Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-03][nuasmeninta nutartis byloje][II-243-988-2015].docx
Bylos nr.: II-243-988/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas

                                                                                                                 Skundas Nr. II-243-988/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05082-2015-4

  Procesinio sprendimo kategorija: 63. (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

 

2015 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

dalyvaujant T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini),

jo atstovui P. M.,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, Vilniuje, išnagrinėjęs T. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 10N-27261142-15, panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

              2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas T. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. G. 2015-03-13 nutarimo Nr. 10N-27261142-15, panaikinimo. Šiuo nutarimu T. M. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei nubaustas 43 eurų bauda už tai, kad jis 2015-03-03, apie 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukdamas išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančiu ir į dešinę sukančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdė V. S.. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija), konstatuodama, kad jis 2015-03-03, apie 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, sukdamas jo valdomą automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į stovėjimo aikštelę, įvažiavime į aikštelę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į iš aikštelės išvažiuojančią transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdė V. S., iš esmės nusprendė, kad Geležinkelio gatvė, kuria važiavo jo valdomas automobilis ir išvažiavimas į šią gatvę iš prekybos centro „IKI“ stovėjimo aikštelės yra lygiaverčių kelių sankryža, neįvertindami, kad išvažiavimai iš šalia kelio esančių teritorijų nėra laikomi sankryžomis, todėl juose negali būti menamų kelio juostų, kuriuos eitų statmenai gatvės, iš kurios įvažiuojama, kelio juostoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad Kelių eismo taisyklėse trūksta nuoseklumo, vartojant terminus „kelias“ bei „esanti šalia jo teritorija“ (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-856/2006). Dėl to vertinant, konkrečią teritoriją kaip vientisą, ar esančią šalia kelio, reikėtų atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklėse vartojamas sąvokas, bet ir į konkretaus kelio išsidėstymą ir kitas aplinkybes, iš kurių vairuotojas objektyviai galėtų spręsti apie važiavimo tvarką tokioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-777/2009). Analogiškomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-883-11 nesutiko su pirmosios instancijos teismas motyvais, kad eismo įvykis buvo padarytas lygiaverčių kelių sankryžoje. Visų pirma, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ties Sodų g. pastatu Nr. 22, taip pat ties Geležinkelio g. pastatu Nr. 8 nėra pažymėta sankryža. Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. M. važiavo Geležinkelio gatve, o atkarpa, kurioje įvyko susidūrimas yra priskirtinas Geležinkelio gatvės dešinei juostai, kuria ir važiavo pareiškėjas, nes stovėjimo aikštelė prasideda už šios atkarpos, kuri yra įvažiavimas į aikštelę, tačiau yra kelio (t.y. Geležinkelio gatvės dešinės juostos, kurią važiavo pareiškėjas), o ne aikštelės, iš kurios išvažinėjo V. S., dalis. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šioje Geležinkelio gatvės kaip kelio dalyje transporto eismas turi vykti pagal Kelių eismo taisyklių 107 punkto nuostatas, nustatančias, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Kelių eismo taisykles „duoti kelią“ (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį ar greitį. Laikytina, kad dėl kelių eismo įvykio yra kaltas tik Ford Mondeo vairuotojas V. S., kuris, išvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priversdamas T. M. staigiai stabdyti ir sustoti, kai į sustojusią Opel Fronterą atsitrenkė važiuojantis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Institucija nepagrįstai pripažino T. M. kaltu dėl kelių eismo Įvykio sukėlimo. Analogiškomis aplinkybėmis yra išsamiai pasisakęs Šiaulių apygardos administracinis teismas ATP byloje Nr. 11-1088-519/2007 (http://eteismai.lt/bvla/202620338331283/II-1088-519/2007), išaiškindamas, kad galiojanti K.E.T. redakcija nedetalizuoja, kuria kelio važiuojamosios dalies vieta važiuojančioms transporto priemonėms turi duoti kelią iš šalia esančių teritorijų išvažiuojantis vairuotojas, todėl atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu patektą eksperto išvadą, teismas konstatuoja, jog vairuotojas išvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos privalo duoti kelią visoms transporto priemonėms važiuojančioms keliu, nepriklausomai nuo to kuria kelio vieta jos važiuotu. Analogiškai yra pasisakęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-556-1794-06 (http://eteismai.lt/bvla/41029400925959/N-556-1794-06). Pareiškėjas prašo iš Institucijos priteisti patirtas 200 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į T. M. skundą prašo jo skundo netenkinti. Nurodė, kad su T. M. skundu nesutinka, nes Institucijos nuomone T. M. veika, kuomet jis 2015-03-03, 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukdamas įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrodyta. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Remiantis surinktų įrodymų visuma, administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį T. M. patrauktas teisėtai ir teisingai. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs (-ę) policijos pareigūnas (-ai) nurodydamas teisės pažeidimo nustatymo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2015-03-03 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. T. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 100; 106 punktų reikalavimus.

Teismo posėdyje apklaustas T. M. su pažeidimu ir su paskirta nuobauda nesutiko ir parodė, kad su juo kartu važiavo P. M.. Įvažinėjo į aikštelę iš Geležinkelio gatvės. Viena automobilio dalis buvo Geležinkelio gatvėje, kita – gatvės išplatėjime, kuriame yra įvažiavimas. Pamatęs, kad į jį artėja iš aikštelės išvažiuojantis automobilis staigiai sustabdė. Mano, kad kitas automobilis taip pat stabdė ir įvyko automobilių susilietimas. Susidūrimo metu pareiškėjo automobilis stovėjo. Pareiškėjo vairuojamam automobiliui sulankstyta priekinio bamperio dalis, „ragai“ buvo įspausti į bamperį, o ant kito automobilio buvo įbrėžimas ant priekinio bamperio. Įvažiavimas, visas išplatėjimas yra Geležinkelio gatvės dalis. Policija klaidingai traktuoja, kad tai T formos sankryža. Kaip matyti iš fotonuotraukos jo automobilis tebestovi Geležinkelio gatvėje. Mano, kad laikėsi dešinės važiuojamosios kelio dalies pusės įvažiuojant į aikštelę, net negalima traktuoti to klausimo ar buvo laikomasi kraštinės dešinės. Tai būtų galima nagrinėti tuo atveju, jei įvažiavimas būtų sankryža, egzistuotų dvipusis eismas. Mano, kad laikėsi taisyklių, o policija klaidingai interpretuoja šios gatvės ribas. Pareiškėjo automobilis judėjo pagrindiniu keliu Geležinkelio gatve. Mano, kad taisyklės nereglamentuoja kurios įvažiavimo pusės reikia laikytis. Įvažiavimas neturi judėjimo krypčių, nelaikomas keliu, tai yra Geležinkelio gatvės išplatėjimas, skirtas įvažiuoti į aikštelę. Laikėsi arti dešinės pusės Geležinkelio gatvės krašto. Nesilaikymas gali būti traktuotas tuo atveju jei išvažiavimas yra atskiras kelias. Šiuo atveju kelias eina Geležinkelio gatvės kryptimi. Nori pažymėti, kad skundas policijoje buvo nagrinėjamas aplaidžiai. Įvykio metu nebuvo surinkta pakankamai techninių duomenų, pavyzdžiui kuris automobilis įvykio metu stovėjo, o kuris judėjo. Nors ir įvykio metu ir nagrinėjimo metu prašė policijos tai nustatyti, tačiau jie atsisakė tai daryti. Buvo iškilęs ginčas dėl kvalifikavimo aikštelės ir gatvės ribų, tai yra kur baigiasi gatvės ribos, kur aikštelės ribos. Prašė institucijos pateikti oficialiai patvirtintas schemas, raudonąsias gatvės linijas kur būtų pažymėtos aiškiai visos ribos, tačiau institucija atsisakė šių duomenų pateikti ar net bandyti gauti. Realiai visa įvykio schema buvo nubraižyta iš akies, nesiremiant jokiomis oficialiai nustatytomis gatvės ribomis. Visa tai nagrinėjimo metu buvo pateikta pareigūnei, tačiau ji viską nuožmiai atmetinėjo, nepateikdama jokių argumentų. Todėl jai buvo pareikštas nušalinimas nuo nagrinėjimo, tačiau ji atsisakė nusišalinti. Nebuvo surinkta visa informacija ir akivaizdžiai priimtas neteisėtas policijos nutarimas, ko pasėkoje visiškai neteisingas išvažiavimo kvalifikavimas. Teigiama, kad išvažiavimas/įvažiavimas į aikštelę yra lygiaverčių kelių sankryža. Tai paneigia jau pačių Kelių eismo taisyklių 3 punkto 2 dalis, kur teigiama, kad išvažiavimas nėra sankryža. Atitinkamai negali būti taikomos sankryžai taikytinos taisyklės. Šiuo atveju toje aikštelėje įvažiavimas yra tiesiog Geležinkelio gatvės išplatėjimas, į kurį pareiškėjo automobilis įvažiavo bandydamas įsukti į aikštelę, tačiau pamatęs Ford Mondeo sustojo ir tada automobiliai susilietė. Susilietimas buvo labai silpnas, bet pažeidimai vis tiek yra padaryti. Jei policija būtų pasiėmusi aikštelės ribas, kurios akivaizdžiai rodytų kur baigiasi aikštelė, matytųsi, kad išvažiavimas nėra sankryža, tai galbūt institucija būtų priėmusi kitokį sprendimą. Institucija tinkamai nesurinko duomenų ir tinkamai neišnagrinėjo šio pažeidimo.

Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kovo 3 d. jis su broliu T. M. važiavo jam priklausančiu automobiliu Opel Frontera apie 19.00 val. prie stoties Geležinkelio gatve, oro sąlygos buvo geros. T. suko į parduotuvės „IKI“ aikštelę, važiavo savo juostos dešiniuoju kraštu. Turėjo staigiai sustoti, nes tuo pačiu metu iš stovėjimo aikštelės išvažinėjo lengvasis automobilis, mano, kad tai buvo Ford, kuris jiems nedavė kelio, važiuojantiems pagrindiniu keliu. Susidūrimas įvyko išvažiavime iš aikštelės, jis yra gal vieno metro pločio. Pagal įjungtą posūkį lengvasis automobilis iš aikštelės suko į dešinę, o T. M. įsukinėdamas į aikštelę irgi suko į dešinę. Po įvykio apžiūrėjus aikštelę pastebėjo, kad yra pažymėta aikštelės riba, matė P ženklą. Atvykus policijos pareigūnams kilo ginčas dėl įvažiavimo, kad tai yra lygiaverčių kelių sankryža, vairuotojas nesutiko. Kito automobilio vairuotojas tvirtino, kad jis stovėjo ir jie trenkėsi į jį. Iki susidūrimo T. M. spėjo sustoti, susidūrimo metu liudytojo automobilis buvo sustojęs. Kitas automobilis į jį trenkėsi. Kadangi šioje byloje atsakomybėn traukiamas T. M., kuris vairavo liudytojo automobilį, kuris ir buvo apgadintas, tai liudytojas yra nukentėjęs asmuo. Jam padaryta žala siekia apie 1000 eurų. Automobilio apgadinimai yra - sulenktas apsauginis lankas dešinėje pusėje, įlenktas kapotas, įlenktas bamperis, sulaužytos priekinės grotelės. Apsauginis lankas yra priekyje prieš bamperį, tai kaip išlenkti plieniniai vamzdžiai ant džipo. stabdymo žymių nematė. Kito automobilio apgadinimus sunku vertinti, vizualiai nematė jokio apgadinimo. Kadangi šalys nesutiko dėl aplinkybių, nuvyko į policijos komisariatą. Policininkai nenorėjo priimti jo, kaip liudytojo, pareiškimo ir T. M. prašymų, kurie buvo pareikšti, kad policija atliktų ekspertizę vietoje, apklaustų liudytojus, bet policijos pareigūnai tai padaryti atsisakė, tik nubraižė įvykio schemą. Tam tikri įrodymai turėjo būti surinkti vietoje ir iš karto, tačiau policija nevykdė savo prievolių, nefiksavo bylai svarbių aplinkybių. Policijos buvo prašoma pateikti oficialias aikštelės ir gatvės ribas, jie sakė, kad visa tai spręs PK, Mėnulio gatvėje, kai vyks nagrinėjimas. Po įvykio nuvykus į PK taip pat buvo prašoma to paties, tačiau atsakė, kad parašius prašymą, jie tai spręs ir nagrinės.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai nepamena, regis kovo 3 d. Stovėjo stoties „IKI“ aikštelėje, laukė draugės, sulaukęs jos išvažinėjo iš aikštelės, bet dar neišvažiavęs į kelią susidūrė su kitu automobiliu. Išvažiuodamas iš aikštelės norėjo sukti į dešinę, prieš pat susidūrimą sustojo ir stovėjo, kitas automobilis lėtai judėjo. Buvo šiek tiek apgadintas liudytojo automobilis: vairuotojo pusėje nubrozdintas ir dviejose vietose įtrūkęs priekinis bamperis. Mano, kad įvažiavimas nepadalintas eismo juostomis ir abu nesilaikė įvažiavimo dešinio krašto, todėl įvyko susidūrimas. Žinojo, kad išvažiuoja iš aikštelės į gatvę. Į aikštelę įvažiuojančią Opel Frontera pamatė tik prieš pat susidūrimą, tuo metu toje vietoje neprivalėjo duoti kelio Opel Frontera automobiliui, nes įvykis įvyko aikštelėje, vietos turėjo pakakti abiems automobiliams. Išvažiavimas buvo kelias, o ne sankryža. Tuo metu nežinojo kas yra kaltas, tai iškvietė policiją. Po susidūrimo automobiliai liko savo vietoje iki atvažiavo policija.  Atvykus policijos pareigūnams aptarė įvykio aplinkybes, jie išmatavo visus matmenis. Nuvykę į Kelių policiją parašė to įvykio paaiškinimus. Kovo 13 d. buvo nagrinėjimas ir pareigūnė nustatė, kad buvo abiejų vairuotojų kaltė. Savo pusės kaltę pripažino.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kada įvyko įvykis nepasakys, buvo vakaras, tamsu, galbūt prieš mėnesį, bet įvykį pamena. Dirba 3 PK, Senamiestyje, gavo iškvietimą. Įvykis įvyko Geležinkelio gatvėje prie „IKI“ parduotuvės, įvažiavime į aikštelę. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad pačiame išvažiavimo/įvažiavimo į aikštelę viduryje susidūrė du automobiliai: šviesiai pilkas Opel Frontera ir pilkas Ford Mondeo ir kad nėra vieno kaltininko, abipusė kaltė, nes abu vairuotojai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Vairuotojams surašyti protokolai, skirti nagrinėjimai. Vairuotojų aprangos nepamena. Išvažiavimas/įvažiavimas yra aikštelės dalis, o ne gatvės dalis. Išvažiavimas iš aikštelės nėra sankryža, jei nėra eismo juostų, tai vairuotojas turi atsižvelgti ir įsitikinti ar užteks vietos pravažiuoti. Buvo išmatuotas išvažiavimo/įvažiavimo visas plotas, nustatytas vidurys ir abu automobiliai kirto įsivaizduojamą vidurio juostą. T. M. važiavo ir nepasirinko tinkamo atstumo. Aikštelės ribų nematė, nežiūrėjo. Ženklo P nematė. Braižė įvykio schemą ir rėmėsi įvykio vietos matavimais, jokių kelių planų neturi. Nepamena ar atsakomybėn patrauktas asmuo T. M. prašė pateikti aikštelės ribų schemą, įvykio vietoje užfiksuoti stabdymo padangų žymes, gal jo neprašė. Ar į įvykio vietą buvo iškviesti ekspertai nepamena. Nežino kur bus raudonosios ribos, šioje schemoje neskiria ribų, pažymėjo gatvę ir įvažiavimą. Abu vairuotojai pažeidė KET, abu turėjo laikytis arčiau savo dešinės pusės. Pagal KET vairuotojas pats turi atsižvelgti į eismo juostas, net jei jų nėra nubrėžta. Pagal KET reikia laikytis dešinės pusės. T. M. darė posūkį, nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės. Nežino kuria Geležinkelio gatvės puse važiavo T. M..

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kelių policijoje. Tą įvykį pamena, paties įvykio nematė. Galėjo būti kovo 3 d. Tos dienos vakare po 19.00 val. dirbdami gavo pranešimą, kad Sodų g. 22 prie „IKI“ parduotuvės įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių. Nuvykę į eismo įvykį, rado susidūrusius du automobilius, vienas iš jų Opel džipas, markės nepamena, buvo abiejų automobilių vairuotojai, vieno iš jų atstovas, dabar esantis teismo salėje. Susidūrimas įvyko aikštelės teritorijoje, įvažiavime iš Geležinkelio g. į „IKI“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Opel automobilis iš Geležinkelio g. suko į dešinę, į aikštelę. kitas automobilis važiavo iš aikštelės ir vairuotojas teigė, kad ruošėsi sukti į dešinę pusę, Geležinkelio g. Automobilių apgadinimai buvo nežymūs, berods priekiniai bamperiai. Schemoje nurodyta kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Nuotraukoje negali parodyti kur įvyko susidūrimas. Apklausė liudytojus, išsiaiškino aplinkybes, išsakė savo nuomonę, vairuotojai supildė deklaracijas, įformino įvykį nustatyta tvarka. Pirminės apklausos metu abu vairuotojai teigė, kad judėjo susidūrimo metu. Po to buvo keičiami parodymai Opel vairuotojo naudai, kad jis buvo jau sustojęs susidūrimo metu. Pagal pirminius parodymus buvo nuspręsta, kad abu judėjo ir pagal Kelių eismo taisykles abiejų vairuotojų kaltė, kadangi atlikdami manevrą abu vairuotojai kirto menamą ištisinę liniją, skiriančią važiuojamąją dalį. Abiejų vairuotojų automobiliai buvo pervažiavę tą liniją. Kadangi tiek Opel vairuotojas sukdamas į aikštelę, tiek kito automobilio vairuotojas išvažiuodamas iš aikštelės nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, ko pasėkoje įvyko susidūrimas. Važiuojamoji dalis yra kelio dalis skirta važiuoti transporto priemonėms. Įvažiavimas yra aikštelės ribose. Įvažiavimo menama linija eina statmenai Geležinkelio g. Įvažiavimas nėra sankryža. Ant įvažiavimo/išvažiavimo menama linija negali būti brėžiama, ji juk menama. Menamų linijų reikia laikytis ne tik sankryžose, bet ir įvažiavimuose/išvažiavimuose. Tai teigdamas remiasi tuo KET punktu, kuris nurodytas ATP protokole. Visos aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime. Ar pareiškėjas T. M. prašė jo užfiksuoti padangų stabdymo žymes ir iškviesti ekspertus nepamena.

            T. M. skundas netenkintinas.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą),– užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

              Šioje byloje nustatyta, kad T. M. 2015-03-03, apie 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į dešinę nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukdamas išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančiu ir į dešinę sukančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valdė V. S.. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Pagrindinis T. M. skundo ir nesutikimo su jo nubaudimu argumentas – kad jis važiavo Geležinkelio gatve ir susidūrimas įvyko būtent šios gatvės važiuojamojoje dalyje, dėl ko šioje vietoje jis turėjo pirmenybę transporto priemonių, išvažiuojančių iš aikštelės ar įvažiuojančių į ją, atžvilgiu. Jo nuomone, Ford Mondeo vairuotojas turėjo jam duoti kelią, nes išvažiuojantys iš aikštelės privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Be to, mano, kad susidūrimo vieta yra jau už aikštelės ribų, todėl ji patenka į gatvės ribas, nurodo, kad šioje vietoje negalėjo būti brėžiama menama linija statmenai Geležinkelio gatvės, nes ši vieta nėra sankryža, o tokios linijos gali būti brėžiamos tik sankryžose.

              Teismas, nagrinėdamas skundą šioje byloje, daro išvadą, kad tiek T. M., sukdamas į aikštelę iš Geležinkelio gatvės, tiek V. S., išvažiuodamas iš aikštelės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 100; 106 punktų reikalavimus. Nagrinėjant T. M. skundą ir jo argumentus, teismas pažymi, kad pagal KET 106 punkto reikalavimus, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Remiantis eismo įvykio vietos schema, prie skundo pridėtomis nuotraukomis, liudytojų M. K., M. A. parodymais, nustatyta, kad susidūrimas įvyko įvažiavime/išvažiavime iš aikštelės (jos adresas Sodų g. 22, Vilnius), kuris, pagal eismo įvykio vietoje galiojusius kelio ženklus ir ženklinimą, nėra priskiriamas nei gatvei, nei aikštelei. Automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieta susidūrimo metu nurodyta: galiniai ratai 0,5 metro, o priekiniai ratai 2,4 metro nuo įvažiavimo/išvažiavimo iš aikštelės dešinio krašto (žiūrint įvažiavimo į aikštelę kryptimi). Tai rodo, kad T. M. nevažiavo kuo arčiau dešinio įvažiavimo krašto. Pažymėtina, kad T. M. privalėjo laikytis ne tik Geležinkelio gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto, bet ir sukdamas į aikštelę, privalėjo laikytis įvažiavimo/išvažiavimo iš aikštelės dešinio krašto. Atsižvelgiant į schemoje nurodytus atstumus nuo krašto, teismas konstatuoja, kad T. M. šio reikalavimo nevykdė ir tuo pažeidė KET 106 punkto reikalavimus.

Pagal KET 100 punkto reikalavimus, priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Nors pareiškėjas teigia, kad menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis (menama linija) šiuo atveju negalėjo brėžiama, nes tai nėra sankryža, tačiau toks argumentas nepagrįstas, nes pagal KET 100 puntą nėra nurodyta, kokiais konkrečiais atvejais ši linija gali būti brėžiama, be to, nėra draudimo tokią liniją brėžti įvažiavimuose į aikštelę. Menamosios išilginės važiuojamosios dalies ašies paskirtis atskirti priešingų krypčių eismą, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo. Šiuo atveju eismo įvykio vietoje kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančio eismo kryptis nebuvo, todėl vairuotojai turėjo vadovautis menamąja išilgine važiuojamosios dalies ašimi ir įvažiuoti ar išvažiuoti į aikštelę laikydamiesi šios ašies, neišvažiuodami į priešingą eismo kryptį. Šioje byloje nustatyta, kad abu automobiliai kirto menamąją išilginę važiuojamosios dalies ašį (menamą liniją) bei išvažiavo į priešingą eismo kryptį, dėl ko ir įvyko susidūrimas.

Teismas, vertindamas T. M. ir V. S. parodymus bei automobilių apgadinimus, nustatė, kad susidūrimo metu abu automobiliai judėjo labai lėtai arba bent vienas iš jų prieš pat susidūrimą sustojo, tačiau tokios aplinkybės nereiškia, kad šių automobilių vairuotojai galėjo nesilaikyti aukščiau nurodytų KET reikalavimų.

T. M. teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės įvykio vietos planus, schemas su tam tikromis linijomis, kurios apibrėžia atitinkamų teritorijų ribas. Tačiau teismas pažymi, jog miesto planuose/schemose nurodytos linijos ar ribos neturi jokios įtakos vertinant institucijos nutarimą, nes eismo dalyviai vadovaujasi KET ir įvykio vietoje matomais kelio ženklais bei ženklinimu, nepriklausomai nuo tam tikrų teritorijų ribų miesto planuose. Eismo dalyviai šių ribų žinoti ir jais vadovautis neprivalo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad eismo įvykis įvyko tiek dėl T. M., tiek dėl V. S. kaltės, dėl to, kad abu vairuotojai nevažiavo arčiau savo važiuojamosios dalies dešinės pusės ir kirto menamąją išilginę važiuojamosios dalies ašį. Todėl T. M. skundas netenkintinas.              

             

Vadovaudamasis LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. G. 2015-03-13 nutarimą Nr. 10N-27261142-15 nepakeistą ir T. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                                 Darius Pranka


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • N-444-883-11
  • N-556-1794-06
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK 302 str. Sprendimo dėl skundo užprotestavimas priežiūros tvarka