Baudžiamoji byla Nr. 1-60-373/2019

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21200-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2019 m. vasario 11 d.                             

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,

sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,

kaltinamiesiems M. A., E. J., 

gynėjams advokatams Valdui Bivainiui, Rimantui Tijūnėliui,

nukentėjusiajam J. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. T., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-11-11 Utenos raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 str. 1 d. areštu 7 paroms; 2) 2006-09-22 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. areštu 30 parų; 3) 2006-12-07 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 178 str. 3 d., subendrinus su 2006-09-22 nuosprendžiu, laisvės atėmimu trejiems metams 20 dienų; 4) 2008-10-15 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 260 str. 1 d., subendrinus su 2006-12-07 nuosprendžiu, laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams; 5) 2011-12-13 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d.  laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 6) 2012-05-15 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 260 str. 1 d., subendrinus su 2011-12-13 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 4 metams; 6) 2015-11-06 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 286 str., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 7) 2018-08-03 Utenos apyl. teismo Utenos rūmų pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 8) 2018-09-11 Utenos apyl. teismo Utenos rūmų pagal BK 284 str. 60 parų arešto, atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2018-12-18 Utenos apyl. teismo Utenos rūmų nutartimi subendrintos bausmės pagal 2018-08-03 ir 2018-09-11 nuosprendžius ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,  286 straipsnyje, E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-11-06 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d., 286 str. viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2) 2017-06-06 Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 284 str. 6 MGL (226 eurų) dydžio bauda; 3) 2018-07-05 Utenos apyl. teismo Utenos rūmų pagal BK 138 str. 1 d., subendrinus su 2017-06-06 teismo baudžiamuoju įsakymu, 60 parų arešto ir 6 MGL (226 eurų) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

n u s t a t ė :        

M. A. ir E. J. 2018 m. gegužės 6 d., apie 21 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, M. A. tyčia ne mažiau kaip devynis kartus rankomis smūgiavo nukentėjusiajam J. T. į viršutinę kūno dalį ir veido sritį, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, E. J. spyrė ne mažiau kaip du kartus J. T. į kairiojo peties ir veido sritis, šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. T. padarė viršugalvio ir kaktos sričių ribos, dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, kaktos kairės pusės, tarpuakio, dešinio žando kraujosruvas odoje, dešinio antakio srities, kairės plaštakos IV-o piršto poodines kraujosruvas, kairės akies voko poodinę kraujosruvą su žaizda kairio antakio srityje, kairės alkūnės odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, kairiojo peties sumušimą, pasireiškusį dyglinio ir pomentinio raumenų sausgyslių plyšimu, bicepso panirimu, tuo nukentėjusiajam J. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. A. 2018 m. liepos 14 d., apie 1 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia kumščiu smogė J. P. į galvos sritį, šiam nugriuvus ant žemės, rankomis smogė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į įvairias kūno sritis, nukentėjusiajam atsikėlus nuo žemės ir atsitraukus nuo jo, pargriovė jį ant žemės, tyčia rankomis smogė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno sritis, tokiais veiksmais J. P. sukėlė fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

M. A. 2018 m. lapkričio 6 d., 21.04 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, adresu Maironio g. 3, Utena, vengdamas sulaikymo nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų ir priešindamasis tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. S. į dešinę veido pusę bei tyčia dešine koja spyrė į krūtinės sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, dėl ko nukentėjusiajam V. S. nežymiai sutrikdė sveikatą bei panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl J. T. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-05-06 apie 21.00 val.  jis ir E. J. neblaivūs buvo (duomenys neskelbtini) ant gyvenamojo namo laiptų. Pro šalį ėjo nukentėjęs. Jis nukentėjusiajam sudavė rankomis apie 9 smūgius į veidą. Dėl girtumo neprisimena ką darė E. J.. J. T. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti 2000 eurų neturtinės žalos bei turtinę žalą dėl vaistų įsigijimo. 

M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pirmas nukentėjusiajam smogė kumščiu, kiek tiksliai smūgių ir į kokias kūno vietas sudavė nepamena. Galėjo būti, kad nukentėjusiajam rankomis smogė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip 9 kartus į viršutinę kūno dalį. Jis su J. T. nugriuvo kieme, grūmėsi. E. J. buvo priėjęs prie jų, tačiau ar jis spyrė gulinčiam J. T., nepamena (t.3, b.l.33-34).

Kaltinamasi E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad M. A. susistumdė su nukentėjusiu J. T. ir  jie abu pargriuvo ant žemės. Jis 1 ar 2 kartus spyrė nukentėjusiajam. Aplinkui galėjo būti žmonių ir matyti įvykį. J. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iki 3000 eurų ar mažiau, dėl turtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui.

E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. A. smūgiavo nukentėjusiajam, buvo su juo nugriuvęs ant žemės. Jis nukentėjusiajam J. T., kai jis su M. A. grūmėsi ant žemės, priėjęs du kartus spyrė, mano, kad į kairįjį petį, tačiau galėjo pataikyti ir į veido sritį (t.3, b.l. 127-128).

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas J. T. parodė, kad negautų pajamų dydį grindžia tuo, jog 2017 m. dirbo pagal verslo liudijimą ir gavo 19000 eurų pajamų. 2018 m. iki gegužės 6 d., kai kaltinamieji jį sužalojo, ir vėliau nebuvo įsigijęs verslo liudijimo.

Nukentėjęs J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-06, apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), jam einant (duomenys neskelbtini) jį pradėjo užgaulioti, įžeidžiančiai kibti du nepažįstami asmenys, kurie stovėjo prie namo laiptinės įėjimo durų. Kaip vėliau sužinojo, vienas iš jų buvo M. A., kuris priėjo ir smūgiavo jam rankomis ne mažiau kaip aštuonis kartus į viršutinę kūno dalį bei veido sritį. Jis gindamasis susigrūmė su M. A. ir abu nugriuvo ant žemės. Prie jų priėjo antrasis vaikinas, kaip vėliau sužinojo E. J., ragindamas M. A. jį mušti. E. J. jam gulinčiam spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairę veido pusę ir kairįjį petį. Vykstant konfliktui lauke buvo pašalinių, nepažįstamų žmonių (t.1, b.l.62-63, 65-66, 68-69, 71-78).

Liudytoja K. V. parodė, kad ji, kaip policijos pareigūnė, 2018-05-06 apie 21 val. nuvyko į įvykį dėl sumušto vyro. Moteris, kurios vardo ir pavardės nežino, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai sumušė vyriškį, kaip vėliau sužinojo J. T.. Ji (duomenys neskelbtini) namo viename iš butų rado E. J., kuris minėjo, kad jis mušė mažai, tik vieną ar du smūgius sudavė, daugiausia mušė M. A. (t.1, b.l. 97-98).

Liudytoja A. J. parodė, kad 2018-05-06, vakare apie 21 val. būdama savo bute penktame aukšte pro pravirą langą lauke išgirdo triukšmą ir kieme pamatė M. A., E. J. bei vyresnio amžiaus nepažįstamą vyriškį, tarp kurių kilo žodinis konfliktas. Matė, kaip M. A. smūgiavo nepažįstamam vyriškiui rankomis ir kojomis į viršutinę kūno dalį. Dar vieną kartą M. A. spyrė vyriškiui, kur tiksliai pataikė, ji nepastebėjo. Po šio smūgio vyriškis nukrito ant žemės. Netoliese buvo E. J., kuris vieną kartą smogė kumščiu vyriškiui į galvos sritį. M. A. nustūmė E. J., sakydamas "pasitrauk, aš jį pats sutvarkysiu" (t.1, b.l. 100-101, 103-104).

Specialisto išvadoje Nr. G 1489/2018 (01) nurodyti J. T. nustatyti kūno sužalojimai: viršugalvio ir kaktos sričių ribos, dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, kaktos kairės pusės, tarpuakio, dešinio žando kraujosruvos odoje, dešinio antakio srities, kairės plaštakos IV-o piršto poodinės kraujosruvos, kairės akies voko poodinė kraujosruva su žaizda kairio antakio srityje, kairės alkūnės odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, juosmens kairės pusės nubrozdinimas, kurie padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 39-40).

Specialisto išvadoje Nr. G 3618/2018 (01) nurodyta, kad J. T. be išvadoje Nr. 1489/2018 (01) nustatytų sužalojimų nustatomas ir kairiojo peties sumušimas, pasireiškęs dyglinio ir pomentinio raumenų sausgyslių plyšimu, bicepso panirimu. Sužalojimai padaryti traumuojant kairį petį vienu trauminiu poveikiu. Peties sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 55-56).

E. J. 2018-05-06 22.14 val. nustatytas 2,18 ‰ girtumas (t. 3, b.l. 90).

Kaltinamieji prisipažino būdami neblaivūs prie daugiabučio gyvenamojo namo užpuolę pro šalį ėjusį nukentėjusįjį J. T. ir jį mušę. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojos A. J. parodymais nustatyta, kad M. A. sudavė kumščiais nukentėjusiajam į veidą ir viršutinę kūno dalį apie 9 smūgius. M. A. su J. T. nugriuvus ant žemės, E. J. ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajam į kairiojo peties ir veido sritį.

Iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojos A. J. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l.36-37) matyti, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį smurtavo  viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo. Jie mušė nukentėjusįjį be jokios priežasties, nes buvo su juo nepažįstami ir negalėjo turėti jokių asmeninių motyvų. Kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį matė pašaliniai asmenys, t.y. liudytoja A. J. bei mažiausiai dar viena liudytoja, nurodyta į įvykio vietą atvykusios pareigūnės K. V., kuriai nepažįstama moteris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai sumušė vyriškį (t.1, b.l. 97-98). Įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, nes kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį priešais daugiabučio namo langus, t. y. tokioje vietoje, kur juos galėjo matyti namo gyventojai bei kurioje gali lankytis ir bet kada atsirasti kiti asmenys.  

Kaltinamųjų smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam J. T. buvo padaryti sužalojimai galvos, veido, rankų, juosmens srityse, kurie padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 39-40) bei kairiojo peties sumušimas, pasireiškęs dyglinio ir pomentinio raumenų sausgyslių plyšimu, bicepso panirimu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 55-56).

Kaltinamieji bendrais veiksmais sužalojo J. T. ir abu atsakingi už jo sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamieji būdami girti be jokios priežasties užpuolė ir sumušė pro šalį ėjusį jiems nepažįstamą nukentėjusįjį. Jie šią nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes savo veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekė save pastatyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Kaltinamųjų veiksmai, kai jie viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, vertinami kaip įžūlus elgesys, pasireiškęs agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu veikimu, dėl kurio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji nusikaltimą padarė viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tokie kaltinamųjų veiksmai vertinami kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas ir atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.

Dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio neapima viešosios tvarkos pažeidimo pagal  BK 284 straipsnį sudėtis, todėl veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl 2018-07-14 viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas girtas (duomenys neskelbtini), naktį, po 1 val. išėjo iš baro į lauką parūkyti. Iš baro išėjo keletas asmenų ir jis prisikabino prie jam nepažįstamo nukentėjusio J. P., išpylė jo gėrimą ir jį sumušė. Šalia buvę J. P. draugai sakė jam, kad nesimuštų. Sutinka atlyginti J. P. gydymo išlaidas.

Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis J. P. kumščiu smogė į galvos sritį, jam nugriuvus trankyti delnais, kumščiais, spardė kojomis, kiek tiksliai smūgių sudavė dėl girtumo nepamena, bet galėjo būti, kad smūgiavo ne mažiau kaip 20 kartų. J. P. atsitraukė toliau nuo jo. Jis pargriovė J. P. ant žemės ir smūgiavo rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas (t.3, b.l.33-34).

Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-07-14, apie 1 val. su draugais L. K., Ž. R. ir kitais buvo naktiniame bare, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus iš baro patalpų vienas vaikinas, kaip vėliau sužinojo M. A., su kuriuo anksčiau sėdėjo Lukiškių kalėjime, toje pačioje kameroje, konfliktų su juo neturėjo, čiupo už plastikinės stiklinės, kurioje buvo alkoholis, pradėjo ją spausti ir apipilstė alkoholiu. Jis supykęs apipylė M. A. alkoholio likučiais. Tuomet M. A. trenkė kumščiu jam į galvos sritį ir jis pargriuvo. M. A. jam rankomis sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip 20 smūgių. Jis atsikėlė ir nuėjo atokiau, o M. A. jam rankomis ir kojomis smūgiavo ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Viso M. A. smūgiavo jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 30 smūgių. Jam ant kūno buvo kraujosruvos, skaudėjo kaklą, galvą, dešinį petį, dešinę koją (t.1, b.l.187-188; 191-192).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. P. ir kitais buvo naktiniame bare. Išėjus į lauką prie J. P. priėjo jai nepažįstamas asmuo, kuris be jokios aiškios priežasties pradėjo kabinėtis ir konfliktuoti. Po to, tas pats asmuo dešine ranka smogė vieną smūgį J. P. į veidą. J. P. pargriuvus ant žemės, tas pats asmuo pradėjo jį spardyti, suduodamas ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas. J. P. atsikėlė ir bandė išvažiuoti taksi automobiliu, tačiau tas pats asmuo vėl sudavė jam ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas (t.2, b.l.2-3).

Liudytojas Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su J. P. ir kitais buvo naktiniame bare. Išėjus iš baro prie J. P. priėjo nepažįstamas asmuo ir dešine ranka sudavė vieną smūgį jam į veidą. J. P. nugriuvo ant žemės ir tas pats asmuo spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau kaip 20 smūgių. J. P. atsikėlė ir ėjo link taksi automobilio, tačiau vaikinas, kuris jį užpuolė, sudavė dar ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas (t.2, b.l. 6-7).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo bare su J. P. ir kitais asmenimis. Išėjus iš baro lauke buvęs nepažįstamas vaikinas griebė J. P. už stiklinės, sakė duok atsigerti, suspaudė stiklinę ir išpilstė degtinę. J. P. išpylė degtinės likučius ant to vaikino. Tas vaikinas trenkė vieną kartą kumščiu J. P. į veidą, pargriaudamas jį ant asfalto. Kiek smūgių nepažįstamas vaikinas smūgiavo J. P. ir į kokias kūno vietas nematė, nes kitas vaikinas pradėjo su juo konfliktuoti ir jis jį vijosi (t.2, b.l.12-13).

Liudytojas A. Z. apklausos metu parodė, kad dirba taksistu ir 2018 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, po vidurnakčio vežė merginą ir tris vaikinus į naktinį barą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie baro, lauke matė M. A.. Du jo atvežti vaikinai nuėjo į barą, o jiems išėjus iš baro, vienas iš vaikinų ir M. A. pradėjo stumdytis. Matė, kad vyksta grumtynės tarp M. A. ir vieno iš vaikinų, kuriuos vežė. Po kiek laiko visi apsiramino, vaikinai ir mergina sėdo į automobilį, tačiau vienas iš atvežtų vaikinų į automobilį įsėsti nespėjo. Iš automobilio visi vėl išlipo, nes kažkas nusivijo tą vaikiną, kuris nespėjo įsėsti į automobilį. Matė, kad M. A. spardė ant žemės nugriuvusį jo atvežtą vaikiną (t.2, b.l.15-16). 

J. P. 2018-07-14, 2.00 val. nustatytas 0,92 ‰ girtumas (t.1, b.l.176).

Specialisto išvadoje Nr. G3585/2018(01) nurodyta, kad atlikus tyrimą pagal J. P. medicininius dokumentus jam po įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Medicinos dokumentuose nurodytos dešinio peties, dešinio kelio sąnario sumušimų, kaklo patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi tyrimai, patvirtinantys nustatytas diagnozes, neatlikti (t.1, b.l.182-183).

Kaltinamasis M. A., būdamas girtas, matant kitiems asmenims (liudytojams L. K., Ž. R., V. K., A. Z.) viešoje vietoje – prie naktinio baro be jokios priežasties vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. P., suduodamas jam smūgius kumščiais bei spardydamas  kojomis į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. M. A. tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Jo veika sudaro BK 284 straipsnio sudėtį.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad  įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, bet neneigia galėjęs pasipriešinti policijos pareigūnui. Nukentėjusiojo V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies, jo gydymo išlaidas pripažįsta.

Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-06 jis neblaivus buvo sulaikytas ir pristatytas į Utenos AVPK areštinę. Atsimena, kad kai buvo pristatytas į areštinę, stumdėsi su pareigūnu, kaip vėliau sužinojo V. S.. Kas tiksliai vyko nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo smūgiuoti kumščiu ir spirti koja pareigūnui V. S. (t.3, b.l.33-34).

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos AVPK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2018-11-06 sulaikė M. A., kadangi buvo paskelbta jo paieška, ir jį pristatė į Utenos AVPK areštinės patalpas. Jis M. A. nuėmė antrankius ir jį vedė į laikino sulaikymo patalpą. M. A. įėjus į kamerą ir uždarant jos duris, jis išbėgo iš kameros ir jam vieną kartą kumščiu smogė į dešinį skruostą. Areštinės patalpose buvę pareigūnai M. A. paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Pareigūnai V. P. ir J. K. pakėlė M. A. nuo žemės ir vedė į laikino sulaikymo patalpą. M. A. įėjus į kamerą, jis vėl bandė uždaryti duris. M. A. spyrė jam į krūtinės sritį (t.2, b.l.67-68).

Liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kaip pareigūnas, buvo areštinės patalpose ir matė kaip M. A. smogė V. S. kumščiu į veido sritį. Jis su J. K. M. A. paguldė ant žemės. V. S. uždėjo jam antrankius. J. K. pakėlė M. A. nuo žemės ir vedė į laikino sulaikymo kamerą. M. A. staiga atsisuko ir koja vieną kartą spyrė V. S. į krūtinės sritį (t.2, b.l.79-80).

Liudytojai V. P., G. A. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (t.2, b.l. 82-83, 85-86, 88-89).

Specialisto išvadoje Nr. G4052/2018(01) nurodyta, kad V. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, paveikus kietu, buku daiktu, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kliniškai nustatytas krūtinės sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinamas (t.2, b.l.65).

2018-11-06 areštinės vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad M. A. dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė V. S. į dešinę veido pusę bei vieną kartą dešine koja spyrė jam į krūtinės sritį (t.2, b.l.93-100).

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Nukentėjęs policijos pareigūnas V. S. kaltinamąjį M. A. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kaltinamasis V. S. vedamas į laikino sulaikymo patalpą tyčia smogė kumščiu jam į veidą bei koja spyrė į krūtinę. M. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis pagal įvykio aplinkybes suvokė, kad panaudodamas fizinį smurtą priešinasi valstybės tarnautojui ir norėjo taip veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, 2000-10-17 Nr. VIII-2048, 2 straipsnio 6 dalį policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas <...>.

Nukentėjęs V. S. 2018-11-06 dirbo pagal Utenos AVPK Reagavimo skyriaus darbo grafiką (t.2, b.l 101-105).

Kaltinamojo M. A. aktyvūs veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu prieš policijos pareigūną šiam atliekant savo pareigas, atitinka pasipriešinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 286 straipsnyje. 

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. 

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam E. J. nepripažįstama atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi jis kaltę pripažino tik baigiant ikiteisminį tyrimą, kai byloje jau buvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų (t.3, b.l. 127-128). Tuo tarpu per visą ikiteisminio tyrimo eigą neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį (t.1, b.l.84; t.3, 102-103, 105, 107). 

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikas padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikas padarė būdami recidyvistai, nusikalstamą veiką prieš J. T. padarė bendrininkų grupėje.

Vertinant kaltinamojo M. A. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui. Jis teistas 8 kartus, iš jų 5 kartus už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe du kartus už pasipriešinimą policijos pareigūnams. M. A. tiek veikas, už kurias teisiamas šioje byloje, tiek ankstesnes su fiziniu smurtu susijusias veikas padarė būdamas girtas, smurtavo prieš jam nepažįstamus asmenis be jokios priežasties ar tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus, sukeldamas nukentėjusiems fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą. M. A. paskutinius smurtinius nusikaltimus padarė 2018 metų kovo, balandžio mėnesiais. Šioje byloje jis teisiamas už veikas padarytas 2018 m. gegužės, liepos, lapkričio mėnesiais. Šios aplinkybės rodo, kad M. A. nuolat daro tyčines pavojingas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinasi į brangiausią žmogaus turtą – sveikatą, dėl to yra labai pavojingas visuomenei.

M. A. laikotarpiu nuo 2015 iki 2018 metų 20 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už alkoholio vartojimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje, taip pat už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo įžeidimą bei kitus teisės pažeidimus (t.2, b.l.170-188).

M. A. padarė keturias tyčines baigtas smurtines nusikalstamas veikas, iš jų dvi esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. M. A. trys veikos vertinamos kaip nesunkūs nusikaltimai ir viena kaip apysunkis nusikaltimas.

Įvertinus M. A. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo padarytų veikų pavojingumą, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis atsižvelgiant į tai, kad yra daugiau jo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, kad jis nuolat daro pavojingas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, girtauja, ankstesnės bausmės jam nepadarė taisomojo poveikio, parinktinas didesnis nei sankcijose už padarytas veikas numatytos šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Vertinant kaltinamojo E. J. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui. E. J. tiek veiką, už kurią teisiamas šioje byloje, tiek ankstesnes veikas padarė būdamas girtas, smurtavo be jokios dingsties prieš jam nepažįstamus asmenis, sukeldamas nukentėjusiems fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės rodo, kad E. J. linkęs daryti tyčines pavojingas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinasi į brangiausią žmogaus turtą – sveikatą ir dėl to yra pavojingas visuomenei.

E. J. 16 kartų baustas administracine tvarka, iš jų daugiausia už girto pasirodymą ar alkoholio vartojimą viešoje vietoje, taip pat už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti bei kitus teisės pažeidimus (t.3, b.l.72-87).

Iš E. J. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis reikiamų išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nes nuolat daro tyčinius nusikaltimus, administracinius nusižengimus, girtauja, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas 2,18 promilių girtumo (t.3, b.l.90), nedirba, darbo neieško (t.3, b.l.88-89).

E. J. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kurių viena vertinama kaip nesunkus, kita kaip apysunkis nusikaltimas.

Įvertinus neigiamus E. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis nuolat daro pavojingas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, girtauja, ankstesnės bausmės jam nepadarė taisomojo poveikio, parinktinas didesnis nei sankcijose už padarytas veikas numatytos šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

E. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi  aukščiau aptarti neigiamai jį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamiesiems skirtinos bausmės mažintinos 1/3 (BK 641str.).

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis J. T. pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 9624,41 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.133-134).

J. T. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Jo reikalavimas dėl 9499,90 eurų pajamų netekimo dėl to, kad dėl sužalojimo 6 mėnesius buvo nedarbingas, atmetamas. Nukentėjęs šį reikalavimą grindžia tuo, kad 2017 metais dirbo pagal verslo liudijimą ir deklaravo už 2017 metus gavęs 19000,00 eurų pajamų (t.1, b.l.145-146). Nukentėjęs parodė, kad 2018 metais iki kaltinamųjų prieš jį padaryto nusikaltimo verslo liudijimo nebuvo įgijęs ir jokių pajamų negavo.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (toliau – LAT) Nr. 2K-12/2005). Negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Nukentėjusiajam jo sužalojimo metu neturint verslo liudijimo jo nurodytų pajamų gavimo galimybė pagrįsta ne įrodymais, o prielaidomis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį, pastarasis negavo pajamų ir jo ieškininis reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

J. T. reikalavimas atlyginti išlaidas vaistams – 56,36 eurai, kurui vykstant į gydymo įstaigas – 68,15 eurų pagrįstas įrodymais, kaltinamieji šį reikalavimą pripažįsta ir tenkintinas visa apimtimi priteisiant 124,51 eurus turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatant nukentėjusiajam J. T. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjęs dėl kaltinamųjų traumuoto kairiojo peties buvo operuojamas, jam buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija bei buvo nedarbingas mažiausiai iki 2018 m. spalio mėnesio, nes 2018-10-10 jo medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad kairiojo peties judesiai pilnai neatsistatė, ranka silpnesnė, darbingumas ribotas (t.1, 135-137), jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, jautėsi pažemintas, patyrė emocinę depresiją ir kitus dvasinius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį: M. A. iki suėmimo vykdė individualią veiklą, turi registruojamo turto, E. J. nedirba, turto neturi. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamieji yra jauni, darbingi ir turi galimybę uždirbti lėšų nusikaltimais padarytai žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (LAT nutartys Nr. 2K-15-648/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam J. T. priteistina 3000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis).

Nukentėjęs V. S. prašo priteisti 700 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.2, b.l.76).

Nustatant V. S. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, į tai, kad tyčiniais nusikalstamais veiksmais jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad pasikėsintą į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą. Taip pat atsižvelgiama į aukščiau aptartą kaltinamojo M. A. turtinę padėtį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (LAT 2K-103-788/2018, 2K-347-976/2018, 2K-393-489/2017) V. S. priteistina 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškiniai dėl nukentėjusiųjų J. T., V. S. ir J. P. gydymo išlaidų pagrįsti įrodymais (t.2, b.l.35-42, t.3, b.l.191-214) kaltinamieji juos pripažįsta ir tenkinami visa apimtimi, priteisiant 1625,65 eurų J. T., 15,26 eurus V. S., 156,00 eurų J. P. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. k. 191351679, a. s. LT217300010002484333.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti

Nukentėjusysis J. T. prašo priteisti iš kaltinamųjų 300 eurų advokato atstovavimo išlaidų (t.1, b.l.144).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamųjų išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016, 2K-347-976/2018).  

Nukentėjusiojo advokatas atstovavo jį ikiteisminiame tyrime dalyvaudamas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (t.1, b.l.79, 84-85), parengė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydžiui pagrįsti rinko įrodymus (t.1, b.l. 133-146), dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos proporcingos jo atliktam darbui ir nukentėjusiajam atlygintinos visa apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinės plokštelės su 2018-07-14 ir 2018-11-08 vaizdo įrašais (t.2, b.l.26, 100), VšĮ Utenos ligoninė gydytojo išrašas -  paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

E. J. baltos spalvos marškinėliai su galimai kraujo dėmėmis (t.3, b.l.108-113), saugomi Utenos AVPK , sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kardomosios priemonės

Kaltinamajam M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

Kaltinamajam E. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. A. pripažinti kaltu:

pagal BK 284 straipsnį dėl 2018-05-06 viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Pripažinti kaltu:

 pagal BK 284 straipsnį dėl 2018-07-14 viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal BK 286 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams 4 mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-12-18 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi pagal 2018-08-03 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį ir 2018-09-11 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamąjį įsakymą subendrinta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams 20 dienų bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams 20 dienų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. A. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2018 m. liepos mėn. 14 d. (vieną dieną) ir atliktą 2018-12-18 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi subendrintą bausmę pagal 2018-08-03 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį ir 2018-09-11 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamąjį įsakymą.

E. J. pripažinti kaltu:

pagal BK 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams 10 mėnesių.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-07-05 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto ir 6 MGL (226,00 eurų) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir 6 MGL (226,00 eurų) dydžio baudą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. J. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką E. J. įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2018 m. gegužės mėn. nuo 6 d. iki 8 d. (dvi paras) ir bausmę atliktą pagal 2018-07-05 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį.

E. J. baudą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801.

Priteisti solidariai iš M. A. ir E. J. J. T. nusikaltimu padarytai 124,51 eurų turtinei ir 3000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

J. T. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš M. A. 400 eurų V. S. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš M. A. ir E. J.,65 eurų J. T. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. A. 15,26 eurus V. S., 156,00 eurų J. P. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. A. ir E. J. po 150,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų J. T..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktines plokšteles su 2018-07-14 ir 2018-11-08 vaizdo įrašais, VšĮ Utenos ligoninė gydytojo išrašą, palikti saugoti prie bylos, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

E. J. baltos spalvos marškinėlius, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

M. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

E. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                    Laima Dumskienė