KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, Ievai Mikalauskaitei,

dalyvaujant: ieškovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovei, advokatei Kristinai Mikolaitei, atstovaujančiai pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimą,

nedalyvaujant ieškovei R. P. ir atsakovei notarei Z. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei notarei Z. K. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

ieškovė savo ieškiniu (l. 1-7) prašė priteisti jai iš atsakovės 12 605,00 EUR turtinės žalos ir 4000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Analogišką prašymą teismo posėdyje išsakė ir pareiškėjos atstovė.

Ieškovė savo ieškinyje, o jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2011-09-06 mirė jos motina A. O. P.. Įstatymo nustatyta tvarka ji kreipęsi į notarę Z. K. dėl motinos palikimo priėmimo. Notarė 2011-09-23 išdavė ieškovei liudijimą, patvirtinantį, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą. Ieškovės mama nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su jos tėvu J. P..

Atsakovė 2012-04-04 išdavė J. P. nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį, kad jis yra pergyvenęs A. O. P. sutuoktinis ir jam priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto. Kaip bendras santuokoje įgytas turtas buvo įvardintos piniginės lėšos ir indėlis AB „Swedbank“. Ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2012-04-11 į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį piniginių lėšų bei indėlio. Notarė jai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į kitą motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį, t.y. sodo žemės sklypą, sodo namą ir garažą. Šis turtas buvo registruotas tėvo vardu, tačiau šis turtas nebuvo įregistruotas kaip J. P. asmeninė nuosavybė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į šį turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Paveldėti šį turtą jai buvo aktualu nuo 2012-07-01 ji ketino parduoti paveldėtą turtą ir įsigyti savo asmeninį būstą kitame mieste, kur buvo jos darbo vieta. Tokiu būdu ji nuo 2011-12-06 iki 2013-12-09 negalėdama disponuoti paveldėtu turtu patyrė žalą, t.y. prarado darbines pajamas ir socialines išmokas: galimybę gauti stipendiją, pensiją, darbo užmokestį. Ši žala sudaro 9 354,73 EUR. Žalą dėl netektos galimybės įsigyti būstą ji vertina 900,00 EUR, o visą turtinę žalą vertina 12 605 EUR. Mano, kad ši žala atsirado dėl neprofesionalios notarės veiklos, įstatymų ir etikos normų nesilaikymo. Be to, dėl tokio notarės netinkamo elgesio ji patyrė ir psichologinę traumą, nes ne tik negalėjo išvengti paskolų, susijusių su būsto nuoma, bet ir išgyveno nuolatinę grėsmę prarasti darbą ir galimybę įsigyti būstą. Dėl to dar labiau suprastėjo jos sveikata. Dėl to neteko 20 400 pajamų, susijusių su atlyginimu už darbą ir 11 900 Lt socialinių išmokų. Dėl to ji taip prarado galimybę turėti nepertraukiamą darbo stažą, prarado galimybę pasididinti netekto darbingumo pensijos dydį.

Tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Toliau paveldėjimo klausimai buvo tvarkomi Vilniuje esančiame notarų biure.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Ji, dalyvaudama 2016-11-22 parengiamąjame teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad išduodama ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą vadovavosi galiojančiais įstatymais, jų nepažeidė, todėl neprivalo ieškovei atlyginti žalą. Prašė vadovautis jos atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Atsiliepime į ieškinį (l. 102-105) nurodė, kad ieškovės dėl notarės neveikimo kaltinimas yra nepagrįstas ir nesuprantamas. Ji 2011-09-23 priėmė iš ieškovės prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos A. O. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą ir užvedė paveldėjimo bylą. Į ją 2012-03-13 kreipėsi A. O. P. pergyvenęs sutuoktinis J. P., prašydamas išduoti liudijimą į jam priklausančią turto dalį. Paveldėti sutuoktinės turto jis nepageidavo. Nuosavybės teisės liudijimas į J. P. priklausančią turto dalį buvo išduotas 2012-04-04, t.y. į mirusiosios vardu AB „Swedbanke“ esančias pinigines lėšas. Ieškovės prašymu jai 2012-04-11 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas  į likusią ½ dalį piniginių lėšų AB „Swedbanke“ bei ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Notarė iš ieškovės 2013-08-12 gavo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje mirusiosios vardu įgyto turto, registruoto pergyvenusio sutuoktinio vardu, t.y. į dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei garažo (bokso) (duomenys neskelbtini). Pagal šį prašymą paveldėjimo teisės liudijimo ieškovei notarė neišdavė, apie tai 2013-08-19 paaiškindama raštu. Šiame rašte ieškovei buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą. Ieškovės tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini) , todėl notarų rūmų patvarkymu paveldėjimo byla 2013-09-30 buvo perduota vykdyti Vilniaus notarams.

Notarų rūmų prezidiumo 2012-01-26 nutarimo 11.1  69-me punkte nustatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies  bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. LR notariato įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nurodyto įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. J. P. nesutiko atskirti mirusiajai jo vardu įregistruotos turto dalies, kas ir tapo kliūtimi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ieškovės prašomą turto dalį. Ieškovei tiek žodžiu, tiek raštu buvo paaiškintos šios įstatymų nuostatos, todėl notarė mano, kad ji savo pareigą atliko tinkamai, kaip numato galiojantys įstatymai. Ieškovė į teismą nesikreipė, tuo prisiimdama vėlyvo teisių į palikimą įforminimo riziką.

Mano, kad nėra pagrindo jos veiksmams taikyti CK 6.246 straipsnio reikalavimų, nes ji neatliko veiksmų, nurodytų šio straipsnio dispozicijoje.

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

J. P. ir A. O. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (l. 10). O. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o J. P. – (duomenys neskelbtini) (l.12, 95).

Atsakovė 2012-04-04 išdavė J. P. nuosavybės teisės liudijimą į pinigines lėšas „Swedbanke“ (l. 34-35) po A. O. P. mirties. Ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į kitą turto dalį išdavė 2012-04-11 (l. 36-40).  Ieškovė 2013-08-02 kreipėsi į notarę, kad ji išduotų paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą po A. O. P. mirties į žemės sklypą, sodo pastatą ir stoginę bei garažą, kurie yra įregistruoti jos tėvo vardu (l. 41). Notarė 2013-08-19 raštu (l. 42) atsakė, kad į prašomą turtą paveldėjimo teisės liudijimo neišduos, nes visų pirma turi būti atskirta mirusiosios turto dalis bendrame turte nuo pergyvenusio sutuoktinio turto dalies. Tokį liudijimą notaras gali išduoti tik pergyvenusio sutuoktinio sutikimu. Notarė nurodė tvarką kaip tai turėtų būti padaryta, t.y. ieškovės tėvas turėtų atvykti į jos kontorą ir pasirašyti sutikimą, kurio pagrindu notarė išduotų paveldėjimo teisės liudijimą. Tik po to, kai šis nuosavybės teisės liudijimas būtų įregistruotas turto registre ir mirusioji būtų įvardinta ½ dalies turto savininke, notarė ieškovei galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat nurodė, kad jeigu J. P. nesutiktų atvykti ir duoti tokį sutikimą, ieškovė galėtų kreiptis į teismą. Garažo ir žemės sklypo su statiniais neįtraukimas į ieškovei 2012-04-11 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą yra ne notarės apsirikimas, o notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tik į tą turtą, į kurį prašė ieškovė.

Žemės sklypas, sodo pastatas esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas (duomenys neskelbtini) iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo buvo įregistruoti J. P. vardu (l. 50-54).

Ieškovei nuo 2013-04-10 iki 2033-07-03 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (l. 55). Ieškovė pateikė kitus dokumentus apie savo negalias, tačiau nepateikė priežastinį ryšį įrodančių įrodymų tarp jos susirgimų ir notarės neteisėtų veiksmų (l. 57-58).

Ieškovė 2015 metais buvo keldinama iš gyvenamųjų patalpų V. (l.8-9, 21-25).

Ieškovė nuo 2008-09-22 buvo priimta į VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro poliklinikos ir dieninio stacionaro skyrių gydytojo vaikų neurologe 0,5 etato (l.17). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2012-02-20 DĮK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu (l.19). Vilniaus miesto VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus įsakymu ji 2014-09-26 buvo atleista iš vaikų neurologės pareigų (l. 72).

L. S. 2014-07-14 ieškovei pranešė, kad jeigu ji nesumokės nuomos mokesčių, su ja bus nutraukta nuomos sutartis (l. 77).

Iš Kauno teritorinės darbo biržos pažymos (l. 26) seka, kad ieškove nuo 2015-03-31 buvo registruota darbo biržoje.

Bylos faktinės aplinkybės yra tai, kad ieškovės tėvai yra A. O. P.ir J. P.. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Visas turtas, dėl kurio ieškovė pareiškė pretenzijas jį paveldėti buvo įgytas jos tėvų santuokos metu. Turto dalys: žemės sklypas, sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti ieškovės tėvo vardu. Ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ieškovė kreipėsi į notarę Z. K., kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias banke. Po A. O. P. mirties pas notarę kreipėsi ir ją pergyvenęs sutuoktinis, tačiau jis nepageidavo paveldėti sutuoktinės turto, jis notarei pateikė prašymą išduoti liudijimą į jam priklausančią turto dalį. Atsakovė 2012-04-04 išdavė pergyvenusiam sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimą į pinigines lėšas. Ieškovei 2012-04-11 notarė išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į likusią ½ dalį piniginių lėšų ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pakartotinai 2013-08-02 kreipėsi į notarę, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusią turto dalį -  žemės sklypą, sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Į šį turtą notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad šis turtas yra įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu, jis nepriėmė palikimo po sutuoktinės mirties ir atsisakė atskirti jai priklausančią turto dalį, kurią galėtų paveldėti ieškovė, vadovavosi LR notariato įstatymo 40,52 straipsniais bei Notariato rūmų prezidiumo 2012-01-26 nutarimo 11.1 69 punktu. Ieškovė mano, kad notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į motinai jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė detalių skaičiavimų dėl ko susidarė žala, jos negalima apskaičiuoti ir pagal jos pateiktus padrikus rašytinius įrodymus.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Žalos atlyginimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys kaip pažeidėjo veiksmų rezultatas, kaltė ir dėl to atsiradusi reali žala (nuostoliai).

Ieškovė mano, kad dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos velionei motinai jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, buvo pažeistos jos teisės, nes ji negalėjo šio turto parduoti ir įsigyti butą kitame mieste. Ji buvo priversta nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, dėl to, kad negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos tame mieste jai buvo apsunkinta teisė įsidarbinti, gauti atlyginimą bei socialines išmokas.

Ieškovė neįrodė, kad dėl notarės veiksmų – tai, kad ji neišdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo į visą ieškovės velionei motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, buvo pažeistos jos teisės (CPK 178 straipsnis).

Kaip buvo nustatyta byloje, ieškovės motinos vardu buvo įregistruoti piniginiai indėliai bankuose bei butas (duomenys neskelbtini), o tėvo vardu – žemės sklypas, sodo namas ir garažas. Ieškovės tėvas atsisakė paveldėti turtą po sutuoktinės mirties, jis tik pasiėmė iš notarės nuosavybės paveldėjimo liudijimą, t.y. liudijimą tik jam, kaip sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Jis atsisakė atskirti turto dalį mirusiosios sutuoktinės vardu iš to turto, kuris buvo įregistruotas jos vardu. Dėl to tokia turto dalis negalėjo būti įregistruota mirusiosios vardu, o ieškovė negalėjo šio turto paveldėti. Notarė pagrįstai vadovavosi LR notariato įstatymo 40, 52 straipsniais ir atsisakė išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į šią turto dalį. Ieškovei notarė išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl motinai priklausiusios dalies atskyrimo iš bendrosios turto dalies, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo. Notarė negali aiškinti ir taikyti įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius plečiamai, t.y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į tą turtą, kuris nėra įregistruotas palikėjo vardu arba pati savarankiškai (be teismo sprendimo) nustatyti tokio turto dalis. Notarė jai priskirtas pareigas įvykdė pilnai, spręsdama ieškovės paveldėjimo klausimus, vadovavosi galiojančiais įstatymais, nepažeidė nei etikos, nei pareiginių nuostatų, neatliko ieškovės atžvilgiu kitokio pobūdžio neteisėtų veiksmų, todėl ji negali atsakyti dėl to, jeigu ieškovė patyrė nuostolių ar kitokių nepatogumų ar emocinių išgyvenimų. Dėl tų priežasčių ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai neįvykdomos įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėti veiksmai) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai ar sutartys draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Bylinėjimosi išlaidos, jų paskirstymas.

Kadangi atmestas ieškovės ieškinys, todėl ieškovei iš atsakovės nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos valstybei, nes jai antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimu (l. 97-98) buvo suteikta 100 procentų teisinė pagalba.

Iš ieškovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio išlaidų sumos.

Atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, dėl to šis klausimas nebuvo apsvarstytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei notarei Z. K. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.