Administracinė byla Nr. I-7206-968/2014
Proceso Nr. 3-61-3-01711-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 70.7; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius) dėl sprendimo panaikinimo, ir neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų ir senatvės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašė:
– panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2014-02-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1740;
– priteisti iš VSDFV 8 957 Lt dydžio senatvės pensijos ir 3 752,54 dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką.
2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsniu, dėl to, kad jis turėjo draudžiamųjų pajamų, jam iki 2011-12-31 buvo mokama tik pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų lygį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu nustatė, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, tiek kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.
Atsižvelgdamas į tai, 2013-12-17 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. VSDFV Kauno skyrius 2013-12-23 sprendimu prašymo netenkino, dėl to pareiškėjas 2014-01-23 su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-02-05 sprendimu Nr. (6.5)I-1740 nenagrinėjo pareiškėjo skundo, kadangi yra praleistas trejų metų skundo padavimo terminas. Pareiškėjo teigimu, šis sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Apie tai, kad pensijos buvo sumažintos neteisėtai jis sužinojo paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą. Sumažintos pensijos jam buvo mokamos ne dėl VSDFV neteisėtų veiksmų, o dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo, kurį Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatos, kadangi sumažintos pensijos buvo mokamos atsižvelgiant į Laikinąjį įstatymą. Skundo padavimo teismui termino pradžią galima sieti su pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena tik tuo atveju, jei VSDFV savavališkai, nesilaikydama teisės aktų nuostatų mokėtų sumažintą pensiją. Pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo nebuvimas nėra ir negali būti teisėtu pagrindu atsisakyti išmokėti jam priklausančias pensijų dalis.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.
3. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–25). Nurodė, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, o pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusiųjų asmenų pensija – 2010 metų vasario mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų pensija sužinojo atitinkamai 2010 metų sausio ir vasario mėnesiais.
VSDFV 2014-02-25 sprendimu Nr. (6.5)I-1740, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 31 punktu, pareiškėjo 2014-01-23 prašymą atsisakė nagrinėti ir nurodė, kad iki 2014-03-08 pareiškėjas gali pateikti papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Tačiau pareiškėjas per nurodytą terminą VSDFV jokių papildomų įrodymų nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl nuo 2010-01-01 negautų senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalių išmokėjimo į VSDFV kreipėsi praleidęs trejų metų terminą, VSDFV 2014-02-25 sprendimas Nr. (6.5)I-1740, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-01-23 prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti VSDFV 2014-02-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1740 atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl negautų pensijų dalių išmokėjimo nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas priteisti iš VSDFV senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemokas.
Į posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-17). Nurodė, kad apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija pareiškėjas sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, o apie tai, kad mokama ne viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų pensija, sužinojo 2010 metų vasario mėnesį. Į VSDFV Kauno skyrių su 2013-12-17 prašymu, ir į VSDFV su 2014-01-23 skundu , kuriame pareiškėjas reikalauja išmokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 sumažintas senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis, pareiškėjas kreipėsi praėjus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam trejų metų terminui. Dėl šios priežasties VSDFV 2014-02-25 raštu Nr. (6.5)I-1740 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jeigu iki 2014-03-08 (per klaidą nurodyta 2013-09-16) bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl VSDFV pagrįstai 2014-02-25 raštu Nr. (6.5)I-1740 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.
Teismas
konstatuoja:
Pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, kita bylos dalis nutraukiama.
1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės:
Pareiškėjas su 2013-12-05 (reg. data 2013-12-17) kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas apskaičiuoti iš išmokėti valstybinio socialinio draudimo pensijos neprimoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-07-30 (b. l. 18). Atsakydamas į pareiškėjo 2013-12-17 prašymą, VSDFV Kauno skyrius 2013-12-23 sprendimu Nr. (10.1)S-88210 (b. l. 19–22) informavo pareiškėja apie nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį. Šiuo sprendimu VSDFV Kauno skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl susidariusios nepriemokos išmokėjimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2013-12-23 sprendimu Nr. (10.1)S-88210 VSDF valdybai pateikė 2014-01-23 (reg. data 2014-01-28 ) skundą, kuriame prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-12-23 sprendimą Nr. (10.1)S-88210 ir išmokėti 8 957,59 Lt dydžio senatvės pensijos ir 3 752,54 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 26). Atsakydama į pareiškėjo 2014-01-28 skundą ir į 2013-12-17 prašymą, VSDFV 2014-02-25 sprendimu Nr. (6.5)I-1740 pareiškėjo skundą ir prašymą, kuriais buvo prašoma išmokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 sumažintos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis atsisakė nagrinėti ir nurodė, kad: pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per tris metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDF valdybai, o VSDFV teritorinių skyrių sprendimai – teismui; jei iki 2014-03-08 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Šiuo sprendimu VSDFV panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2013-12-23 rašto Nr. (10.1)S-88210 dalį, kuria buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų sumažintų pensijų dalis, likusią rašto dalį VSDFV paliko nepanaikintą, motyvuodama tuo, kad šioje rašto dalyje pateikta informacija apie paskirtų, perskaičiuotų ir mokėtų pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos dalių dydžius (b. l. 34–36).
2. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-02-25 sprendimo Nr. (6.5)I-1740 tiek, tiek kiek juo neatnaujintas terminas skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija), nuostatas paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija), taip pat į nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo susidariusią senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką.
3. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti, inter alia Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), Valstybinių pensijų įstatyme, o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, o šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi inter alia Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDF valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDF valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Pensijų įstatymo 45 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDF valdybai. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į VSDF valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDF valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.
4. Byloje nustatyta, kad pirmoji socialinio draudimo senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) taikymo, pareiškėjui J. V. buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, o pirmoji nukentėjusiųjų asmenų pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) taikymo buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį (b. l. 19–22) (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra), todėl nuo šių datų skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo teises, susijusias su socialinio draudimo senatvės pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, susijusias su socialinio draudimo senatvės pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų pensijos mokėjimu, pirmiausia 2013-12-17 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių (b. l. 18), vėliau – 2014-01-28 su skundu kreipėsi į VSDFV (b. l. 26). Pareiškėjui 2013-12-17 kreipusis į VSDFV Kauno skyrių, pastarasis 2013-12-23 sprendimu Nr. (10.1)S-88210 (b. l. 19–22) ne tik pateikė informaciją apie nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 mokėtos senatvės pensijos bei nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 mokėtos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dydį, tačiau neturėdamas jokio teisinio pagrindo (tai vėliau konstatuota ir VSDFV 2014-02-25 sprendime Nr. (6.5)I-1740) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl susidariusios nepriemokos išmokėjimo.
Šias byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuluoto išaiškinimo kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo J. V. kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytina 2013-12-17, t. y. data, kai jis kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių. Taigi pareiškėjas akivaizdžiai, t. y. daugiau nei 11 mėnesių, praleido terminą paduoti skundą.
5. Byloje nustatyta, kad VSDFV 2014-02-25 sprendimu Nr. (6.5)I-1740 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą, kuriais buvo reikalaujama išmokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusias senatvės pensijos ir nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalis, kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusioje redakcijoje) nustatytą trejų metų skundo padavimo terminą. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad jei iki 2014-03-08 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas per nustatytą terminą pakartotinai į VSDFV nesikreipė.
Įvertinęs išdėstytus argumentus ir atsižvelgdamas į LVAT praktiką, suformuluotą inter alia LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, teismas konstatuoja, kad nors VSDFV 2014-02-25 sprendime Nr. (6.5)I-1740 pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė, ji išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjo keliamo ginčo. Vadinasi, VSDFV, priimdama šį sprendimą, iš esmės išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl jo teisės į nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija), taip pat į nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo susidariusią senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką.
6. Iš teismui pateikto pareiškėjo skundo matyti, kad jis nemano, jog yra praleidęs terminą kreipti į VSDFV, ir nurodo, kad apie tai, kad pensijos buvo sumažintos neteisėtai jis sužinojo paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą. Sumažintos pensijos jam buvo mokamos ne dėl VSDFV neteisėtų veiksmų, o dėl Seimo priimto įstatymo, kurį Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatos, kadangi sumažintos pensijos buvo mokamos atsižvelgiant į Laikinąjį įstatymą. Skundo padavimo teismui termino pradžią galima sieti su pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena tik tuo atveju, jei VSDFV savavališkai, nesilaikydama teisės aktų nuostatų mokėtų sumažintą pensiją.
Pažymėtina, kad tokia pareiškėjo pozicija reiškia, kad jis yra įsitikinęs, jog 3 metų termino kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme nėra praleidęs; taigi darytina išvada, kad jis neturi ir negali pateikti įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai, kad jis nėra praleidęs trejų metų kreipimosi į VSDFV termino, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir analogiškose bylose formuojamai administracinių teismų praktikai, todėl konstatuotina kad nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV 2014-02-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1740, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą ir prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) ir dėl nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą.
Taigi darytina išvada, kad VSDF valdybos 2014-02-25 sprendimas Nr. (6.5)I-1740, kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl jo teisės į nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija), taip pat į nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo susidariusią senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką, yra teisėtas ir pagrįstas.
7. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV išmokėti jam 8 957,59 Lt dydžio senatvės pensijos ir 3 752,54 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti. Nustatyta ir tai, kad jis yra įsitikinęs, jog termino skundui paduoti nėra praleidęs, taigi neturi ir negali pateikti įrodymų, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punktą byla nutraukiama ir tuo atveju, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, kadangi teismas šiame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusioje redakcijoje) nustatytą trejų metų skundo padavimo terminą, bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią 8 957,59 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 susidariusią 3 752,54 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką nutraukiama.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,
Teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. V. skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-02-25 sprendimą Nr. (6.5)I-1740, atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl prašymo priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Ina Kirkutienė
Rytis Krasauskas