Administracinė byla Nr. eAS-749-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02887-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK)2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. Sp-100 „Dėl prekybos tinklų skleistos produkto „Geras vaizdelis“ reklamos ir jos sąsajų su Taikos koalicijos politine reklama vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo V. U. skundą atsisakė priimti.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas (5 str. 1 d.), taip pat įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad Sprendimas skirtas ne pareiškėjui, o Sprendime nurodytiems subjektams, kurių padaryti pažeidimai sprendimu yra konstatuojami ir kuriems iš sprendimo kyla atitinkamos pasekmės –Taikos koalicijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MAXIMA LT“, UAB „Lidl Lietuva“, UAB „IKI Lietuva“ ir Vikonda grupei, UAB.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, pažymėjo, kad nė vienas Sprendimo punktas nėra tiesiogiai adresuotas pareiškėjui bei nesukelia jam, kaip asmeniui, jokių teisinių pasekmių, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti sprendimą, kuriuo jokios jo teisės nėra pažeidžiamos, jokie įpareigojimai ar apribojimai jam nėra nustatomi.

Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad subjektai, kuriems Sprendimas sukelia pasekmes, savo teises gina savarankiškai, o pareiškėjas skunde nenurodė nei kokias teisines pasekmes sprendimas jam sukėlė, nei kaip jo teisės ir pareigos pasikeistų panaikinus sprendimą

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino Sprendimo įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams

Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjo interesus, kadangi jo turinys, kurio motyvacija pateikta 2025 m. balandžio 1  d. išvadoje Nr. 3-60(1.2), iš esmės yra pagrįstas išimtinai pareiškėjo veiksmais ir pareiškėjo asmenybės žinomumu. Sprendime yra akcentuojama, kad „Gero vaizdelio“ akcijomis buvo propaguojama Taikos koalicija ir jos lyderis (pareiškėjas).

Pareiškėjas nurodo, kad, nors Sprendimu pareiškėjui ir nebuvo pritaikyta jokia atsakomybės forma, pats Sprendimas, jei jis nebus panaikintas, gali būti pagrindu pareiškėjui taikyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse numatytą atsakomybę už šio kodekso 95 straipsnio 5 dalyje numatytos paslėptos politinės reklamos pažeidimą, ypač vertinant, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kandidatavo 2024 m. Seimo rinkimuose su Taikos koalicija.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimo 5 punktas aiškiai įvardija pareiškėją, kaip asmenį Taikos koalicijos vardu atlikusį pažeidimą, todėl, nepanaikinus Sprendimo, jis neabejotinai turės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams ateityje, kadangi VRK Sprendimą naudos pareiškėjo atžvilgiu ir gali konstatuoti analogiško pobūdžio pažeidimus ir pareiškėjui, tačiau pareiškėjas nebegalės ginčyti paslėptos politinės reklamos (Taikos koalicijos ir pareiškėjo propagavimo) faktų, kadangi jie jau bus nustatyti įsigaliojusiu Sprendimu.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjui taikant tiek Rinkimų kodekse (193 str. 2 d., 81 str. 4 d. 7 p.) numatytas pasekmes, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir todėl jis neturi subjektinės teisės jį ginčyti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką situaciją, kai VRK sprendimą dėl paslėptos politinės reklamos pripažinimo apskundė asmenys, kurie tokiame sprendime nebuvo įvardinti pažeidėjais, konstatavo, kad atsižvelgus į sprendimo ir pareiškėjų skundo turinį, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2021).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nė vienas Sprendimo punktas nėra tiesiogiai adresuotas pareiškėjui bei nesukelia jam, kaip asmeniui, jokių teisinių pasekmių, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, nes, pareiškėjo teigimu, Sprendimas susijęs su pareiškėjo teisėmis ir gali būti pagrindu taikyti pareiškėjui sankcijas pagal Rinkimų kodeksą ir ANK, be to, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo nuspręsti, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, VRK narių M. Č., G. M., A. V. ir Teisės ir tyrimų skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. išvada Nr. 3-60(1.2) „Dėl prekybos tinklų skleistos produkto „Geras vaizdelis“ reklamos ir jos sąsajų su Taikos koalicijos politine reklama vertinimo“, kurioje pareiškėjo pavardė paminėta 98 kartus, yra pateikiami konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, susiję su pareiškėju (pvz., . pareiškėjas yra „glaudžiai susijęs su posakiu „Geras vaizdelis“, kuris buvo perkeltas čia aptariamai prekei, paverčiant jos ženklu medijose sukurtą ir politiką identifikuojančią frazę, piktnaudžiaujant politiko statusu ir nekreipiant dėmesio į skirtas nuobaudas.“; „Prekybos tinklų vykdyta prekės ženklo „Geras vaizdelis“ agurkų akcijų reklama prisidėjo prie Taikos koalicijos ir jos lyderio V. U. propagavimo.“).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors pačiame Sprendime nėra tiesiogiai pareiškėjui adresuotu įpareigojimų (nurodymų), tačiau iš Išvados matyti, kad joje remiamasi su pareiškėju susijusia informacija ir daromos išvados pareiškėjo atžvilgiu, todėl skundo priėmimo stadijoje negalima teigti, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju aplinkybė, ar Sprendimas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia jo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir  į tai, kad Sprendimas buvo išsiųstas susipažinti pareiškėjui (VRK 2025 m. balandžio 25 d. pranešimas Nr. 2-455(2.11).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje padarė nepagrįstą išvadą, jog Sprendimas nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, ir kad  pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti aktą administraciniame teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Dalia Višinskienė