Baudžiamoji byla Nr. M1-5-361/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;
1.2.3.1.; 2.8.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2012 m. kovo 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Violetos Miliuvienės ir Stasio Valužio,
sekretoriaujant Ainai Kuprijanovienei, Jolantai Kližentytei ir Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant prokurorams Edvardui Staponkui ir Jurijui Petuchovui,
nukentėjusiajam V. N.,
gynėjams Birutei Piktužienei ir Audronei Irenai Matiukienei,
ekspertei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverstinių medicininių priemonių taikymo
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,
už įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. l d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
E. D. 2006 m. balandžio 25 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, turėdamas tikslą nužudyti, peiliu vieną kartą smogė V. N. į nugarą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą mentės projekcijoje, po to peiliu rėžė jam per gerklę, padarydamas paviršinį linijinį odos nubrėžimą pasmakrėje. Dėl padarytų kūno sužalojimų V. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. E. D. šios įstatymo uždraustos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis V. N. atstūmė E. D. nuo savęs ir iš kambario išbėgo.
Nukentėjusysis V. N. parodė, kad 2006 m. balandžio mėn. atvažiavo į namus pas mamą pareguliuoti televizoriaus antenos. Kai užlipo į namo antrą aukštą, ten stovėjo E. D.. E. D. apsikabino, puolė ant jo. Tuo metu dūrė jam į nugarą, dar bandė perrėžti peiliu gerklę. Jis jį nuo savęs atstūmė. Nubėgo laiptais žemyn, kieme buvo tėvas, kuris iškvietė greitąją ir policiją. Su E. D. nekonfliktavo. E. D. nuolat sakydavo, kad jį persekioja mafija, visą laiką nešiodavo su savimi peilį. Jis gydytis nenorėjo, sakydavo, kad yra sveikas. E. D. užsiremdavo duris antrame aukšte, užrišdavo virvę, prie virvės pririšdavo butelių.
Liudytoja I. N. paaiškino, kad 2006 m. balandžio mėn. pakvietė sūnų V., kad atvažiuotų į namus, paremontuotų anteną. Ji tuo metu buvo namo pirmame aukšte. V. atbėgo ir paprašė pažiūrėti, kas jam yra padaryta nugaroje. V. sakė, kad gavo smūgį į petį, dar matė jo kaktoje nubrozdinimą. Po V. sužalojimo jos brolis E. D. buvo užsidaręs savo kambaryje. Ji su broliu nesipyko.
Įvykio vietos apžiūros metu kambaryje ant spintelės buvo rastas ir paimtas peilis (t.1. b. l.10–14).
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l.32) nurodoma, kad V. N. padarytas paviršinis odos įbrėžimas pasmakrėje ir durtinė-pjautinė žaizda kairės mentės projekcijoje. Dėl sužalojimų V. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apžiūrint V. N. rūbus, nustatyta, kad jo marškinėliuose ir megztinyje užfiksuotos pjautinės skylės (t.1, b. l. 42–45).
Esant aptartų duomenų visumai, teismas konstatuoja, kad ne kas kitas, o E. D. peiliu sužalojo V. N.. E. D. iš anksto turėjo pasiėmęs peilį, V. N. dūrė į nugarą, bandė perrėžti gerklę, panaudotas pavojingas įrankis – peilis, todėl, nepaisant to, jog V. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas daro išvadą, jog E. D. tyčia buvo nukreipta nužudyti V. N.. Tai, kad veika iki galo nebuvo užbaigta, nuo E. D. valios nepriklausė – nukentėjusysis spėjo atstumti užpuoliką ir pabėgti. E. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija).
Teismo stacionarinės psichiatrinės ekspertizės aktu (t. l, b. l.74–75) nustatyta, kad E. D. diagnozuojamas ūminis polimorfinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, dėl kurio ekspertizės metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės.
Kadangi ekspertai negalėjo atsakyti, ar E. D. buvo pakaltinamas veikos padarymo metu, 2011 m. rugsėjo 22 d.–spalio 21 d. jam po gydymo psichiatrinėje ligoninėje buvo atlikta dar viena ekspertizė, kuri nustatė (t. 2, b. l. 8–11), kad E. D. ir nusikaltimo padarymo metu sirgo ūminiu polimorfiniu sutrikimu su šizofrenijos simptomais, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, E. D. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės.
Šias išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ir gydytoja R. D..
E. D. veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kėsinosi į žmogaus gyvybę, dėl psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti, tad jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (BK 17 str., 98 str. 1 d. 2 p., 3 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,
n u t a r i a:
E. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Iki nutartis įsiteisės E. D. ir toliau laikyti Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Daiktinį įrodymą – peilį, saugojamą Klaipėdos r. PK, sunaikinti.
Nutartis per 20 d., o E. D. nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėjų kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjai Violeta Miliuvienė
Stasys Valužis