Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-1162/2011
Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01784-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.3.;1.1.7.1.;1.1.8.1.;1.1.11.10.;2.4.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teisėjų Reginos Pocienės, Pavelo Frolovo,
sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai,
gynėjams advokatams Vytautui Griežei, Gintarui Algirdui Peredniui, Svetlanai Proninai,
nuteistajam P. L.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. L. ir V. V. apeliacinius skundu dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nuosprendžio kuriuo:
P. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ryto, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su V. V..
V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011-07-19 iki 2011-08-11.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
P. L. ir V. V. nuteisti už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:
P. L. ir V. V. 2010-09-12 apie 17.30 val. Vilniaus raj. Nemėžio sen. (duomenys neskelbtini) km., veikdami bendrininkų grupėje, V. V. suradus automobilio VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pirkėją ir tarpusavyje susitarus, kad paėmę pinigus už minėtą automobilį, automobilio pirkėjui neperduos, prieš tai (duomenys neskelbtini) km. Rudaminos sen. Vilniaus raj. P. L. pasirašius su V. T. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, V. V. kieme, esančiame(duomenys neskelbtini) km. Nemėžio sen. Vilniaus raj., P. L. paėmė iš V. T. 780 Lt už automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo į minėtą automobilį, juo išvažiavo, minėto automobilio neperdavęs jį įsigijusiam V. T. ir taip apgaule įgijo svetimą turtą – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. T. padarė 780 Lt turtinę žalą.
Tuo P. L. ir V. V. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko arba paskirti minimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Apelianto manymu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo atsakomybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pasak apelianto teismas turėjo įvertinti, kad jis yra jauno – 21 metų amžiaus, kad jis buvo ir yra ramaus būdo, sąžiningas, kad mokosi. Apelianto nuomone teismas turėjo įvertinti tai, kad jis anksčiau neteistas, aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamą veiką, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų, suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir taikyti LR BK 38 str. bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko arba taikyti LR BK 54 str. 3 d., 62 str. ir paskirti jam minimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę (3 mėnesius).
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nuosprendį ir atidėti bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę, minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą konkrečiam atvejui, neatsižvelgė į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Pasak apelianto, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, yra ramaus būdo, sąžiningas, mokosi, aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų, suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes. Apelianto manymu, teismas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, taikyti LR BK 92 str. bei atidėti bausmės vykdymą arba vadovaujantis BK 90,91 str. paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliantas pažymi, jog didžiąją dalį apgaulės įvykdė P. L..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, nuteistųjų gynėjai prašė skundus patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
N. P. L. ir V. V. skundai atmestini.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų P. L. ir V. V. apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo P. L. ir V. V. veiksmus pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skyrė teisingas bausmes.
Dėl nuteistojo P. L. apeliacinio skundo argumentų
Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apygardos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. L. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Už P. L. padarytą nusikalstamą veiką, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – P. L. padarė nesunkų nusikaltimą. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Tai, kad P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas pripažino, kaip P. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė, ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės apribojimą ir nustatydamas jo dydį nuteistajam P. L., Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog P. L. padaryta nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į pasisavinto turto vertę, į tai, kad jis grąžintas. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė nuteistojo asmenybę, kad jis niekur nedirba, mokosi, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Įvertinę šias aplinkybes, apylinkės teismas P. L. skyrė laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Apygardos teismo nuomone apylinkės teismas paskyrė bausmę nepažeidęs įstatymų reikalavimų, o paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta.
Į apelianto argumentą, kad per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką nepadarė nusikalstamų veikų ar pažeidimų, teismas atsižvelgia, tačiau pažymi, kad asmuo privalo visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų ir gyventi pagal nustatytas moralės normas, ne vien tik tada, kol vyksta bylos nagrinėjimas.
Apeliantas prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko. Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti ir jo atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. Apygardos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir jis yra atmestinas.
LR BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Tik esant šių sąlygų visetui, teismas gali spręsti klausimą dėl BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltininkas ir nukentėjusysis gali susitaikyti ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimų stadijose.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmos instancijos teismas nuosprendį nuteistųjų P. L. ir V. V. atžvilgiu paskelbė 2011 m. rugpjūčio 11 d., o prašymas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė yra 2011 rugpjūčio 23 dienos. Kadangi apeliantas nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimų stadijose, dėl to jam negali būti taikomos BK 38 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko. Apygardos teismas pažymi, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko yra teismo teisė, o ne pareiga, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji veikė bendrai, tyčia, iš anksto susitarę ir apgalvoję veiksmų planą, nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, kad jis jauno amžiaus, mokosi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, prisipažino, gailisi, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju. Apygardos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai yra jie yra atmestini.
Apylinkės teismas skirdamas V. V. Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. V. padarė nesunkų nusikaltimą. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas pripažino, kaip V. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė, ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės atėmimą ir nustatydamas jos dydį nuteistajam V. V., Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog V. V. padaryta nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į pasisavinto turto vertę, į tai, kad jis grąžintas. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė nuteistojo asmenybę, kad jis yra nepilnametis, baustas administracine tvarka, teistas, nusikalto bausmės atlikimo metu. Įvertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos keisti ir švelninti nėra pagrindo.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikė.
Dėl šio argumento, kolegija jau pasisakė nagrinėdama nuteistojo P. L. apeliacinį skundą. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo duomenų, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju būtų susitaikę, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, iš ankstinį susitarimą, kolegija daro išvadą, kad netikslinga ir V. V. atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Apeliantas prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir jis taip pat yra atmetamas.
Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę ir nustatydamas jų dydį nuteistajam V. V. Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, nusikalto bausmės atlikimo metu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Pažymima, kad apeliantui yra žinoma apie padarytų nusikalstamų veikų pasekmes, o pakartotinas nusikaltimo padarymas rodo, kad V. V. teigiamų išvadų nepadarė, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. V. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliantų argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jie yra sąžiningi vertintinas kritiškai. Kolegija pažymi, kad sąžiningumas yra dorovės principas, viena iš pamatinių doro elgesio nuostatų. Sąžiningumas apima sąžinės klausymąsi ir elgimąsi pagal jos „priesakus“, tiesos sakymą, garbingą elgesį kitų asmenų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir jo keisti ar naikinti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistųjų P. L. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Stasys Punys
Teisėjai Regina Pocienė
Pavelas Frolovas