Civilinė byla Nr. e2YT-2661-721/2020

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00931-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, suinteresuotiems asmenims G. G., V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., V. B., A. G., I. Ž., J. K., G. G., V. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po jo tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą – butą, su jam priklausančiais priklausiniais iš kito registro (Nr.(duomenys neskelbtini)): ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai šį turtą valdydamas.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas A. G., būdamas našlys, nes jo sutuoktinė ir pareiškėjo motina Z. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pagal Nekilnojamojo turto išrašo duomenis liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusį jo turtą būtų galėję paveldėti pareiškėjas ir jo broliai bei seserys. Be nurodytų brolių ir seserų, traukiamų suinteresuotais asmenimis, pareiškėjas dar turėjo brolį V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, o (duomenys neskelbtini) mirusios sesers S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vietoje suinteresuotais asmenimis traukiami jos vaikai – sūnūs J. ir V. Nurodo, kad pareiškėjas tėvui priklausančiame bute tuoj po tėvo mirties, kurį laiką, o vėliau periodiškai, gyveno pats, tvarkė jį, remontavo, leido gyventi seseriai G. G., taip pat neturinčiai gyvenamosios vietos ir dėl sunkios sveikatos būklės pačiai negalinčiai savimi pilnai pasirūpinti, kurios vardu 2000 m. birželio 26 d. sudaryta elektros tiekimo sutartis. Pareiškėjas nuolat rūpinasi, kad būtų sumokami visi reikiami komunaliniai mokesčiai, laiku apmokamos komunalinės paslaugos, išlaikomas geras buto stovis, užtikrinta jo apsauga. Taip pat nurodė, kad kol paveldėjimo dokumentai nėra sutvarkyti, pareiškėjas negali tėvo bute deklaruoti savo gyvenamosios vietos, todėl yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nurodant, jog gyvena Mažeikių r. sav. Anksčiau užsiimti palikimo tvarkymo reikalais pareiškėjas neskubėjo dėl silpnos sveikatos, kadangi netekęs 60 procentų darbingumo, taip pat dėl lėšų stygiaus.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, jog jis mirusio tėčio palikimui priimti atliko aktyvius veiksmus per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjo mirties momento. Prašo pareikštą prašymą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rita Lankutienė nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai valdydamas priėmė palikimą, likusį po jo tėvo A. G. mirties. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našlys, kadangi pareiškėjo mama jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Nuosavybė buvo asmeninė A. G. įsigyta pirkimo būdu, tačiau jam mirus, niekas iš suinteresuotų asmenų, t. y. pareiškėjo brolių ir seserų, kurie yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Taip pat nesikreipė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl lėšų stokos, taip pat pareiškėjas yra neįgalus, tik iš dalies darbingas. Nurodo, kad pareiškėjas po tėvo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkė, remontavo, išnešė nereikalingus daiktus, rūpinosi, kad butas nebūtų apleistas. Susiklosčius aplinkybėms pareiškėjas buvo išvykęs gyventi kitur, tačiau tuo laikotarpiu po tėvo mirties likusiame bute, G. G. leido gyventi savo seseriai G. G., kadangi ji yra sunkios sveikatos būklės, negali savimi pasirūpinti ir neturėjo gyvenamosios vietos, todėl leido jai gyventi. Toks valdymas tęsėsi iki šiol. Už būstą mokami mokesčiai, butas išlaikomas gerame stovyje, užtikrinta jo apsauga. Visas šias aplinkybes pareiškėjas grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Tokiu būdu pareiškėjas įrodo, kad palikimą priėmęs jį faktiškai valdydamas bei prašo šį jo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą, nes galvojo, kad sesuo priims palikimą, ar tėvas bus palikęs turtą seseriai. Nurodė, kad bute leido gyventi seserims, iš kurių viena jau mirusi. Butu rūpinosi jį remontuodamas, tvarkydamas, mokėdamas komunalinius mokesčius. Nurodė, kad giminaičiai neprieštarauja šiam jo prašymui. Tėvo laidotuves organizavo jis su buvusia žmona. Nurodė, kad sesuo jau anksčiau gyveno tame bute, todėl mirus tėvui leido jai ir toliau gyventi. Kadangi sesuo turi sveikatos problemų, tai jis tvarkė, remontavo būstą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. G. nurodė, kad niekam nereikėjo buto po tėvo mirties. Ji po tėvo mirties liko gyventi tame bute. Brolis G. G. butu rūpinasi jį remontuodamas, tvarkydamas, mokėdamas mokesčius. Su broliu sutarė, kad teismui tenkinus šį jo prašymą ir toliau liks gyventi tame bute. Sutinka, kad būtų nustatyta, jog brolis priims palikimą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad yra G. G. dukra, o G. G. yra jos dėdė. Nurodė, kad jos mama ir sesuo gyveno tėčiui priklausančiame bute. Nurodė, kad mama niekada nedirbo, todėl taip ir gavosi. Nurodė, kad bendrauja su kitais suinteresuotais asmenimis, tačiau niekas neprieštarauja, šiam G. G. prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Ž. nurodė, kad yra G. G. kaimynas. Nurodė, kad matė, jog pareiškėjas G. G. darė remontus. Patvirtina, kad G. G. ten gyvena.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. J. nurodė, kad yra G. G. kaimynas. Matė, kad pareiškėjas tvarkosi, remontuoja butą. Jeigu reikėdavo, tai padėdavo Gediminui darbuotis.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Teismas konstatuoja, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas iš esmės remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. G., kuriam nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: butas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu(duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos pateiktos pažymos Nr. SS-15, mirus tėvui, G. G. visą laiką valdė ir valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Ignitis“ pateikė informaciją, jog nuo 2000 m. birželio 26 d., iki šiol yra sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl objektui teikiamos elektros energijos su G. G.. Iš Mažeikių rajono 3-iojo notarų biuro liudijimo nustatyta, kad po A. G. mirties, jo turto paveldėjimo byla nėra užvesta. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė, kad mokestis skaičiuojamos mirusiojo A. G. ir jo dukterų Z. G. ir G. G. vardu.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjas G. G. po tėvo A. G. mirties faktiškai valdo likusį palikimą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas po palikėjo mirties toliau prižiūri likusį nekilnojamąjį turtą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. G. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs 2000 m. kovo 14 d. d. mirusio A. G. palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja         Nadežda Kiubienė