Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1061-275/08
Teisėjas Alfonsas Guobys Procesinio sprendimo kategorija 40.2.; 42.10.;
121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. gruodžio 17 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,
sekretoriaujant R.Kurganovaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. J. Umbrasienei, atsakovo atstovui adv. D.Sauliūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Venipak“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Renvikta“ ieškinį atsakovui UAB „Venipak“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Renvikta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Venipak“ 8 659,20 Lt skolos už suteiktas transporto paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas dalį skolos ieškovui sumokėjo, todėl ieškovas savo reikalavimus sumažino iki 6 636,80 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2006-12-29 pateikė atsakovui UAB „Venipak“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1172099 dėl 5 829,20 Lt skolos už transporto paslaugas apmokėjimo. Atsakovas 2007-01-31 pateikė ieškovui UAB „Renvikta“ sąskaitą-faktūrą Nr. VKKKK000009769 dėl 2 950 Lt apmokėjimo už automobilio nuomą, nors pagal jų tarpusavio žodinį susitarimą nuoma kainavo 1 300 Lt (po 100 Lt už dieną). Pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1172099 atsakovas vietoje 5 829,20 Lt pervedė ieškovui 2 879,20 Lt ir liko skolingas 1 650 Lt. 2006-10-31 atsakovui buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra Nr. 1172092, dėl 4 602 Lt apmokėjimo už transporto paslaugas, tačiau atsakovas pervedė tik 3 422 Lt, taigi liko skolingas 1 180 Lt. 2007-02-28 UAB „Renvikta“ atsakovui pateikė sąskaitą-faktūrą Nr. 1172103 dėl 5 522,40 Lt sumos apmokėjimo už transporto paslaugas, tačiau atsakovas pagal šią sąskaitą-faktūrą visiškai nesumokėjo. 2007-03-14 atsakovas pateikė ieškovui UAB „Renvikta“ sąskaitą-faktūrą Nr. VK000010107 dėl 3 500 Lt baudos apmokėjimo už nepateiktą automobilį. Ieškovo nuomone, atsakovas pats kaltas dėl netvarkingo automobilio pateikimo (neveikė šviesos), todėl UAB „Renvikta“ atsisakė apmokėti šią sąskaitą. 2007-03-30 UAB „Renvikta“ pateikė atsakovui sąskaitą GBD Nr. 1172105 dėl 306,80 Lt apmokėjimo už transporto paslaugas, tačiau ši sąskaita nebuvo apmokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-07-09 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Venipak“ ieškovo UAB „Renvikta“ naudai 6 330 Lt skolą, 189,90 Lt žyminio mokesčio ir 1 425 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Ieškovo UAB „Renvikta“ reikalavimą dalyje dėl 306,80 Lt skolos priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, kad vykdant tarp šalių tarpusavio atsiskaitymus, ieškovas UAB „Renvikta“ 2006-12-29 išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą 5 829,20 Lt sumai, 2006-10-31 sąskaitą-faktūrą 4 602 Lt sumai, 2007-02-28 sąskaitą-faktūrą 5 522,40 Lt sumai, 2007-03-30 sąskaitą-faktūrą 306,80 Lt sumai. Atsakovas UAB „Venipak“ išrašė sąskaitą 1 180 Lt sumai už automobilio nuomą, 2 950 Lt sumai taip pat už transporto nuomą, 3 500 Lt sumai už baudą dėl automobilio nepateikimo. Tarp šalių pasirašytoje siuntų vežimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas (vežėjas) perveža atsakovo (užsakovo) siuntas maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius. Už vieną reisą užsakovas vežėjui moka 260 Lt plius PVM. 2007-02-12 ieškovas nusiuntė atsakovui raštą, kuriame nurodyta, kad nutraukia sutartį, nes atsakovas nesilaiko susitarimo dėl automobilio nuomos kainos. Atsakovas pripažino, kad toks raštas buvo gautas, sutartis nutraukyta pagal joje nustatytą tvarką po 30 dienų. Atsakovas mano, kad jis turėjo teisę užskaityti tarpusavio susidariusias skolas, todėl ieškovui buvo išrašytos sąskaitos dėl automobilio nuomos ir baudos už nepateiktą automobilį. Tai, kad ieškovas atliko pervežimo paslaugas už 306,80 Lt atsakovo atstovas nepripažino, nurodė, kad ieškovas nepateikė šių paslaugų suteikimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovo atstovų nuomone, atsakovas nepateikė priešieškinio šioje byloje, todėl nesvarstoma, ar pagrįsti yra atsakovo turtiniai reikalavimai. Skolų tarpusavio užskaitymas yra negalimas. CK 6.130 str. yra numatyta galimybė baigti prievolę įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo - išreikštos valios. Prievolės šalis, pasinaudojusi įskaitymo teise, apie tai privalo pranešti kitai šaliai. Gali būti pranešama įvairia forma (CK 6.131 str.). Atsakovas pateikė ieškovui sąskaitas už automobilio nuomą bei baudą už automobilių nepateikimą. Šių sąskaitų atsakovo atstovas nepasirašė. Jokia forma ieškovui nebuvo pranešta, kad atsakovas rengiasi įskaitymu dalinai padengti savo įsiskolinimą. Taigi atsakovas privalėjo teikti priešinį ieškinį šioje byloje arba dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Atsakovas neginčijo, kad ieškovas suteikė jiems paslaugas, tačiau nesutiko, kad buvo suteiktos paslaugos 306,80 Lt sumai, už kurias 2007-03-30 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 1172105. Atsakovas teigė, kad ši sąskaita jų nepasirašyta, jie šios sąskaitos negavo, ji nėra pas juos užregistruota. Tokius skolininko (atsakovo) atsikirtimus teismas laikė pagrįstais. Motyvavo, kad minėta sąskaita buvo išrašyta 2007-03-30, ji nėra pasirašyta atsakovo atstovo. Ieškovo teigimu, atsakovui suteiktas paslaugas įrodo diagrama, kurioje užfiksuota, kad ieškovo vairuotojas V. K. 2007-03-01, 02 važiavo į Vilnių, viso nuvažiavo 170 km. Tačiau iš pateiktos diagramos nėra aišku, ar šios paslaugos buvo suteiktos tikrai atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atliko pervežimo paslaugų atsakovui už 306,80 Lt nurodytu laiku. Be to pats ieškovas 2008-02-12 raštu įspėjo atsakovą, kad nutraukia su atsakovu sudarytą sutartį. Taigi jų tarpusavio sutartiniai santykiai tuo metu jau buvo pasibaigę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB „Venipak“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog ieškovas nepasirašė apelianto pateiktų sąskaitų už automobilio nuomą ir sąskaitos už baudą už automobilio nepateikimą, laikoma, kad jokia forma ieškovui apie įskaitymą nebuvo pranešta, todėl siekdamas patenkinti savo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, apeliantas privalėjo teikti priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Apeliantas pažymi, kad kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.131 str. nėra nurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai formos ar būdai ir detali tvarka, tačiau nurodytos principinės nuostatos. Jų esmė yrą ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Pareiškimas, pateiktas bet kokia forma, apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmenišku aktu ar dokumentu (LAT 2004-10-11 civilinė byla Nr.3K-3-538/2004). Sistemiškai analizuojant įskaitymą reguliuojančias teisės normas galimą daryti išvadą, kad įskaitymas yra tik nuo įskaitančios šalies valios priklausantis sandoris, o CK 6.131 str. įtvirtintos normos tikslas yra įtvirtinti kreditoriaus pareigą informuoti skolininką apie įskaitymą, tačiau kokia tai formą turi būti padaryta, nėra numatyta. Tai reiškia, kad įskaitymo galimybe ketinanti pasinaudoti šalis apie savo teisę gali informuoti bet kokia forma, kuri būtų pakankama, kad kita šalis galėtų matyti priešpriešinio reikalavimo kilmę bei dydį. Kadangi įstatymas nedraudžia informuoti apie įskaitymą nusiunčiant kitai prievolės šaliai sąskaitą, nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu apeliantas nepranešė ieškovui apie įskaitymą. Pažymėtina, kad apeliantas apie įskaitymą ieškovą informavo pateikdamas PVM sąskaitas-faktūras, kurios aiškiai nurodo reikalavimo kilmę ir dydį. Analizuojant CK 6.131 str. nuostatas, įskaitymo tvarkos nesilaikymu gali būti laikoma tokia situacija, kai įskaitymą padariusi šalis nepateikia visiškai jokių dokumentų, pagrindžiančių įskaitymo sumą, priežastis ar pan., t.y. kai kitai prievolės šaliai yra visiškai nepranešama apie egzistuojantį priešpriešinį reikalavimą, jo prigimtį bei dydį. Šiuo atveju, apeliantas tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovą apie įskaitymą, todėl teismo teiginiai, kad ieškovui jokia forma nebuvo pranešta, kad apeliantas rengiasi dalinai padengti savo įsiskolinimą, yra nepagrįsti. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl tam, kad būtų įskaityta, pakanka vienos šalies išreikštos valios, o kita šalis gali ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad, pavyzdžiui, kreditorius neturėjo reikalavimo teisės skolininkui, todėl įskaitymas yra nepagrįstas. To ieškovas ir siekė, pareikšdamas ieškinį teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisminiai ginčai vyko dėl to, ar apelianto piniginiai reikalavimai ieškovui yra pagrįsti ar ne, t.y. ar teisėtai buvo paskaičiuota bauda už automobilio nepateikimą, kokia buvo tikroji šalių valia dėl kainos už automobilio nuomą ir t.t. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumui patikrinti buvo kviečiami liudytojai (vairuotojas V. R., kuris buvo atsakingas už automobilio nepateikimą ir dėl kurio veiksmų ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pateikti automobilį pervežimui), pateikiami dokumentai, įrodantys apelianto bendrovėje taikomas automobilių nuomos kainas. Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl automobilio nuomos kainos, todėl apeliantas pateikdamas sąskaitą 2 950 Lt sumai neva nesilaikė susitarimo, kad už automobilio nuomą ieškovas turėjo mokėti po 100 Lt, t.y. viso 1 300 Lt. Taigi ieškovas pripažino apelianto reikalavimo teisę 1 300 Lt dalyje, tačiau nesutiko su likusia dalimi. Dėl likusios dalies šiuo ir kitais atvejais, kuriuos, ieškovo nuomone, apeliantas neteisėtai įskaitė, ieškovas pateikė ieškinį. Atsikirsdamas į šį ieškinį apeliantas įrodinėjo, kad jo reikalavimo dydis ieškovui yra pagrįstas, todėl įskaitytas teisėtai. Į tai atsižvelgiant, galima daryti išvadą, kad apeliantas, norėdamas atsikirsti į ieškovo reikalavimą, neturėjo reikšti priešieškinio, o tik įrodinėti savo priešpriešinio reikalavimo ieškovui pagrįstumą kaip atsikirtimą į ieškinio reikalavimą, todėl teismo išvada, kad apeliantas privalėjo reikšti priešieškinį tam, būtų nagrinėjamas jo priešpriešinių reikalavimų pagrįstumas, yra nepagrįsta ir sukuria prielaidas neteisingo teismo sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ausčiau, matyti, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų apelianto atsikirtimų į ieškovo reikalavimą, o ieškovo naudai priteisė ir tas sumas, kurias ieškovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, t.y. neneigė, kad iš atsakovo gavo paslaugas. Kadangi ieškovas savo reikalavimus sumažino iki 6 636,80 Lt, o teismas atmetė tik vienintelį ieškovo reikalavimą dėl 306,80 Lt, teismas klaidingai iš apelianto priteisė visą likusią sumą, t.y. 6 330 Lt, nenagrinėdamas faktų, kad ieškovas pripažino toliau nurodytus apelianto piniginius reikalavimus: a) apelianto išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą VK000009769 1 300 Lt dalyje, b) pripažino, kad iš apelianto gavo paslaugas, kurios nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VK000008395 (suma 1 180 Lt). Visos 6 330 Lt sumos priteisimas sudaro prielaidas ieškovo nepagrįstam praturtėjimui, nes net ir tais atvejais, kuomet ieškovas neginčija, kad paslaugas iš apelianto tikrai gavo, nors šalys ir nesutaria dėl paslaugos kainos, teismo sprendimas sukuria prielaidą situacijai, kad ieškovas neprivalo sumokėti net ir tos kainos dalies, kurią, pasak ieškovo, šalys buvo sutarę už atitinkamą paslaugą, t.y. dalį, kurią ieškovas pripažino.
Ieškovas UAB „Renvikta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimą, bei priteisti iš apelianto ieškovo naudai jo turėtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Atsakovas UAB „Venipak“ apeliaciniame skunde nurodo prieštaravimus dėl teismo argumentų, susijusių su apelianto įskaitymo teise ir įskaitymo tvarkos pažeidimų bei nurodė, kad pagal CK 6.130 str. yra galimybė prievolę baigti įskaitymu, įskaitant priešpriešini vienarūšį reikalavimą, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo - išreikštos valios. Prievolės šalis, pasinaudojusi įskaitymo teise, privalo apie tai pranešti kitai prievoles šaliai, o pranešimas gali būti padaromas įvairia forma. Tačiau atsakovas savo valios neišreiškė įstatymų nustatyta tvarka ir nepareiškė priešieškinio dėl užskaitymo. Neteisingai apeliantas nurodo užskaitymo institutą, kai tarpusavio santykius reguliuoja sutartiniai santykiai. Todėl apeliaciniame skunde nuoroda į CK 6.131 str., kuris reguliuoja įskaitymo tvarką šiuo atveju negali būti taikomas. 2007-02-12 atsakovui buvo raštu pranešta, kad ieškovas UAB „Renvikta“ nutraukia siuntų vežimo sutartį, dėl atsakovo nesilaikymo susitarimo dėl automobilio nuomos kainos. Atsakovo atstovas pripažino, kad toks raštas buvo gautas, sutartis nutraukta pagal nustatytą tvarką po 30 dienų. Atsakovas mano, kad jis turėjo teisę užskaityti tarpusavio susidariusias skolas su ieškovu, todėl buvo išrašytos sąskaitos dėl automobilio nuomos ir baudos už nepateiktą automobilį. 2007-03-30 ieškovas atliko pervežimo paslaugas, už kurias buvo išrašyta sąskaitą-faktūrą Nr. 1172105 - 306,80 Lt sumai. Atsakovas neginčijo šios sąskaitos, tačiau teigė, kad ši sąskaita jų nepasirašyta ir nurodė, kad ieškovas nepateikė šių paslaugų suteikimą patvirtinančių įrodymų. Toks atsakovo teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes teismui ir atsakovui buvo pateikta diagrama, kurioje užfiksuota, kad vairuotojas važiavo į Vilnių ir atliko jam pavestą užduotį. Kadangi CK 6.131 str. 1 d. nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, apie kurį bet kokia forma turi būti informuota kita šalis, įskaitymas yra galimas nepriklausomai nuo kitos šalies sutikimo ar nesutikimo. Tačiau iš atsakovų jokia informacija nebuvo gauta dėl įskaitymų, todėl šie įskaitymai padaryti pažeidžiant civilinio kodekso normas ir sutartinius įsipareigojimus. Remiantis CPK 143 str. apeliantas turėjo teisę pareikšti priešieškinį ir pateikti savus turtinius reikalavimus, tačiau apeliantas priešieškinio nepateikė, todėl skolų tarpusavio užskaitymas yra negalimas. Nors apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo visų apelianto atsikirtimų į ieškovo reikalavimą, o ieškovo naudai priteisė ir tas sumas, kurias ieškovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, t.y. neneigė, kad iš atsakovo gavo paslaugas. Tačiau ieškovas mano, kad teismas išnagrinėjo bylą pilnumoje ir tik todėl ieškinį tenkino dalyje, nes bylos nagrinėjimo metu buvo ieškovui sumokėta dalis pinigų, todėl šioje dalyje ieškinys nebuvo patenkintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Atsakovo prašymas panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo atmestinas dėl to, kad atsakovas nenurodė skunde aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nebuvo atskleista bylos esmė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pagal pateiktus įrodymus bylos nebūtų galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo nurodyti apeliaciniame skunde argumentai - kad teismas neišnagrinėjo visų apelianto atsikirtimų į ieškovo reikalavimą, gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo. Atsakovas nenurodė, kad bylos negalima būtų išnagrinėti pagal joje pateiktus įrodymus., t.y. nenurodė, kokius papildomus įrodymus pateikti šalims dar turėjo pasiūlyti pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą naujam nagrinėjimui LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Apeliantas teigdamas, kad sistemiškai analizuojant įskaitymą reguliuojančias teisės normas galima daryti išvadą, jog įskaitymas yra tik nuo įskaitančios šalies valios priklausantis sandoris, kad kita šalis gali ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, netaiko įstatymo, kurį šiuo atveju reikėtų taikyti, t.y. LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p. Ieškovas ginčija teisme atsakovo reikalavimus už automobilio nuomą ir baudą už automobilio nepateikimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nepateikė susitarimo įrodymų dėl 1300 Lt sumos už automobilio nuomą, atsakovas gi teigia, kad ieškovas jam turi mokėti 2950 Lt už nuomą. Iš to seka, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomos dydžio, nesutarimų argumentus ieškovas nurodo ir savo ieškininiame pareiškime, todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad dėl reikalavimų, kuriuos įskaitė atsakovas už automobilio nuomą, yra kilęs ginčas, todėl jį draudžiama užskaityti. Tai, kad ieškovas nesutinka dalyje su atsakovo reikalavimu už automobilio nuomą, yra pagrindu jam kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo, tačiau teismas nėra įpareigotas nagrinėti atsakovo reikalavimo ieškovui pagrįstumą byloje, kurioje nagrinėjami ieškovo reikalavimai už transporto paslaugas.
Atsakovo atsikirtimas dalyje dėl baudos už automobilio nepateikimą užskaitymą atmestinas ir tuo pagrindu, kad bauda ir apmokėjimas už transporto paslaugas nėra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Be to, šį reikalavimą teisme taip pat ginčija ieškovas, todėl nesant reikalavimo iš atsakovo priteisti jam baudą pagal sutartį, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadas, ar pagrįstai atsakovas reikalauja iš ieškovo baudos. Atsakovas nenurodė argumentų, jog ieškovo reikalavimai dėl apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas už transporto paslaugas būtų nepagrįsti.
Teismui atmetus atsakovo skundą, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti - 600 Lt.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Renvikta“ iš atsakovo UAB „ Venipak“ 600 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Kutrienė
Kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė
Algirdas Auruškevičius