Civilinė byla Nr. e2A-1530-275/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09599-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.13; 2.6.10.9; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Niksoft“ ( ieškovo procesines teises ir pareigas perėmė MB „Per se“ reikalavimų perleidimo sutartimi), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“, ieškinį atsakovams D. S. ir D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - žemės ūkio bendrovė „Šiaurės bulius“, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Niksoft“ atstovaujama bankroto administratoriaus prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15 456,22 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-11-17 UAB „Niksoft“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Vermosa“. Bankroto administratoriui patikrinus UAB „Niksoft“ apskaitos duomenis ir dokumentus buvo nustatyta, jog trečiasis asmuo ŽŪB „Šiaurės bulius“ galimai negrąžino UAB „Niksoft“ 13 600 Eur suteiktos paskolos ir 1 856,22 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso – 15 456,22 Eur. ŽŪB „Šiaurės bulius“, sureagavęs į bankroto administratoriaus 2018-02-19 pretenziją 2018-03-07 pranešė, kad 2017-06-23 atsiskaitė su UAB „Niksoft“ ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – du kasos pajamų orderius, pasirašytus atsakovų, patvirtinančius, kad skola UAB „Niksoft“ buvo sumokėta. Bankroto administratorius nustatė, jog 15 456,22 Eur suma nebuvo apskaityta UAB „Niksoft“ buhalterinėje apskaitoje. Kadangi atsakovas D. S. tuo metu buvo UAB „Niksoft“ vadovas, o atsakovė D. Č. – vyr. buhalterė, šie asmenys, paėmę, bet neįnešę grynųjų pinigų į UAB „Niksoft“ kasą, yra solidariai atsakingi už bendrovei padarytą žalą. Bankroto administratorius taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal 2017-06-23 kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 jokių pinigų niekada nebuvo gavęs ir, kad minėtuose orderiuose yra ne atsakovo parašai. Teigė, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnyje padarymo. ŽŪB „Šiaurės bulius“ direktorius R. V., D. Č. paprašius grąžinti kasos pajamų orderius atsakė, jog direktorius juos pametė. 2017 m. pabaigoje ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė atsiuntė elektroninį laišką, kuris patvirtina, jog ŽŪB „Šiaurės bulius“ skola UAB „Niksoft“ 2017-06-23 nebuvo sumokėta. D. Č. tik išrašė ginčo orderius, tačiau tai nepatvirtina pinigų gavimo fakto. Nėra patvirtinta aplinkybė, jog D. S., kaip vadovas neperdavė UAB „Niksoft“ ilgalaikio turto ar dokumentų.
3. Atsakovė D. Č. taip pat nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ nėra sumokėjęs UAB „Niksoft“ 15 456,22 Eur skolos. Pagal vadovų susiderinimą dėl skolos grąžinimo D. Č. iš anksto parengė kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035. Pinigai turėjo būti grąžinti ne patalpose Laisvės per. 58 – 407, Vilniuje, kur tuo metu buvo abiejų bendrovių buveinė. D. S. pranešus, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ vadovas skolos negrąžino D. Č. paprašė R. V. grąžinti pasirašytus kasos pajamų orderius, tačiau šis atsakė, kad juos pametė. Kadangi pinigai nebuvo priimti į bendrovės kasą, juose apskaitininkas nepasirašė, todėl D. Č. ginčo sumos neįtraukė į UAB „Niksoft“ apskaitą. Pati ŽŪB „Šiaurės bulius“ 2017-11-09 patvirtino, kad skola pagal kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 nebuvo sumokėta. Ginčo orderiuose D. Č. pasirašė kaip juos parengęs, o ne kaip pinigus gavęs asmuo. D. Č. ne tik kad negavo pinigų, bet ir negalėjo gauti, nes ji negalėjo veikti už bendrovės kasininką, kuris negalėjo jam patikėtų funkcijų perleisti kitiems asmenims. Atsakovė dirbo pagal darbo sutartį ir turėjo vykdyti bendrovės vadovo nurodymus.
4. Trečiojo asmens ŽŪB „Šiaurės bulius“ atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė poziciją, kad už žalos atlyginimą yra atsakingas UAB „Niksoft“ vadovas D. S., o buvusi vyr. buhalterė D. Č. tik vykdė vadovo nurodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. S. 15 456,22 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (15 456,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Niksoft“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. S., kaip UAB „Niksoft“ vadovas, kasininkas ir vienintelis UAB „Niksoft“ akcininkas tuo metu, kai 2017-06-23 buvo išrašyti kasos pajamų orderiai KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 ir nebuvo įtraukta į UAB „Niksoft“ apskaitą minėtuose orderiuose nurodyta 15 456,22 Eur suma, yra atsakingas už padarytą žalą vadovaujamai bendrovei.
7. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu D. Č. teigė, jog ji, D. S. nurodymu parengė kasos pajamų orderius, kuriuos atidavė D. S. ir orderiai turėjo būti sugrąžinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Trečiojo asmens atstovas teigė, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ vadovas R. V. perdavė kasos pajamų orderiuose KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 nurodytą sumą D. S. prie patalpų adresu, kuriuo tuo metu buvo UAB „Niksoft“ ir ŽŪB „Šiaurės bulius“ buveinės. Atsakovė D. Č. teigė, kad niekada nematė orderiuose nurodytos sumos ir šią aplinkybę teismas pripažįsta labai tikėtina, nes D. Č. vykdė D. S., kaip UAB „Niksoft“ vadovo nurodymus. Nors D. Č. buvo UAB „Niksoft“ vyr. buhalterė, tačiau D. S. tuo pačiu metu buvo ir UAB „Niksoft“ akcininkas, ir direktorius, ir kasininkas. Labai tikėtina, kad jis davė nurodymą D. Č. parengti kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, o toliau D. S. vienasmeniškai sprendė piniginius klausimus su ŽŪB „Šiaurės bulius“ vadovu. D. S. paaiškinimas, kad kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 galėjo paimti ŽŪB „Šiaurės bulius“ direktorius R. V., nėra įtikinamas, nes nebuvo jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog R. V., turėdamas orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, iš to galėjo gauti kokios nors asmeninės naudos. Pripažintina, kad D. S., susidarius jo nurodytai situacijai, kai, D. S. teigimu, nebuvo perduoti UAB „Niksoft“ skirti pinigai, būdamas UAB „Niksoft“ vadovu D. S. turėjo pasirūpinti kasos pajamų orderių KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035 anuliavimu, tačiau byloje nustatyta, kad UAB „Niksoft“ apskaitoje yra kiti kasos pajamų orderiai su tais pačiais numeriais, dėl kurių išrašymo argumentų atsakovas iš esmės nepateikė.
8. Vertinant nustatytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad nors D. Č., kaip UAB „Niksoft“ vyr. buhalterė privalėjo kontroliuoti tinkamą kasos knygos tvarkymą, tačiau šioje situacijoje ji buvo pavaldi ir vykdė UAB „Niksoft“ vadovo D. S. nurodymus, t. y. jo nurodymu parengė ginčo kasos pajamų orderius KPO Nr. 00034 ir KPO Nr. 00035, juos pasirašė ir perdavė D. S. dar nesant orderiuose nurodytų pinigų. Labai tikėtina, kad D. S. su ŽŪB „Šiaurės bulius“ vadovu sprendė pinigų perdavimą D. S. kaip skolos UAB „Niksoft“ grąžinimą. Nesant duomenų, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ tuo metu būtų skolingas UAB „Niksoft“ 15 456,22 Eur sumą, teismas laikė, jog D. S. tokia grynųjų pinigų suma buvo perduota. D. S., kaip UAB „Niksoft“ vadovas ir kartu kasininkas, neįnešęs 15 456,22 Eur sumos į UAB „Niksoft“ kasą yra atsakingas už padarytą įmonei žalą, todėl iš D. S. priteistina 15 456,22 Eur sumą BUAB „Niksoft“ naudai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Teismui nenustačius jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog 15 456,22 Eur suma tam tikrą laiką galėjo būti D. Č. žinioje, jos atžvilgiu ieškinį atmetė. Nors D. Č. ir pažeidė kasos orderių išrašymo tvarką, tačiau tai padarė įmonės vadovo nurodymu ir iš esmės tik D. S. veiksmai nulėmė žalos bendrovei padarymą. Dėl nurodyto nėra pagrindo atsakovų solidariai atsakomybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantas D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l 5254-466/2018 dalyje, kurioje ieškinys tenkintas atsakovo D. S. atžvilgiu ir šioje dalyje ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.
9.1 Nurodė, kad byloje buvo pateiktas ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2017-11-09 siųstas elektroninis laiškas UAB „Niksoft“ apskaitininkei su apyvartos tarp dviejų minėtų įmonių žiniaraščiais. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba patvirtino, kad skola, kurią ŽŪB „Šiaurės bulius“ turėjo UAB „Niksoft“, pagal 2017-06-23 kasos pajamų orderius Serija KPO Nr. 00034 ir Nr. 00035, nebuvo sumokėta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė priešingai, kad nėra jokių duomenų, kad ŽŪB „Šiaurės bulius“ būtų buvęs skolingas UAB „Niksoft“ 15 456,22 EUR sumą. Minėtos įmonės buhalterė teismo posėdžio metu paprašyta paaiškinti, dėl kokių priežasčių neva tai sumokėta skola vis tiek buvo nurodoma kaip ŽŪB „Šiaurės bulius“ skola, dėl šio fakto tik nurodė / paaiškino, kad buhalterinėje sistemoje įsivėlė klaida ir neva tik todėl buvo nurodyta ŽŪB „Šiaurės bulius“ turima skola UAB „Niksoft“. Teismui pateiktuose 2018-10-04 ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės paaiškinimuose nurodyta, kad ji laiko, jog skolų likučiai nebuvo suderinti, kadangi ji negavo iš UAB „Niksoft“ jokio elektroninio laiško su atsakymu. Tačiau elektroninį laišką su ŽŪB „Šiaurės bulius“ turima 2017-11-09 dienai skola UAB „Niksoft“ siuntė būtent ŽŪB „Šiaurės bulius“. Neįtikinamai atrodo, kad tvarkant ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinę apskaitą tokia turima skola galėjo būti „nepastebėta“, jeigu ši skola jau buvo apmokėta. Juo labiau, kad buhalterė G. V. patvirtino, kad kartą per mėnesį R. V. s jai teikdavo visus buhalterinės apskaitos dokumentus (savaime suprantama, ir kasos pajamų orderius). Tačiau R. V., pagal bylos duomenis, 2017-06-23 kasos pajamų orderių Serija KPO Nr. 00034 ir Nr. 00035 nepateikė nei 2017 m. birželio, nei liepos, nei rugpjūčio, nei rugsėjo, nei spalio mėnesiais. Nepateikė ir 2017 m. lapkričio mėnesį, būtent dėl ko 2017-11-09 ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinėje apskaitoje vis dar buvo apskaitoma skola.
9.2 Pažymėjo ir tai, kad R. V. ir D. S. buvo ŽŪB „Šiaurės bulius“ pajininkai. 2017 metų pabaigoje buvo pradėtos atsakovo D. S. turimų ŽŪB „Šiaurės bulius“ pajų perleidimo procedūros ir 2018 m. pradžioje šios procedūros buvo baigtos. Tikėtina, kad R. V. žinojo, kad jeigu jis apskaitys 2017-06-23 kasos pajamų orderius Serija KPO Nr. 00034 ir Nr. 00035 ŽŪB „Šiaurės bulius“ apskaitoje kaip skolos UAB „Niksoft“ panaikinimą (nors pinigai perduoti nebuvo ir ta skola negalėjo išnykti), D. S. apie tai sužinos. Pirmosios instancijos teismas dėl to, kad atsakovas D. S. buvo ŽŪB „Šiaurės bulius“ pajininkas 2017-06-23 dieną, nepasisakė ir aukščiau nurodytų aplinkybių (kad būtent todėl ginčo kasos pajamų orderių R. V. ir nepateikė ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterei) nevertino, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šie argumentai buvo nurodyti ir jie yra glaudžiai susiję su nagrinėta byla. Atsakovo D. S. įsitikinimu, būtent šie duomenys patvirtina versiją, kad pinigai jam nebuvo sumokėti, o R. V. šiuos kasos pajamų orderius laikė pas save bei neįtraukė jų į ŽŪB „Šiaurės bulius“ apskaitą ir taip pat nėra aišku, ar juos įtraukė vėliau.
9.3 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas D. S. iš esmės nepateikė argumentų, kodėl kiti byloje pateikti kasos pajamų orderiai su tais pačiais serijos numeriais yra įtraukti į UAB „Niksoft“ buhalterinę apskaitą. Pažymėjo, kad dėl 2017-06-20 kasos pajamų orderio Serija KPO Nr. 00034, kuriame nurodyta gauta pinigų suma - 10 000 EUR, ir dėl 2017-07-07 kasos pajamų orderio Serija KPO Nr. 00035, kuriame nurodyta gauta pinigų suma - 350 EUR, ginčo byloje nebuvo. Būtent šie kasos pajamų orderiai su šiais serijos numeriais ir jose nurodytomis sumomis ir buvo apskaityti UAB „Niksoft“ buhalterinėje apskaitoje. Kaip jau buvo minėta - gavus pinigus pagal šiuos kasos pajamų orderius, pasikeitė UAB „Niksoft“ turto sudėtis, ko pasekoje šie kasos pajamų orderiai ir buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Priešingai, nei ginčo kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos jokie pinigai gauti nebuvo, dėl ko jie ir nebuvo apskaityti.
9.4 Nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį, kad pateiktoje kasos knygoje nėra buhalterio parašo, kas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus yra būtinas rekvizitas. Be to, 2017-06-23 kasos išlaidų orderyje Nr. 201723 yra tik R. V. parašai, tačiau jame nėra finansininko parašo. Taigi šie ŽŪB „Šiaurės bulius“ pateikti dokumentai dėl juose būtinų rekvizitų nebuvimo niekaip nepatvirtina fakto, kad 15 456,22 EUR suma buvo paimta iš ŽŪB „Šiaurės bulius“ kasos ir perduota atsakovui D. S..
9.5 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme R. V. nurodė, kad UAB „Niksoft“ skolino ŽŪB „Šiaurės buliui“ ir būtent tą skolą jis atsakovui D. S. ir grąžino 2017-06- 23 pagal ginčo kasos pajamų orderius. Tokie teiginiai taip pat negali būti laikomi pagrįstais, kadangi 2017-06-23 kasos pajamų orderyje Serija KPO Nr. 00035 (kuriuo neva tai buvo perduota 1 856,22 EUR suma) nurodyta, kad ši suma susidaro pagal „dok.: NIK653 už 2016.01.04 796,42 EUR, NIK658 už 2016.03.14 397,12 EUR, NIK659 už 2016.03.14 662,68 EUR“. Kaip patvirtina šie duomenys, tai turėtų būti PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, o ne dokumentai, patvirtinantys paskolinius santykius tarp UAB „Niksoft“ ir ŽŪB „Šiaurės bulius“. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, ko pasekoje negalėjo tinkamai išnagrinėti bylą.
9.6 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog R. V., turėdamas 2017-06-23 kasos pajamų orderius Serija KPO Nr. 00034 ir Nr. 00035, iš to galėjo gauti kokios nors asmeninės naudos. Toks teismo teiginys taip pat nepagrįstas. Būtina dar kartą akcentuoti, kad 2017-06-23 R. V. susisiekė su atsakovu D. S., kad pastarajam nori grąžinti skolą (ieškinio sumą byloje) ir paprašė, kad jam būtų išrašyti kasos pajamų orderiai. Būtent tai ir buvo padaryta. Išrašytus 2017-06-23 kasos pajamų orderius atsakovė D. Č. perdavė pačiam R. V.. Kadangi tuo metu tarp R. V. ir D. S. buvo geri, draugiški tarpusavio santykiai, UAB „Niksoft“ ir ŽŪB „Šiaurės bulius“ dokumentai buvo laikomi viename kabinete, tuo metu būdavo pasirašomas didelis dokumentų kiekis, todėl tikėtina, kad atsakovas D. S., nors ir negavo 2017-06-23 kasos pajamų orderiuose Serija KPO Nr. 00034 ir Nr. 00035 nurodytų pinigų, tačiau juose pasirašė dėl galimo suklydimo ar neapsižiūrėjimo.
10. Ieškovė BUAB „Niksoft“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti D. S. apeliacinį skundą ir palikti 2018-12-28 pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
10.1 Nurodė, kad buvusio BUAB „Niksoft" vadovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, vertinamojo pobūdžio ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantas neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą. Iš esmės teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.
10.2 Pažymėjo, kad apeliantas klaidino teismą ir tikino, kad parašas ant aukščiau minimų kasos pajamų orderių tikrai yra ne jo, ir jis niekada nepasirašinėjo minimų dokumentų. Šis apelianto argumentas byloje buvo paneigtas, kai ieškovas kreipėsi dėl parašo ekspertizės atlikimo. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas, be kita ko, nepagrįstai kreipėsi ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo jo parašo klastojimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
10.3 Nurodė, kad be ieškovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos bankroto administratoriui perdavė apeliantas, į bylą buvo pateiktas parašo ekspertizės aktas, kuris patvirtino, kad parašas yra apelianto, nors apeliantas iki šio akto gavimo kategoriškai tai neigė. Be kita ko, iš į bylą pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų patikrinimų aktų buvo nustatyta, jog UAB „Niksoft" deklaruoti duomenys neatitinka apskaitos dokumentų. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-11-16 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 23.30-08)FR1042-7774 nurodyta, jog UAB „Niksoft" buvo pažeistas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimas kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus sugrąžinti į bendrovės kasą atskaitingiems asmenims išmokėtus ir nepanaudotus pinigus. ŽŪB „Šiaurės bulius", kaip UAB „Niksoft" skolininkė, pažymoje nenurodyta. Taigi tampa daugiau nei akivaizdu, kad buhalterinė apskaita UAB „Niksoft" buvo tvarkoma netinkamai, o atsakingas už tai yra tik apeliantas kaip UAB „Niksoft" vadovas.
10.4 Pažymėjo, kad apeliantas neigia aukščiau minimų kasos pajamų orderių tikrumą ir teigia, kad jie negalėjo būti apskaityti UAB „Niksoft" buhalterinėje apskaitoje, nes, anot jo, pinigai perduoti nebuvo, o tokiu atveju nepakito įmonės turto sudėtis, todėl ūkinė operacija neegzistavo. Ieškovas nesutinka su aukščiau išdėstyta apelianto nuomone, nes iš byloje esančių įrodymų, kurie nebuvo paneigti, labiau tikėtina, kad Apeliantas pinigus gavo, tai patvirtindamas parašu kasos pajamų orderiuose, negu kad pasirašė kasos pajamų orderius netyčia. Šių įrodymų apeliantas niekaip nepagrindė, todėl tokie argumentai laikytini kaip apelianto gynybine priemone, o ne pagrindu sprendimo naikinimui.
10.5 Nurodė, kad apeliantas visais būdais stengiasi vilkinti bylos nagrinėjimą ir skundžia kiekvieną jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą. Prieš apeliantą UAB „Niksoft" bankroto administratorė buvo užvedusi dvi bylas, dėl pažeistų UAB „Niksoft" interesų. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-15904-809/2018 buvo sudaryta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo, dėl neperduoto bankroto administratoriui ilgalaikio įmonės turto. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-31025-861/2018 buvo sudaryta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo, kurios sąlygų Apeliantas nesilaiko iki šiol ir jo atžvilgiu yra išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas antstoliui vykdyti.
10.6 Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje tiriama ne ŽŪB „Šiaurės bulius" buhalterinė apskaita ir jos atitikimas teisės aktų reikalavimams, bet bankrutavusios UAB „Niksoft" buhalterinė apskaita, jos vedimas ir buvusio vadovo, D. S., atsakomybė. Todėl atmestini Apelianto argumentai dėl tinkamai ar netinkamai vestos ŽŪB „Šiaurės bulius" buhalterinės apskaitos, kaip ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė buvo išnagrinėta. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davė ŽŪB „Šiaurės bulius" buhalterė, siuntusi dokumentus, ji nurodė, kad jų apskaitoje galėjo įsivelti klaida. Be kita ko, buhalterės siųstų dokumentų nebuvo patvirtinęs ŽŪB „Šiaurės bulius" vadovas, dokumentai nebuvo niekieno pasirašyti, tai nebuvo skolų suderinimo aktas, patvirtintas atsakingų asmenų parašais, todėl laikyti jo tinkamu įrodymu byloje negalima, be to, šiuos elektroniniu paštu atsiųstus dokumentus, kurie buvo tik išrašas iš buhalterinės programos, byloje paneigė ŽŪB „Šiaurės bulius" vadovo ir apelianto pasirašyti grynųjų pinigų perdavimo ir priėmimo dokumentai, bei parašo tikrumo ekspertizės išvada.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
11. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 22 d. buvo gautas pareiškėjo MB „Per se“ prašymas dėl šalies pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2A-1530-275/2019. Nurodyta, kad 2019-09-30 tarp BUAB „Niksoft“ ir MB „Per se“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu BUAB „Niksoft“ perleido, o naujasis kreditorius MB „Per se“ perėmė ginčo reikalavimo teisę į 15 456,22 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (15 456,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš D. S. pareikštą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-15254-816/2018. Priedas Nr. 1 prie reikalavimų perleidimo sutarties, kurioje numatyta atsiskaitymo tvarka ir kaina už reikalavimo perleidimo sutartį, pateikta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė ieškovą BUAB „Niksoft“ pakeisti šios civilinės bylos procese jo teisių perėmėju MB „Per se“, nesant pagrindo atmesti tokį prašymą.
12. Nustatyta, kad byloje pateikti ieškovo išrašyti 2017 m. du kasos pajamų orderiai, kurie yra tos pačios serijos ir to paties numerio, skirtingomis datomis, t. y. kasos pajamų orderiai Serija KPO Nr. 00034 ir Serija KPO Nr. 00035. Vieni orderiai pateikti bankroto administratoriui trečiojo asmens ŽŪB “ Šiaurės bulius“ atstovo kaip įrodymas, jog ŽŪB yra grąžinusi ieškovui paskolą 13600 Eur ir sumokėjusi pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras 1856,22 Eur sumą. Atsakovui paaiškinus, kad jis nėra gavęs trečiojo asmens atstovo pateiktuose kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų, byloje nagrinėtina aplinkybė, ar ŽŪB „ Šiaurės bulius“ perdavė vadovui R. V. pinigus sumoje, kuri nurodyta kasos pajamų orderiuose, t. y. 1856,22 Eur ir 13600 Eur, R. V. paaiškinus, kad jis perdavė šias sumas atsakovui, tiek atsakovas, tik R. V. turi turtinį interesą nurodyti būtent tokias pinigų grąžinimo aplinkybes. Tai, kaip ŽŪB „ Šiaurės bulius“ finansinės apskaitos dokumentuose buvo užfiksuotas ir kada pinigų perdavimas vadovui R. V. tikslu juos perduoti UAB „Niksoft“ kaip skolos grąžinimą ir apmokėjimą pagal dokumentus, nurodytus 2017-06-23 kasos pajamų orderyje Nr. 00035, sudaro bylos esmę, todėl dėl šios aplinkybės byloje turi būti padarytos išvados. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad R. V. pateikti kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinę ataskaitą, todėl buvo pagrindas daryti išvadai, kad ŽŪB nėra apmokėjusi skolų ieškovui. Atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius šiuos argumentus, byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar ŽŪB „ Šiaurės bulius“ įtraukė ir kada į bendrovės apskaitą ieškovo išduotus 2017-06-23 d. kasos pajamų orderius Nr. 00034 ir Nr. 00035, tik padarius išvadą, jog tokie orderiai yra įtraukti į apskaitą kaip pagrindžiantys skolos apmokėjimą ieškovui, būtų pagrindas daryti išvadai, jog trečiojo asmens atstovo paaiškinimas apie grynųjų pinigų perdavimą atsakovui kaip ŽŪB turėtos skolos ieškovui grąžinimas, yra priimtinas. Kolegija daro išvadą, kad byloje turi būti padaryta išvada dėl kasos pajamų orderių vienodais numeriais atsiradimo aplinkybių, bei išvada, ar trečiojo asmens ŽŪB „Šiaurės bulius“ buhalterinėje apskaitoje yra užfiksuotas ir kada skolos grąžinimo ieškovui faktas. Šių faktų, kurie sudaro bylos esmę, nustatymui reikalinga gauti papildomus įrodymus iš šalių ir trečiojo asmens, todėl CPK 329 straipsnio 1 dalies, 327 straipsnio 1 d. 2 p. pagrindu teismo sprendimas naikinamas, grąžinant bylą naujam nagrinėjimui.
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.
Teisėjos Ona Gasiulytė
Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė