPK nustatytas žyminis mokestis savo esme yra mokestis. Bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir žyminis mokestis atlieka tiek kompensacinę (padengti dalį valstybės skiriamų teismams išlaikyti išlaidų), tiek prevencinę (užkertamas kelias nepagrįstiems reikalavimams reikšti) funkcijas. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekia pasinaudoti teismine gynyba (procesine teise į apeliaciją), tokios teisės įgyvendinimas negali būti prilygintas piktnaudžiavimui procesu. Vertinant, ar asmeniui teisė kreiptis į teismą buvo užtikrinta, žyminio mokesčio dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjo galimybės jį sumokėti bei proceso stadija yra esminiai kriterijai, o išskirtinai finansinio pobūdžio apribojimai, nesusiję su ieškinio sėkmės perspektyva, turėtų būti ypač kruopščiai vertinami, paisant teisingumo interesų (2020 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Balkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 75435/17).
17. Kaip minėta, valstybė, siekdama sumažinti neigiamą poveikį dėl COVID-19 paplitimo ekonomikai, numatė įvairias kompensacines priemones verslui, tarp jų ir mokesčių mokėjimo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje būtų neproporcinga papildomai apsunkinti asmenų, kurie ir taip yra nukentėję dėl jiems taikomų veiklos apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, padėtį teismo procese ir reikalauti sumokėti žyminį mokestį valstybei, kai tuo pat metu, asmeniui yra taikomos kitos valstybės pagalbos priemonės. Toks aiškinimas neprieštarauja ir minėtos kompensacinės bylinėjimosi išlaidų funkcijos esmei, kadangi žyminio mokesčio mokėjimas yra skirtas bent iš dalies kompensuoti valstybės išlaidas teismų sistemos išlaikymui.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, siekiant pernelyg nesuvaržyti ieškovės teisės į teisminę gynybą (teisės į teismo sprendimo peržiūrą bent vienos instancijos teisme), 10 353 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas atidėtinas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ 10 353 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė