Civilinė byla Nr. 2S-2635-260/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03786-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1.; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2VP-5425-571/2017 pagal antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą  skolininkui V. G. paskirta bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Antstolė S. Ž. kontoroje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d.  sprendimas, pagal kurį skolininkas V. G. yra įpareigotas nugriauti savavališkai Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 ilgio, ir sutvarkyti statybvietę. Šio sprendimo vykdymo tvarka buvo pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1302-570/2016,  nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių terminas, per kurį skolininkas V. G., įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja antstolė S. Ž. 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą
Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodė, jog skolininkas V. G. nevykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje
Nr. 2-976-91/2013 ir skolininkas įpareigotas per 12 mėnesių nuo 2016 m. gegužės 31 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusio su turto ar lėšų perdavimu, vykdymą, 2017 m. liepos 20 d. 10.10 val. nustatė, kad skolininkas V. G. nėra įvykdęs Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, savavališka statyba nepašalinta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino antstolės S. Ž. pareiškimą ir skyrė V. G. baudą po 3 Eur (tris eurus) už kiekvieną uždelstą vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo pakeista 2013 m. birželio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 vykdymo tvarka, nevykdymo dieną, išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos naudai, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 8 d.

Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko, jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo iki teismo posėdžio pradžios 2017 m. rugsėjo 19 d. 13.30 val. nebuvo gauta, todėl bylą teismas nagrinėjo V. G. nedalyvaujant. 2017 m. rugsėjo 20 d. 14.40 val. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio atidėjimo.

Nutartyje teismas taip pat nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos taikymo skolininkui dydį, antstolei nenurodžius, kokio dydžio baudą  prašo skirti, teismas atsižvelgia į tai, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, bei yra prevencinė priemonė, skatinanti vykdyti teismo sprendimus operatyviai, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, daro išvadą, kad skolininkui skirtina bauda po 3 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2017 m. birželio 8 d. išieškotojo naudai yra pakankama (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 177-178 straipsniai, 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti V. G. paskirtą baudą po 3 Eur (tris eurus) už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo pakeista 2013 m. birželio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 vykdymo tvarka, nevykdymo dieną, išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 8 d.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus visų argumentų ir aplinkybių, galimai pažeidžiančių procesinės ir materialinės teisės normas bei pažeidžiant protingumo, sąžiningumo principus.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi tik antstolės nurodytomis aplinkybėmis, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog teismo posėdžio dieną suinteresuotas asmuo (apeliantas) buvo paguldytas į VšĮ Marijampolės ligoninę, apie tai pranešė teismui ir pateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Nesudarė suinteresuotam asmeniui galimybės duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir apginti savo interesus.

Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skirdamas suinteresuotam asmeniui baudą viršijo savo įgaliojimus, kadangi antstolė savo pareiškimu tik informavo teismą, kad jau yra suėjęs terminas suinteresuotam asmeniui gauti reikiamą dokumentaciją įteisinančią statinį – karvidę, o baudos skirti neprašė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto V. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad skolininko atžvilgiu pagrįstai pritaikyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija ir skolininkui paskirta bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos naudai, kadangi tik tokios poveikio priemonės gali paskatinti skolininką kaip įmanoma greičiau įvykdyti priimtą ir įsiteisėjusį teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šių pasekmių taikymo neįvykdžius 2013 m. birželio 21 d. teismo sprendimo ir 2006 m. gegužės 31 d. nutarties, atsižvelgė į savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertino vykdomosios bylos metu antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę, teismo sprendimų vykdymo proceso bendruosius principus, antstolio reikalavimų privalomumo tikslus ir paskirtį vykdymo procese, asmenų sąžiningumą, todėl priėmė teisingą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą buvo paskirta bauda.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VšĮ Marijampolės ligoninės 2017 m. rugsėjo 20 d. epikrizės kopiją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017 m. rugsėjo 25 d. medicininių dokumentų išrašą / siuntimą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį – įpareigojo atsakovą – V. G. įstatymų nustatyta tvarka per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką ūkinio pastato - karvidės statybą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) bei, per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo, nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovo V. G.. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1966-657/2013 iš dalies patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą, įpareigojo V. G. teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą per 12 mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos. Nustatytu terminu atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo ir negavus statybą leidžiančio dokumento, įpareigojo V. G. per 6 mėnesius ūkinį pastatą – karvidę nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo, nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš V. G.. Kadangi atsakovas V. G. per nurodytą terminą neįvykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja), 2015 m. birželio 29 d. kreipėsi į antstolę su 2015 m. birželio 17 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-976-91/2013 dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo. Antstolės S. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 30 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė 2015 m. liepos 1 d. reikalavimu kreipėsi į skolininką V. G., reikalaudama įvykdyti 2013 m. birželio 21 d. sprendimą iki 2015 m. rugsėjo 1 d., tuo pačiu nurodydama reikalavimo neįvykdymo pasekmes, t. y. kad skolininkui neįvykdžius reikalavimo, antstolė  kreipsis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Skolininkui neįvykdžius reikalavimo, antstolė 2015 m. spalio 1 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimu nurodytų pasekmių taikymo neįvykdžius teismo sprendimo ir kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kuris 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkino antstolės S. Ž. pareiškimą – taikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 nurodytas pasekmes. V. G. M. rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5388-399/2015 atskiruoju skundu apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2016 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-450-601/2016 teismo nutartį paliko nepakeistą. P. V. G. su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 vykdymo tvarkos pakeitimo t. y. atidėti jo vykdymą 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo V. G. pareiškimą tenkino visiškai – pakeitė 2013 m. birželio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 vykdymo tvarką ir įpareigojo atsakovą V. G. pašalinti savavališkos statybos ir darbų padarinius per 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius suėjo 2017 m. birželio 8 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi teismo įpareigojimo įvykdymo patikrinimą, nustatė, kad 2013 m. birželio 21 d. sprendimas ir 2016 m. gegužės 31 d. nutartis yra neįvykdyti. 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“ paprašė antstolės tęsti priverstinį vykdymą bei informuoti ją apie vykdymo eigą. Antstolė, 2017 m. liepos 20 d. nustačiusi, kad skolininkas V. G. nėra įvykdęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, bei skyrė skolininkui V. G. baudą išieškotojos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, po 3 Eur (tris eurus) už kiekvieną 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo vykdymo tvarka, nevykdymo dieną,  skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 8 d. teismas nurodė, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuotas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismui suteikta diskrecijos teisė, vadovaujantis bendraisiais CPK taikymo principais, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (iki 300 Eur). Su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka suinteresuotas asmuo V. G.. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo  nutartimi, nes ji nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai taikant procesines teisės normas, bei pažeidžiant protingumo, sąžiningumo principus, nesuteikiant galimybės apsiginti.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl baudos skyrimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes (pvz., teismo sprendimo neįvykdymo priežastis), taikomas kitas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, baudos skyrimo nagrinėjamu atveju atitikimą jos tikslams ir pan., vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagal antstolės 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) elgėsi vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, kadangi savarankišką prašymą dėl skolininko nubaudimo 2017 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pareiškė išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Antstolės 2017 m. rugpjūčio 18 d. pirmosios instancijos teismui perduotame 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo neįvykdymo akte nurodyta, kad vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, atlikusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymą, 2017 m. liepos 20 d. 10 val. 10 min. nuvykusi į (duomenys neskelbtini), ji nustatė, kad skolininkas V. G. M. rajono apylinkės teismo sprendimo nėra įvykdęs – nepašalinęs savavališkos statybos. Todėl, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio nuostatomis antstolė surašytą aktą perdavė antstolės kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad teismas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Atsižvelgdamas į tai,  apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skolininko apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė procesines teisės normas, bei pažeidė protingumo, sąžiningumo principus, baudą apeliantui paskyrė savo iniciatyva. Nors antstolė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte nebuvo pareiškusi prašymo skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pasekmių taikymo skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo, 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsižvelgė į tai, kad savarankišką prašymą dėl baudos skolininkui skyrimo pareiškė išieškotoja, kuri prašė skirti skolininkui 30 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną išieškotojos naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo laiku neįvykdė, nepagrįstai ir neturėdamas teisinio pagrindo skyrė skolininkui baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. 

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skolininko bausti bauda, kadangi bet kokiu atveju antstolės įpareigojimo jis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kurių skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesuteikė galimybės jam išdėstyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, pagrindžiantys jo sveikatos būklės pablogėjimą 2017 m. rugsėjo 19 d. 23 val. 35 min., kuomet tą pačią dieną, 13 val. 38 min. vykusiame teismo posėdyje, buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą jam paskyrimo, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo spręsti, jog dėl pablogėjusios sveikatos apeliantas negalėjo atvykti į teismo posėdį. Be to, apeliantas dėl tokių pačių priežasčių negalėjo dalyvauti ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio nagrinėjimas, atsižvelgiant į jo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą buvo atidėtas, nors apeliantas nebuvo pateikęs teismui jo ligą pagrindžiančių įrodymų, ko nepadarė ir iki 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio dienos, nors teismo protokoline nutartimi buvo įpareigotas tai padaryti. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nelaikytini pakankamais, kad būtų galima konstatuoti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir apginti savo interesus. 

Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui skirtinos baudos dydžio, įvertino ir tai, kad apeliantui skiriama bauda atlieka kompensacinę funkciją, kadangi skiriama išieškotojos naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, bei yra kartu  ir prevencinė priemonė, skatinanti vykdyti teismo sprendimus operatyviai, taip pat atsižvelgė į  teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus tai, kad baudos skyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolės įpareigojimus, baudos skyrimo tikslus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo teismo nutarties skirti baudą įteikimo dienos iki Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo apeliantas įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, įvykdymo dienos. 

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Raimondas Buzelis