Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-1007-487-2013].doc
Bylos nr.: ATP-1007-487/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyrius 188710061 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 187-215 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Teisės pažeidimas
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 187-215 str.):
Taisyklių, nustatančių informacijos sklaidos tvarką, pažeidimai (ATPK 214-2149, 21412, 21419, 21420, 21421, 21422, 21425, 21426 str.)

Nuorašas             

Administracinė byla Nr.ATP-1007-487/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-06664-2013-9

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 50.17.

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

          2013 m. rugsėjo 19 d.

          Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. R. įgaliotojo atstovo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo S. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 2141 str. 4 d. 1000 litų bauda,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-10 nutarimu S. R. nubaudė pagal ATPK 214(1) str. 4 d. už tai, kad 2013-05-03 dieną, 12.33 val., 2013-05-27 dieną, 12.31 val., ir 2013-05-28 dieną, 11.47 val., Žalgirio g. 135, Vilniuje, S. R., būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 13.1, 13.14 ir 23 punktų reikalavimus - naudojo išorinę reklamą „S“ Linkmenų g. 13 +370 615 38000“, neturėdamas galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės leidimų, taip pat naudojo išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų, įrengtų ant automobilinės puspriekabės, v.n. EZ440, nuolat laikomos užblokuotais ratais reklamos tikslais, nemokėdamas rinkliavos savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatų nustatyta tvarka.

S. R. įgaliotojo atstovas advokatas Virgilijus Kaupas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutarimą ir administracinę bylą S. R. atžvilgiu nutraukti.

                            Nurodo, kad ginčijamu nutarimu S. R. yra nepagrįstai nubaustas už tai, jog, neturėdamas galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo, nemokėdamas rinkliavos, skleidė reklamą ant automobilinės puspriekabės bei tuo pažeidė Taisyklių 13.1., 13.12 ir 23 punktus. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė minėtas Taisyklių nuostatas, nes jos ginčo atveju jos neturėjo būti taikomos. Pažymi, jog Taisyklių 3.2. p. nustato, kad Taisyklės nereglamentuoja išorinės reklamos įrengimo, eksploatavimo ir (ar) skleidimo ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį kelių transportą. Aiškinant šį Taisyklių punktą, darytina išvada, kad Taisyklės nereglamentuoja ir negali būti taikomos atvejams, kuomet išorinė reklama eksploatuojama ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį kelių transportą, t.y. taisyklės taikomos išorinei reklamai, kuri yra skleidžiama tik ant viešojo keleivinio transporto priemonių. Šiuo atveju S. R. nubaustas už reklamos skleidimą ant automobilio priekabos. Teigia, kad UAB "S" priklausiusi priekaba, ant kurios buvo skleidžiama išorinė reklama, yra laikoma transporto priemone. Ši priekaba nėra laikoma viešuoju keleiviniu kelių transportu, todėl nebuvo ir nėra pagrindo vadovautis Taisyklėmis bei konstatuoti, kad jos buvo pažeistos. Pažymi tai, kad tokios praktikos taip pat laikosi Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, tačiau pirmos instancijos teismas į ją nepagrįstai neatsižvelgė.

                                          Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai kvalifikavo pažeidėjo padarytą veiką (ATPK 248, 257,284 straipsniai), dėl ko nepagristai buvo pripažinta, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2141 str. 4 d.,  nes faktinės pažeidimo, už kurį S. R. jau buvo nubaustas, ir ginčijamame nutarime nurodytos visiškai nėra tokios pačios todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

                            Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus įgaliotasis atstovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai S. R. pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2141 str. 4 d.

                            Atkreipia dėmesį į tai, kad S. R. skleidė išorinę reklamą, tuo pažeisdamas Taisyklių 13.1, 13.12 ir 23 punktų reikalavimus – naudojo išorinę reklamą „Storint“, neturėdamas galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės leidimų, taip pat naudojo išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų, įrengtų ant automobilinės puspriekabės, nemokėdamas Vietinės rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą.

                            Anot Institucijos, UAB „S“ reklama akivaizdžiai prieštarauja minėtų taisyklių nuostatoms.

                            S. R. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.

                                          ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              ATPK 2141 str. 4 d. numato, jog veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus (Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

                                          Nagrinėjamu atveju S. R. buvo inkriminuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 Sprendimo dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių tvirtinimo Nr. 1-2068 (toliau - Taisyklių) 13.1, 13.12 ir 23 p. pažeidimai. Taisyklių 13.1 punktas numato, jog draudžiama skleisti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto ar kito Taisyklių 12 punkte nurodyto dokumento arba pasibaigus šių dokumentų galiojimo laikui. Taisyklių 13.12 punkte numatyta, jog draudžiama skleisti išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių). Taisyklių 23 punktas numato, jog asmuo privalo mokėti rinkliavą Savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų nustatyta tvarka.

                            Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsiaiškino visus reikšmingus faktus bei ištyrė visus įrodymus.

Nagrinėjant bylą, apylinkės teismo posėdyje S. R. nurodė, kad teikė savivaldybei derinti visą projektą ir laukė atsakymo. Jo reklamos agentūra buvo įsitikinusi, kad viskas paprasta ir savivaldybė tikrai turėtų patvirtinti projektą. Nesulaukęs atsakymo, iškabino reklamą. Savivaldybė projekto nepatvirtino, projektai dėl reklamos leidimo derinami iki šiol. Taip pat S. R. patvirtino, kad 2013-05-27 ir 2013-05-28 dienomis priekaba priklausė jam, vėliau puspriekabę, ant kurios buvo prikabinta reklama, pardavė atgal įmonei UAB „Ad “ (duomenys pakeisti), iš kurios buvo ją įsigijęs.

Pagal LR Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Ši norma analogiškai reglamentuojama ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2068.

Kaip pažymi apeliantas, minėtų taisyklių 3.2 p. numato, kad Taisyklės nereglamentuoja išorinės reklamos įrengimo, eksploatavimo ir (ar) skleidimo ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį kelių transportą. Kita vertus, tų pačių taisyklių 13.12 p., kurio pažeidimas buvo inkriminuotas ir S. R., įtvirtintas draudimas skleisti išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų, UAB „S“ reklama yra pritvirtinta ant specialiai pastatytos konstrukcijos, sumontuotos ant priekabos, kuri registruota kaip standartinė O1-DC kategorijos centrinės ašies priekaba, priekabos ratai yra užblokuoti, t.y. jie sujungti spyna užrakinta grandine (b.l.8). Ši priekaba kartu su konstrukcija sudaro vientisą objektą ir pagal savo paskirtį yra skirta reklamai skleisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog priekaba Žalgirio g. 135, Vilniuje stovėjo ne vieną dieną, tai taip pat patvirtina faktą, jog ji nebuvo naudojama kaip transporto priemonė. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog priekaba su ant jos sumontuota metalo konstrukcija yra skirta išimtinai reklamai skleisti.

Apelianto skunde nurodyta, kad skundą nagrinėjantis teismas turi vadovautis precedentu, suformuotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N-62-1013/2011, 2011-03-18 nutartis. Šis apelianto argumentas nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas vėlesnėje byloje laikė, kad Vilniaus miesto tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 3.2 punkte yra numatyta bendra nuostata, tuo tarpu Taisyklių 11.12 punkte įtvirtinta speciali norma, numatanti išimtį iš bendros taisyklės, todėl, esant šių straipsnių konkurencijai, turi būti vadovaujamasi bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijos principu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N-575-429/ 2012, 2012-06-28 nutartis). Taisyklių 11.12 punkte įtvirtinta norma yra analogiška šiuo metu galiojančių taisyklių 13.12 p. normai, draudžiančiai išorinės reklamos skleidimą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. R. 2012-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-46658 už tai, kad 2012-10-26, 10.15 val., Linkmenų g., Vilniuje, jis, būdamas UAB „S“ direktoriumi, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių 13.1 punkto reikalavimus ir skleidė išorinę reklamą ant pastato fasado, neturėdamas galiojančio leidimo, patikrinto ir patvirtinto išorinės reklamos projekto. S. R. buvo surašytas administracinis nurodymas ir jam paskirta pusė minimalios baudos - 250 Lt, S. R. baudą sumokėjo (b.l.6, 7). Šios aplinkybės rodo, kad jis buvo nubaustas už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą pagal ATPK 2141 str. 3 d., gi to paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už veiką, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus.

Todėl apelianto argumentas, kad ankstesniu nutarimu S. R. buvo nubaustas už skirtingą veiklą, todėl jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 2141 str. 4 d., nepagrįstas.

     Konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą pagrįstai pripažino S. R. padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2141 str. 4 d. bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą.

     Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė:

 

                            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, S. R. atstovo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinio skundo netenkinti.

          Nutartis neskundžiama.

 

 

    Teisėja                                                                                                      Jolanta Čepukėnienė                                                                                            

 

    

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK