Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-04-29][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-274-602-2022].docx
Bylos nr.: eAS-274-602/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 atsakovas
Kategorijos:
Kiti klausimai kylantys iš mokestinių teisinių santykių
Mokestiniai teisiniai santykiai
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas

?

Administracinė byla Nr. eAS-274-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00734-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas M. J. 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 3 d. rašte Nr. RM-3454 (toliau – ir Raštas) išdėstytą sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti baudų išieškojimą iš turto iki tol, kol bus išnagrinėta byla.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė, be kita ko, priimti pareiškėjo M. J. skundą, netenkinti jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstas. Prašymas nėra susijęs su skundo dalyku, t. y. skundo reikalavimu. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Inspekcijos sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti jo prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą, kadangi yra praėję maksimalūs galimi išdėstyti laikotarpiai, t. y. prašo panaikinti rašte išdėstytą sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo, taip pat prašo įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo. Ginčijamame Rašte nurodyta, kad 2022 m. sausio 12 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 300 Eur baudą iš pareiškėjo turto, tačiau, gavus pareiškėjo prašymą dėl baudų mokėjimo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį, minėtas sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios; kitų baudų išieškojimas šiuo metu nėra vykdomas. Nors atsakovas pažymėjo, kad. nesumokėjus baudų. bus priimtas sprendimas išieškoti nesumokėtas baudas iš turto, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo metu yra priimti kokie nors sprendimai dėl priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo turto. Be to, pats pareiškėjas teigė, kad atsakovas laikinai nevykdo baudų išieškojimo. Taigi, nėra aišku, kodėl priverstinio išieškojimo veiksmai turėtų prasidėti dabar, t. y. pareiškėjui padavus skundą teismui. Be to, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

 

III.

 

Pareiškėjas M. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – baudų išieškojimo iš turto laikino negalimumo.

Pareiškėjas teigia, kad, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, Raštas sukuria tiesiogines pasekmes – baudų išieškojimą iš turto. Akivaizdu, kad Rašte įformintas sprendimas įgalina priimti sprendimą dėl nuobaudų išieškojimo bet kuriuo metu. Be to, pareiškėjas teigia, kad atsakovas sprendimą išieškoti baudos sumą buvo priėmęs jau anksčiau, bet išieškojimas buvo sustabdytas dėl naujo pateikto prašymo sudaryti mokestinę sutartį. Atsakovas tiek raštu, tiek telefonu informavo pareiškėją, kad išieškojimas gali būti atnaujintas bet kuriuo metu. Teismas neįsigilino į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nesusijęs su skundo dalyku. Teismas gan plačiai ir formaliai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, kuri nesusijusi su pareiškėjo situacija, pavyzdžiui, pareiškėjo atveju neįmanoma įžvelgti piktnaudžiavimo procesu. Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, niekaip nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti baudų išieškojimą iš turto iki tol, kol bus išnagrinėta byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario
20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, padaręs išvadą, kad toks pareiškėjo prašymas nėra susijęs su skundo dalyku, byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą dėl priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo turto (ankstesnis sprendimas pripažintas netekusiu galios; Inspekcija šiuo metu nevykdo baudų išieškojimo), o pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių nurodymų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Rašte nurodyta, jog Inspekcija 2022 m. sausio
12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-7693 išieškoti 300 Eur baudą už administracinį nusižengimą iš pareiškėjo turto. Tą pačią dieną buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl 621,39 Eur baudų mokėjimo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-8118 pripažinti netekusiu galios
2022 m. sausio 12 d. sprendimą. Pareiškėjas neneigė šių aplinkybių, o atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino šias aplinkybes. Pareiškėjas teismui neįvardijo ir / ar nepateikė jokių Inspekcijos sprendimų, pagal kuriuos yra vykdomas baudų išieškojimas iš jo turto. Toks sprendimas nėra įformintas ir ginčijamame Rašte. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad Raštas sudaro prielaidas priimti sprendimą dėl nuobaudų išieškojimo, taigi, pats pareiškėjas pripažįsta, jog Raštas nėra teisinis pagrindas vykdyti išieškojimą iš jo turto. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra vykdomas išieškojimas iš jo turto ir, juo labiau, kad toks išieškojimas yra vykdomas Rašto pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo pasvarstymai, jog atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Raštu buvo atsisakyta išdėstyti baudos už administracinius nusižengimus mokėjimą, vėliau gali priimti naują sprendimą dėl baudos išieškojimo iš jo turto, nekeičia tokio teisėjų kolegijos vertinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos teismo nutarties turinį, nenustatė jos trūkumų motyvacijos aspektu. Pirmosios instancijos teismas nutartyje apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie šiuo atveju laikytini aktualiais. Aplinkybė, kad teismas pareiškėjo prašymą patikrino ne visais iš nurodytųjų aspektų, pavyzdžiui, ar pareiškėjas piktnaudžiauja teise prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepagrindžia, jog ginčijama nutarties dalis neatitinka jai keliamų reikalavimų, kadangi nustačius, kad toks prašymas neatitinka kitų reikalavimų, toks vertinimas nebeturėjo esminės reikšmės ir būtų buvęs perteklinis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

 

        Veslava Ruskan

 

        Arūnas Sutkevičius


Paminėta tekste:
  • eAS-900-662/2016
  • eAS-986-520/2016