Civilinė byla Nr. 2S-1809-657/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Banga Bartkienė

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

128.11; 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje 2-1539-598/2011pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui J. K., dėl antstolio neteisėtų veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 nagrinėjant pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio J. K. veiksmų, teisme buvo gautas A. B. pareiškimas, kuriuo jis pareiškė nušalinimą nuo jo skundo ir civilinės bylos nagrinėjimo visam Jonavos rajono apylinkės teismui, Kauno ir Vilniaus apygardos teismams bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams E. Ž. ir A. D. (T.3, b.l. 77). 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas A. B. pareiškimą atsisakė priimti (T.3, b.l. 81). Tos pačios dienos nutartimi buvo išnagrinėtas ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuris buvo patenkintas iš dalies (b.l. 82-84). 2011-12-15 priimtos dvi teismo nutartys pareiškėjui buvo išsiųstos registruota pašto siunta, tačiau buvo grąžintos  teismui neįteiktos. 2012-06-11 teisme gautas pareiškėjo A. B. atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuriame pareiškėjas nurodė, kad teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl teisėjų ir teismų nušalinimo, kopiją teismas atsisako pareiškėjui siųsti faksu, šios nutarties jis negavo. Pareiškėjo nuomone teismas išnagrinėjo jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, be to, atsisakydamas nutarties kopiją jam siųsti faksu pareiškėjo nurodytais numeriais, pažeidė civilinio proceso normas (T.3, b.l. 93).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011 ir jį grąžino pareiškėjui (T.3, b.l. 96-97). Teismas pažymėjo, kad apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjui A. B. 2011 m. gruodžio 15 d. teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl teisėjų ir teismų nušalinimo, nebuvo tinkamai įteikta, tačiau nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos praėjo daugiau negu 3 mėnesiai, todėl konstatavo, jog prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą negali būti paduotas (CPK 307 str. 3 d., 338 str.). CPK 307 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ne šešių mėnesių, kaip nurodo pareiškėjas, o trijų mėnesių naikinamasis terminas (įstatymo redakcija nuo 2011-10-01), kuris konkrečiu atveju pasibaigė 2012 m. kovo 15 d. Pasibaigus šiam terminui, išnyksta teisė paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties). Teismo nuomone CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino eigai neturi reikšmės aplinkybė, kada apeliantas gavo skundžiamo teismo procesinio dokumento kopiją, nes pripažįstama, kad rūpestingas asmuo, vykdydamas procesinę pareigą, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, per tris mėnesius nuo teismo procesinio dokumento priėmimo turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo dokumento turiniu. Teismas akcentavo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą šalims savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. Teismas padarė išvadą, jog tai kad pareiškėjas faksu siuntė teismui prašymus pateikti jam faksu nutarties kopiją, nelaikytina, kad pareiškėjas tinkamai vykdė savo procesinę pareigą domėtis bylos eiga, nes pareiškėjui ne kartą teismo procesiniuose dokumentuose buvo išaiškinta, kad teismui turi būti pateikti procesinių dokumentų originalai, kuriuose turi būti paduodančio dokumentą asmens originalus parašas, tačiau pareiškėjas, nurodyto trūkumo nepašalino. Įstatymas nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus bei kitais CPK numatytais būdais (CPK 117 str. 1 d.), todėl pareiškėjui teismo nutartis buvo išsiųsta paštu, o pareiškėjo neradus, buvo paliktas pranešimas dėl gautos pašto siuntos atsiėmimo. Nustatęs, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į pašto skyrių arba įstatymo nustatyta tvarka į teismą dėl teismo nutarties kopijos gavimo, teismas konstatavo, jog pareiškėjo teisė susipažinti su teismo priimtu procesiniu dokumentu nebuvo suvaržyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti jo atskirtąjį skundą (T.3, b.l. 102). Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė LR Konstitucijos 29-30 straipsnius ir CPK 5, 42 straipsnius, numatančius asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, gauti ir apskųsti teismo priimtus procesinius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad nors ne vieną kartą kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis faksu jam nebuvo atsiųsta. 2012 m. birželio 14 d. nutartyje teismas pripažino, kad 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis jam nebuvo tinkamai įteikta. Kadangi buvo atsisakyta jam faksu atsiųsti nutarties kopiją, o šios nutarties paštu ji negavo, taip buvo suvaržytos pareiškėjo teisės ir jis negalėjo įstatymo nustatytu terminu pateikti atskirąjį skundą dėl 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties panaikinimo. Skunde teigiama, jog teismas taiko dvigubus standartus ir diskriminuoja pareiškėją. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1641-490/2012 2012 m. birželio 4 d. nutartis jam buvo atsiųsta faksu. Mano, kad 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis faksu jam nebuvo atsiųsta, kad jis negalėtų laiku jos apskųsti.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kuris teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). Šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę skųsti teismo nutartį dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t.y. ar atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį išsiuntė pareiškėjui jo paties procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu – Parko g. 3,-47, Jonava (T.3, b.l. 83). Kadangi ši teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka (tokiu atveju apskundimo terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos), ji pareiškėjui buvo išsiųsta reikalaujant adresato rašytinio patvirtinimo apie gavimą (CPK 124 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog siunta grįžo neįteikta, nurodant, kad adresatas pašto siuntos nepasiėmė (T.3, b.l. 87). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 19 d. 22:01 val. teisme gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas (teisme užregistruotas 2011-12-20), kuriame prašoma pateikti 2011-12-15 priimtą procesinį dokumentą (T.3, b.l. 88). Bylos medžiaga patvirtina, jog pakartotinai siųsti teismo procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui su analogiška nuoroda, kad adresatas pašto siuntos nepasiėmė (T.3 b.l. 92). Analogiško turinio pareiškimas buvo gautas teisme 2012 m. vasario 27 d. 21:04 val. (T.3, b.l. 91). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog pareiškėjo faksu siųstus teismui prašymus pateikti jam faksu nutarties kopiją, negalima laikyti, kad pareiškėjas tinkamai vykdė savo procesinę pareigą domėtis bylos eiga, nes pareiškėjui ne kartą tiek Jonavos rajono apylinkės teismo procesiniuose dokumentuose, tiek ir aukštesnės instancijos teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-11 nutartis Nr. 2KT-144/2011; T.3, b.l. 71) buvo išaiškinta, kad teismui turi būti pateikti procesinių dokumentų originalai, kuriuose turi būti paduodančio dokumentą asmens originalus parašas, tačiau pareiškėjas, žinodamas procesinių dokumentų pateikimo būdus, sistemingai dokumentus teikia teismui faksu ir reikalauja, kad teismas jam procesinius dokumentus taip siųstų faksu. Nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas Aurelijus beržinis nesilaikė CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. Įstatymų leidėjas ne tik teismui įtvirtina procesinę pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, bet ir nustato konkrečius terminus dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti atskiras procesines teises. Tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo praleidžia įstatyme nustatytą terminą procesiniam veiksmui atlikti ir nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino (terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių), laikoma, kad asmens teisė atlikti šį procesinį veiksmą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.). Tam, kad būtų užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisėti lūkesčiai ir teisinių santykių, susiformavusių teismo sprendimo pagrindu, stabilumas, įstatymų leidėjas įtvirtina teisės doktrinoje vadinamus naikinamuosius terminus, kuriems suėjus asmens teisė atlikti procesinį veiksmą pasibaigia ir ši teisė negali būti suteikiama. Pasibaigus naikinamajam procesiniam terminui, teisė atlikti tam tikrą procesinį veiksmą išnyksta nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių svarbos. Vienas iš naikinamųjų procesinių terminų įtvirtintas CPK 307 straipsnio 3 dalyje. Pagal šios normos redakciją, galiojančią nuo 2011 m. spalio 1 d., prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo negalėjo būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Ši proceso teisės norma yra imperatyvi ir reiškia, kad praėjus trims mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties) paskelbimo byloje, apeliacinis procesas negali prasidėti.

Paminėtos įstatymo nuostatos lemia, kad pareiškėjas privalėjo laiku ir tinkamai domėtis bylos nagrinėjimo eiga, pateiktų prašymų nagrinėjimu bei dėl jų teismo priimtais procesiniais sprendimais. Apeliantas atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties padavė 2012 m. birželio 11 d. (T.3, b.l. 93), t.y. daugiau kaip trimis mėnesiais praleidęs CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių naikinamąjį terminą tokiam skundui paduoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto atskirąjį skundą pasibaigus šiam terminui, pagrįstai skundą atsisakė priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį priimti. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Žibutė Budžienė