Civilinė byla Nr. e2A-1338-392/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35069-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvo „PSK-Rubin“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deiga“ dėl delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvas „PSK-Rubin“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deiga“ 22 734,62 Eur delspinigių, 8 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad užsienio ribotos atsakomybės bendrovė „Glera Teta“, Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvas „PSK-Rubin“ su UAB „Deiga“ 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. B/l0/09/13 (toliau - sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos - montavimo darbus statybos objekte „Gamybos bazės rekonstrukcija į prekybos ir pramogų kompleksą (duomenys neskelbtini). 1-asis paleidimo kompleksas. Universalinė parduotuvė“, o atsakovė įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus atsiskaityti. Atsakovei neatsiskaičius su ieškovu už atliktus darbus, ieškovas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu prisiteisė iš atsakovės 25 874,27 JAV (22 756,62 Eur) dolerius skolos. Tačiau atsakovė iki šiol ieškovui nesumokėjo delspinigių, sutartų pagal tarp šalių pasirašytą sutartį. 2013 m. rugsėjo 10 d. statybos subrangos sutarties Nr. B/10/09/13 6.1. punkte numatyta, kad jeigu sutarties šalys nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, jos atsako pagal statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1450 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Rangos sutarčių taisyklės, Taisyklės), 84 - 86 punktus. Vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, ieškovas iš atsakovės reikalauja 25 874,27 JAV dolerių (22 756,62 Eur) delspinigių už nesumokėtą skolą už darbus. Delspinigiai skaičiuojami nuo 25 874,27 JAV dolerių (22 756,62 Eur) skolos ir sudaro 51,75 JAV dolerių (45,51 Eur) už kiekvieną pradelstą dieną (22 756,62 Eur x 0,2 proc.). Šalys atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus bei pažymas dėl atliktų darbų kainos pasirašė 2013 m. gruodžio 4 d. Vadovaujantis 2013 m. rugsėjo 29 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2013 m. rugsėjo 10 d. statybų subrangos sutarties Nr. B/l 0/09/13 4 punktu, UAB „Deiga“ už atliktus darbus ieškovui turėjo sumokėti per 10 kalendorinių dienų, t. y. iki 2013 m. gruodžio 14 d. Skaičiuojant delspinigius nuo šios datos, susidaranti delspinigių suma tampa didesnė nei ieškovui iš atsakovės Minsko miesto ūkinio teismo priteista skola (25 874,27 JAV doleriai (22 756,62 Eur)), tačiau ji ribojama nesumokėtos skolos suma, vadovaujantis Taisyklių 84 punktu. Sutarties šalys aiškiai įtvirtino, kad Baltarusijos Respublikoje teisiniai santykiai statybos srityje yra reglamentuojami ir reguliuojami konkrečiu Baltarusijos Respublikos teisės aktu, privalomu visiems statybos dalyviams. Šalys neturi teisės keisti taisyklėse nustatytos statybos rangos sutarties sudarymo ir vykdymo tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta taisyklėse. Todėl atsakovės argumentai dėl Lietuvoje taikomų įstatymų ir teismų išaiškinimų dėl delspinigių dydžio nustatymo šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti taikomi. Vadovaujantis Baltarusijos Respublikos įstatymais, delspinigių dydis negali būti mažinimas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė prašo sumažinti ieškovo reikalaujamų priteisti delspinigių dydį iki 0,007 procento, taikant sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ir tokiu būdu tenkinti ieškinį dalyje - iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 49,38 Eur delspinigių; netenkinus prašymo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, sumažinti ieškovo reikalaujamų priteisti delspinigių dydį iki 0,007 procento ir priteisti ieškovo naudai 2604,50 Eur delspinigių. Atsakovės nuomone, ginčo šalys nepasirinko santykiams, atsiradusiems iš sudarytos sutarties, taikytinos teisės, o pasirinko tik labai konkrečią sutarties dalį, kuriai bus taikoma labai konkrečios Baltarusijos Respublikos teisės akto nuostatos. Šalių sutarta tik dėl atsakomybės dydžio, t. y. 0,2 proc. taikytino delspinigių dydžio, tačiau dėl jų skaičiavimo ar kt. aplinkybių šalys sutartyje nebuvo sutarę. Atsakovė neturi absoliučiai jokios derybinės ar kitokios patirties taikant Baltarusijos Respublikos įstatymus, jų nežino. Sutartyje nurodomi minėtų taisyklių punktai, kurie taikomi šiame ginče, buvo atsakovei primesti jų tinkamai neatskleidžianti ir neišaiškinant, todėl atsakovė net nesitikėjo, kad gali būti ginčo sutartiniams santykiams taikomos net 0,2 proc. dydžio netesybos, skaičiuojamos neterminuotą laiko tarpą. Teigia, kad 0,2 procentų dydžio netesybos yra aiškiai per didelės atsižvelgiant į tai, kad jos vienareikšmiškai įteisina lupikavimą, kad kreditorius šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų apie prašomo dydžio ar patirtus didesnius nuostolius. Atsakovė pagal sutartį dalį sutarties kainos buvo sumokėjusi laiku, šiuo metu visa sutarties kaina yra ieškovui sumokėta. Ieškovas pretenziją atsakovei siuntė tik 2016 m. lapkričio 28 d., pretenzija paštu atsakovei nebuvo įteikta. Ieškovas vilkino delspinigių išieškojimo iš atsakovės procesą, tik 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl delspinigių priteisimo. Įmonėje „Deiga“ nuo sutarties sudarymo, t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d. pasikeitė net trys minėto juridinio asmens vadovai. Buvęs atsakovės vadovas dabartiniam vadovui nepranešė apie skolas Baltarusijos Respublikoje veikiančioms bendrovėms, dokumentų, patvirtinančių skolą, neperdavė, minėta skola ar tuo labiau skaičiuojami delspinigiai nebuvo apskaityti atsakovės buhalterijoje, atsakovė niekada negavo ieškovo pretenzijos dėl delspinigių sumokėjimo. Pateikė 2016 m. rugsėjo 19 d. Minsko miesto ekonominio teismo nutartį byloje Nr. 323-7/2014/22, kurioje dalyvavo ir ieškovas, todėl žinojo, kad galimai atsakovė ieškovui 2013 m. nesumokėjo visos Sutarties kainos ne dėl atsakovės vengimo sumokėti skolą ar nesąžiningumo, o dėl tos priežasties, kad pačiai UAB „Deiga“ kiti objektų, kuriuose buvo vykdomi darbai, užsakovai (Glera Eta, Glera Teta, Glera Pi) tinkamai ir laiku nemokėjo atlygio už atliktus darbus. Pabrėžė, kad Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 314 straipsnyje taip pat įtvirtinta galimybė mažinti netesybas. Nesumažinus netesybų pagal Baltarusijos Respublikos teisę, teismas turėtų pripažinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.11 straipsnio 1 dalimi, 0,2 procento dydžio netesybos turi būti sumažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, tokiu atveju taikant Lietuvos Respublikos civilinius įstatymus (2014 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1230-324/2014). Atsakovė 2018 m. birželio 7 d. sumokėjo pagrindinę skolą, iš kurios kildinamas išvestinis reikalavimas priteisti delspinigius. Ieškovas į teismą kreipėsi po 5 mėnesių nuo prievolės įvykdymo, todėl šiuo atveju delspinigiai už prievolės neįvykdymą skaičiuojami tik už 1 mėnesį, t. y. 31 dieną. Remiantis Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 208, 197 straipsniais pagrindiniam reikalavimui, kylančiam iš šalių sudarytos sutarties, taikomas trijų metų senaties terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 14 d., todėl pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties terminui, senaties terminas pasibaigė ir papildomiems reikalavimams, o būtent ieškiniu prašomam priteisti delspinigius reikalavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvas PSK-Rubin iš atsakovės UAB „Deiga“ 22 734,62 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat 3 245,59 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. tarp užsienio ribotos atsakomybės bendrovės „Glera Teta“, Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvo „PSK-Rubin“ ir UAB ,,Deiga“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. B/10/09/13, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos - montavimo darbus statybos objekte „Gamybos bazės rekonstrukcija į prekybos ir pramogų kompleksą (duomenys neskelbtini). 1-asis paleidimo kompleksas. Universalinė parduotuvė“, o atsakovė įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus atsiskaityti. 2013 m. rugsėjo 29 d. tarp sutartį pasirašiusių šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2013 m. rugsėjo 10 d. statybų subrangos sutarties Nr. B/10/09/13. Šiuo susitarimu buvo pratęstas darbų atlikimo terminas (papildomo susitarimo punktas Nr. 1), nustatyta darbų kaina 59 206 JAV doleriai (papildomo susitarimo punktas Nr. 3), apmokėjimo už darbus tvarka. Ieškovui atlikus sutartimi sulygtus statybos – montavimo darbus, 2013 m. gruodžio 4 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė atliktų statybos ir kitų specialiųjų montavimo darbų už 2013 m. spalio – lapkričio mėnesius pridavimo – priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Šalys taip pat pasirašė pažymą Nr. 1 ir pažymą Nr. 2 apie atliktų darbų (etapų) kainą, iš kurių matyti, kad ieškovas atliko atsakovei darbų už 404 913 012 Baltarusijos rublių. Atsakovė UAB „Deiga“ nesumokėjo ieškovui už atliktus statybos – montavimo darbus, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Minsko miesto ūkinis teismas 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 46-25/2017, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteisė 25874,27 JAV dolerius skolos. Kadangi atsakovės buveinė yra Lietuvoje, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2018, kuria pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 46-25/2017. Atsakovė 2018 m. birželio 7 d. antstolei pervedė 26 894,48 Eur skolos Baltarusijos Respublikos PSK RUBIN ir vykdymo išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. statybos subrangos sutartis Nr. B/10/09/13 pasirašyta Baltarusijos Respublikoje tarp Baltarusijos Respublikos juridinio asmens (ieškovo) ir Baltarusijos Respublikoje per savo atstovybę veikusio juridinio asmens (atsakovės). Sutarties 8 punkte nurodyti sutarties šalių juridiniai adresai - atsakovės (gen. rangovės) UAB „Deiga“ juridinis adresas yra nurodytas atstovybės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), o įmonės adresas: (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad 2013 metais sudarant sutartį atsakovės verslo vieta buvo ir Baltarusijos Respublikoje. Sutarties vykdymo vieta buvo Baltarusijos Respublikoje – statybų – montavimo darbai vykdomi objekte (duomenys neskelbtini). Sutarties preambulėje nurodyta, kad sutartis sudaroma remiantis Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1450 patvirtintomis Statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklėmis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Sutartį pasirašę asmenys susitarė, jog sutarties vykdymo, sutarties pakeitimo, nutraukimo klausimai yra sprendžiami Baltarusijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 7.3. punktas). Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikytina Baltarusijos Respublikos materialinė teisė. Tokią išvadą pagrindžia ir ryšys tarp kilusio ginčo ir taikytinos teisės, ieškovas prašo priteisti delspinigius dėl kurių subrangos sutarties šalys susitarė pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus. Bylos nagrinėjimo metu – 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu, šalys sutiko, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal Baltarusijos Respublikos teisę.
6. Subrangos sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad atsakomybė nustatoma pagal Taisyklių 84 – 86 punktus. Šiame sutarties punkte taip pat pažymėta, kad šalys patvirtina, jog už atsiskaitymą pilnai ir laiku atsakomybė tenka tai šaliai, kuri atsako už atsiskaitymus, kaip numatyta sutartyje. Taisyklių 84 punkte numatyta, kad užsakovas atsako dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo ir už pradelstus apmokėjimus už atliktus ir priimtus nustatyta tvarka statybos darbus moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną, bet neviršijant minėtos sumos, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Taisyklių 87 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu, šiose Taisyklėse nustatytos atsakomybės dydžiai gali būti padidinti. Šalys turi teisę nustatyti sutartyje už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kitas, šiose taisyklėse nenumatytas, atsakomybės rūšis ir dydžius, neprieštaraujančius įstatymams.
7. Teismas nurodė, kad iš 2013 m. rugsėjo 10 d subrangos sutarties 6.1 punkto matyti, kad šalys sutartyje nenumatė jokios kitokios atsakomybės rūšies, todėl padarė išvadą, jog pagal sutartį atsakovė pradelsusi apmokėjimus už atliktus ir priimtus nustatyta tvarka statybos darbus turi mokėti rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną. Nustatė, kad atsakovė už atliktus statybos – montavimo darbus ieškovui privalėjo sumokėti vėliausiai 2013 m. gruodžio 14 d. Ginčo byloje, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus, byloje nėra. Taigi atsakovei laiku neatsiskaičius pagal sutartį, ieškovas įgijo teisę nuo 2013 m. gruodžio 15 d. skaičiuoti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną po 0,2 procentus nuo nesumokėtos sumos.
8. Taisyklės nenumato maksimalaus termino, už kurį kreditorius gali reikalauti sumokėti delspinigius, tačiau apibrėžia maksimalų delspinigių dydį, t. y. delspinigiai negali viršyti sumos, nuo kurios jie yra skaičiuojami, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. 2013 m. rugsėjo 10 d. šalys atskirai neaptarė priteistino maksimalaus delspinigių dydžio, todėl teismas padarė išvadą, kad pagal taikytiną teisę ieškovo reikalaujamas priteisti delspinigių dydis negali viršyti laiku neapmokėtos pagrindinės skolos dydžio, t. y. 25 874,27 JAV dolerių. Nustatyta, kad atsakovė 2018 m. birželio 7 d. antstolei pervedė 26 894,48 Eur skolos Baltarusijos Respublikos PSK RUBIN. Teismas padarė išvadą, kad už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. birželio 6 d. ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius. Ieškovas prašo teismo priteisti delspinigius tik už 500 kalendorinių dienų, t. y. 22 734,62 Eur, kadangi pagal Taisyklių 84 punktą, nesusitarus kitaip, delspinigiai negali būti priteisti didesni nei pagrindinė skola, nuo kurios jie yra skaičiuojami.
9. Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo ūkio teismo plenumo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 6 „Dėl bylų, kylančių iš statybos rangos sutarčių, kai kurių klausimų nagrinėjimo“ (toliau – Nutarimas dėl statybos rangos sutarčių) nurodyta, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš statybos rangos sutarčių, be civilinio kodekso nuostatų, reikia vadovautis ir statybos rangos sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiomis Taisyklėmis. Nutarimo dėl statybos rangos sutarčių 30 punkte išaiškinta, kad taikant Taisyklių 87 punktą, reikia turėti omenyje, kad taisyklėse nustatytus atsakomybės dydžius (teisinę nuobaudą – Civilinio kodekso 313 straipsnis) galima padidinti šalių susitarimu. Taisyklių 87 punktas nesuteikia šalims teisės sumažinti taisyklėse nustatytą teisėtą baudos dydį. Šalys turi teisę už savo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą sutartyje nustatyti kitas Taisyklėse nenustatytas atsakomybės rūšis ir dydžius (sutartinę nuobaudą - Civilinio kodekso 311 straipsnio 1 punktas). Nutarime taip pat išaiškinta, kad jeigu statybos rangos sutartyje nėra sąlygų dėl šalių atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, tai įstatymuose nustatyta atsakomybė taikoma pagal Civilinio kodekso 311, 312 straipsnius ir taisyklių 10 skyrių. Aukščiausiojo ūkio teismo plenumas nepateikė išaiškinimo dėl civilinio kodekso 313 straipsnio nuostatų, t. y. nepasisakė, kad teismai galėtų mažinti atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų, kylančių būtent iš statybos rangos sutarčių, nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad pagal Baltarusijos Respublikos CK 313 straipsnį, jeigu netesybos neprotingai didelės ir neatitinka prievolės pažeidimo pasekmių, teismas turi teisę netesybas mažinti. Iš statybos rangos sutarčių kylančios atsakomybės dydis konkrečiai yra apibrėžtas teisės aktais, t. y. Taisyklių 84 straipsnyje, kuris numato 0,2 procentus ir tai, kad šalys gali susitarti tik dėl didesnio dydžio.
10. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančių Taisyklių 84 punktu nustatyto atsakomybės dydžio, dėl kurio taikymo nevykdant sutarties sudarydamos sutartį numatė pačios sutarties šalys. Sprendė, kad atsakovės argumentai, kad Baltarusijos Respublikoje yra griežti įstatymai, griežta atsakomybė, nuo 2013 metų įmonėje pasikeitė trys vadovai, dabartinis vadovas ankstesnių vadovų nebuvo informuotas apie skolą, nėra pagrindas mažinti prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsakovė buvo įsteigusi filialą Baltarusijos Respublikoje, ten vykdė veiklą, pasirašė subrangos sutartį ir prisiėmė iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, juridinio asmens vadovų kaita nėra pagrindas atleisti juridinį asmenį nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir dėl nevykdymo kylančios atsakomybės.
11. Teismas sprendė, kad atsakovė nesąžiningai vykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, vykdanti veiklą ir už Lietuvos Respublikos ribų, turėjo objektyviai įvertinti galimybes atsiskaityti su ieškovu. Atsakovė pateikė į bylą 2016 m. rugsėjo 19 d. Minsko miesto ekonominio teismo nutartį, iš kurios matyti, kad atsakovė su užsienio ribotos atsakomybės bendrove Gleira Eta sudarė taikos sutartį ir susitarė dėl 30 000 JAV dolerių sumokėjimo išdėstymo. Gleira Eta laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 4 285 JAV dolerių. Tačiau duomenų, kad gavusi atsiskaitymą iš minėto skolininko atsakovė būtų dengusi skolą ieškovui, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių laisva valia sudarytos sutarties nuostatos, numatančios atsakomybę dėl to, kad atsakovė net 5 metus neatsiskaitė su ieškovu pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. subrangos sutartį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad nepagrįstas atsakovės reikalavimas mažinti delspinigių dydį nuo 0,2 procento iki 0,007 procento.
12. Šalių ginčui dėl atsakovės atsakomybės pagal Statybų rangos sutartį byloje taikoma Baltarusijos Respublikos teisė, todėl ieškininės senaties klausimas, teismo vertinimu, taip pat sprendžiamas remiantis Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Nustatyta, kad nuo 2013 m. gruodžio 15 d. ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių 0,2 procentų už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 208 straipsnis numato, kad pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomų reikalavimų (netesybų, laidavimų ir t. t.) ieškinio senaties terminas. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad reikalavimo senaties terminas yra pasibaigęs. Atsakovė nurodė, kad ji dalį prievolės (40 mln. Baltarusijos rublių (4201,68 JAV dolerių)), mokėtinos pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. subrangos sutartį už atliktus darbus ieškovui pervedė 2014 m. sausio 8 d. banko pavedimu Nr. 14. Baltarusijos Respublikos CK 204 straipsnis numato, kad įpareigoto asmens prievolė atlikti veiksmus, įrodančius skolos pripažinimą, nutraukia senaties terminą. Teismas sprendė, kad daliniu mokėjimu atsakovė pripažino skolą ir pagrindinės skolos ieškinio senaties terminas nutrūko ir pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2014 m. sausio 8 d.
13. Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 203 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad ieškinio senaties terminas sustabdomas pareiškus pretenziją. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškiant pretenziją, senaties terminas sustabdomas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos iki atsakymo gavimo dienos arba pasibaigia įstatymų ar sutartyje nustatytas atsakymo terminas. Pagal Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 295 straipsnį skolininkas prievolę privalo įvykdyti per septynias dienas nuo kreditoriaus rašytinio prašymo jį įvykdyti gavimo dienos. Ieškovas 2016 m. lapkričio 28 d. Pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl pagrindinės skolos sumokėjimo. Pagal minėto straipsnio nuostatas ieškininės senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl pagrindinės prievolės buvo sustabdytas. Kadangi ieškovas Pretenzijoje nenurodė konkretaus prievolės įvykdymo termino, tai senaties terminas sustabdytas 7 dienoms. Išnykus aplinkybėms buvusioms pagrindu ieškinio senaties terminą sustabdyti, senaties terminas tęsiasi toliau, likusi dalis prailginama iki šešių mėnesių (203 straipsnis). Ieškovas pateikė Gomelio srities ekonominio teismo 2019 m. gegužės 20 d. raštą, patvirtinantį, kad ieškinys dėl pagrindinės skolos 25 874,27 JAV dolerių teisme gautas 2016 m. gruodžio 15 d.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kreipdamasis į Gomelio srities ekonominį teismą dėl pagrindinės skolos priteisimo, nebuvo praleidęs 3 metų ieškininės senaties termino dėl pagrindinės prievolės, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad pagal Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 208 straipsnį pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomų reikalavimų (netesybų) ieškinio senaties terminas. Atsakovė pagrindinę skolą, priteistą Minsko miesto ūkinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu įvykdė tik 2018 m. birželio 7 d. Teismas, remdamasi Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartyje Nr. 444-16/2018/1604A/258K pateiktu išaiškinimu, kad teisė į delspinigius yra pažeista nuo pareigos sumokėti delspinigius atsiradimo momento (už kiekvieną uždelstą įvykdyti prievolę dieną), padarė išvadą, kad ieškovo teisė į delspinigius buvo pažeidžiama kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną, t. y. iki 2018 m. birželio 6 d. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl delspinigių priteisimo buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. nepraleidus trijų metų senaties termino kreiptis teismą. Ieškovas turi teisę reikalauti priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. birželio 6 d. (576 dienas), kadangi už ankstesnius laikotarpius yra praleistas ieškinio senaties terminas.
15. Taisyklių 84 punktas numato, kad už pradelstus apmokėjimas mokami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną, bet neviršijant minėtos sumos, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Įvertinęs tai, teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius už 500 dienų, neviršijančius pagrindinės skolos dydžio, t. y. 22 734,62 Eur.
16. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokias palūkanas nustato ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, tačiau pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Todėl teismas tenkinęs ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 734,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo priteisė 3 245,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovės UAB „Deiga“ priteisti Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvo „PSK-Rubin“ naudai 2 604,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei kitas teismo išlaidas paskirstyti iš naujo, priteisti apeliantės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė lupikavimą įteisinančius 22 734,62 Eur dydžio delspinigius, kurių priteisimas šiuo atveju reiškia ieškovo siekio pasipelnyti atsakovės sąskaita įteisinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Šiuo atveju reikia nustatyti ar šalių sutartos netesybos nereiškia lupikavimo, nes tik lupikiškų netesybų nustatymas pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Teigia, kad klausimas dėl priteisto delspinigių dydžio turi būti nagrinėtinas atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.
17.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ne kartą svarstant „aiškiai per didelių“ netesybų klausimą ir taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, buvo padaryta išvadų, kad sutartimi nustatytos 0,2 procento ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316; kt.). Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1230-324/2014 teismas nustatė, kad nors pastarosios aplinkybės įrodo, jog nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus netesybų neproporcingumo įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms, t. y. sumažinti jas pagal Baltarusijos Respublikos Civilinio kodekso 314 straipsnį (CK 1.10 straipsnio 1 dalis), teismas pripažįsta, kad, vadovaujantis CK 1.11 straipsnio 1 dalimi, 0,15 procento dydžio netesybos turi būti sumažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, tokiu atveju taikant Lietuvos Respublikos civilinius įstatymus“.
17.3. Apeliantės nuomone, šiuo atveju 0,2 procentų dydžio netesybos, kurių dydis siekia skolos sumą, yra aiškiai per didelės atsižvelgiant į tai, kad jos vienareikšmiškai įteisina lupikavimą (siekį gauti antrą atlyginimą už atliktus darbus, gauti delspinigius, kurių dydis yra lygus skolos sumai), taip pat remiantis teismų praktika, net ir mažesnis netesybų dydis (pagal Baltarusijos teisę) pripažįstamas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Šioje situacijoje taip pat egzistuoja akivaizdus netesybų neproporcingumas įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms, jų dydis žymiai viršija galimų nuostolių, atsiradusių dėl įsipareigojimo pažeidimo, dydį, kurių ieškovas ne tik kad neįrodinėjo, bet teismo posėdžio metu net negalėjo paaiškinti, kokių nuostolių įmonė patyrė.
17.4. Apeliantė nurodo, kad bendrovė „Glera Eta“ nevykdė teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties ir iki šios dienos nėra sumokėjusi atsakovei jai priklausančių mokėti sumų. Apeliantė sumokėjo visą skolą 2018 m. birželio 7 d., kuomet gavo dokumentus iš antstolio apie priimto sprendimo vykdymą. Apeliantės direktorius nežinojo apie Baltarusijos Respublikos teismuose vykusį procesą, todėl nei teikė atsiliepimą į ieškinį, nei dalyvavo teismo posėdžiuose. Būtent dėl šios priežasties, apeliantė ir apmokėjo skolą tik tada, kai jai buvo įteikti antstolio dokumentai jau vykdymo procese. Pats ieškovas elgėsi nesąžiningai siekdamas prisiteisti skolą ne iš karto, o kreipdamasis į Baltarusijos Respublikos Ūkinį teismą tik 2016 m. pabaigoje, t. y. praėjus trims metams, net neprašymas teismo priteisti ieškovui priskaičiuotų delspinigių. Todėl skundžiamame sprendime nurodomos aplinkybės, dėl kurių neva teismas nusprendė nepripažinti priskaičiuotų delspinigių dydžio prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos įstatymams ir viešajai tvarkai, laikytinos nepagrįstomis.
17.5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 314 straipsnio nuostatas ir sprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės teismams mažinti prašomų delspinigių dydžio. Šioje situacijoje egzistuoja akivaizdus netesybų neproporcingumas įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms. 2013 m. rugsėjo 29 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2013 m. rugsėjo 10 d. statybų subrangos sutarties Nr. B/10/09/19 nustatyta darbų kaina - 52 072,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė buvo skolinga ieškovui 22 756,62 Eur, tai reiškia, kad didesnę dalį sutarties kainos apeliante buvo laiku ir tinkamai sumokėjusi ieškovui, būtent 29 315,51 Eur suma buvo tinkamai sumokėta. Šiuo atveju akivaizdu, kad prašomos priteisti netesybos (22 756,62 Eur dydžio) yra absoliučiai neproporcingos įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms, kadangi apeliantė didesniąją dalį sutarties kainos buvo sumokėjusi laiku ir tinkamai, jokių pretenzijų dėl to iš ieškovo negauta. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis dėl dalies sutarties kainos nesumokėjimo patyrė kokius nors nuostolius. Todėl, apeliantės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek ir pagal Baltarusijos Respublikos teisę.
18. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Statybos subrangos sutartį 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. B/10/09/13 pasirašiusios šalys susitarė, jog sutarties vykdymo, sutarties pakeitimo, nutraukimo klausimai yra sprendžiami Baltarusijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šios sutarties nuostatos patvirtina, kad iš Statybos subrangos santykių kilę ginčai, nors atsakovo buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, spendžiami pagal Baltarusijos Respublikos teisę. Tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikytina Baltarusijos Respublikos materialinė teisė. Bylos nagrinėjimo metu – 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu, atsakovė sutiko, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal Baltarusijos Respublikos teisę. Todėl vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nesuprantama kodėl išnagrinėjus šią civilinę bylą pagal Baltarusijos Respublikos teisę, atsakovė apeliaciniame skunde remiasi tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis bei cituoja Lietuvos Respublikos teismų praktiką. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalaujama delspinigių 22 734,62 Eur suma yra neprotingai didelė ir turėtų būti mažinama, atsakovė šiuos teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tačiau ginčas nagrinėjamas pagal Baltarusijos Respublikos teisę, o Baltarusijos Respublikos teisės normos ir Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktika išskirtinai statybos rangos teisiniuose santykiuose galimybės mažinti delspinigius nenumato. Taisyklių 87 punktas numato, kad šalių susitarimu, šiose Taisyklėse nustatytos atsakomybės dydžiai gali būti tik padidinti. Ieškovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas sprendime išsamiai išnagrinėjęs šią civilinę bylą argumentuotai ir pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių dėl delspinigių apskaičiavimo metodikos ir termino, taikant 0,2 procento už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną, nėra. Atsakovas tik ginčija delspinigių apskaičiavimui taikomą 0,2 procento dydį ir siekia, kad jis būtų sumažintas iki 0,007 procento (kodėl atsakovas pasirinko būtent tokį dydį neargumentuoja). Apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1230-324/2014 šioje byloje nagrinėjamuose ginčo santykiuose negali būti taikoma, nes cituojamoje nutartyje ginčas dėl delspinigių dydžio kilo bankroto byloje, kuri turi viešojo intereso elementą, ginčas kilo iš prekių gamybos ir pristatymo skolininkei teisinių santykių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
20. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl delspinigių dydžio priteisimo už laiku neįvykdytą prievolę pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. statybos subrangos sutartį.
21. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. tarp užsienio ribotos atsakomybės bendrovės „Glera Teta“, Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvo „PSK-Rubin“ ir UAB ,,Deiga“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. B/10/09/13, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos - montavimo darbus statybos objekte „Gamybos bazės rekonstrukcija į prekybos ir pramogų kompleksą (duomenys neskelbtini). 1-asis paleidimo kompleksas. Universalinė parduotuvė“, o atsakovė įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus atsiskaityti. 2013 m. rugsėjo 29 d. tarp sutartį pasirašiusių šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2013 m. rugsėjo 10 d. statybų subrangos sutarties Nr. B/10/09/13. Šiuo susitarimu buvo pratęstas darbų atlikimo terminas (papildomo susitarimo punktas Nr. 1), nustatyta darbų kaina 59 206 JAV doleriai (papildomo susitarimo punktas Nr. 3), apmokėjimo už darbus tvarka. Ieškovui atlikus sutartimi sulygtus statybos – montavimo darbus, 2013 m. gruodžio 4 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė atliktų statybos ir kitų specialiųjų montavimo darbų už 2013 m. spalio – lapkričio mėnesius pridavimo – priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Šalys taip pat pasirašė pažymą Nr. 1 ir pažymą Nr. 2 apie atliktų darbų (etapų) kainą, iš kurių matyti, kad ieškovas atliko atsakovei darbų už 404 913 012 Baltarusijos rublių.
22. Atsakovė UAB „Deiga“ nesumokėjo ieškovui už atliktus statybos – montavimo darbus, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Minsko miesto ūkinis teismas 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 46-25/2017, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteisė 25 874,27 JAV dolerius skolos. Kadangi atsakovės buveinė yra Lietuvoje, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2018, kuria pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 46-25/2017. Atsakovė 2018 m. birželio 7 d. antstolei pervedė 26 894,48 Eur skolos skirtos Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvui „PSK-Rubin“ ir vykdymo išlaidas.
23. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl delspinigių apskaičiavimo metodikos ir termino, taikant 0,2 procento už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną, nėra. Atsakovė tik ginčija delspinigių apskaičiavimui taikomą 0,2 procento dydį ir siekia, kad jis būtų sumažintas iki 0,007 procento. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų liečiančių delspinigių dydį.
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė lupikavimą įteisinančius 22 734,62 Eur dydžio delspinigius, kurių priteisimas reiškia ieškovo siekio pasipelnyti atsakovės sąskaita įteisinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Apeliantė teigia, kad klausimas dėl priteisto delspinigių dydžio turi būti nagrinėtinas atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. statybos subrangos sutartis Nr. B/10/09/13 pasirašyta Baltarusijos Respublikoje tarp Baltarusijos Respublikos juridinio asmens (ieškovo) ir Baltarusijos Respublikoje per savo atstovybę veikusio juridinio asmens (atsakovo). 2013 metais sudarant sutartį atsakovo verslo vieta taip pat buvo ir Baltarusijos Respublikoje. Sutarties vykdymo vieta buvo Baltarusijos Respublikoje – statybų – montavimo darbai vykdomi objekte (duomenys neskelbtini). Sutarties preambulėje nurodyta, kad sutartis sudaroma remiantis Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1450 patvirtintomis Statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklėmis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Sutartį pasirašę asmenys susitarė, jog sutarties vykdymo, sutarties pakeitimo, nutraukimo klausimai yra sprendžiami Baltarusijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 7.3. punktas). Susipažinus su sutarties nuostatomis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikytina Baltarusijos Respublikos materialinė teisė. Be to ir šalys 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu, sutiko, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal Baltarusijos Respublikos teisę. Todėl apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir cituoja Lietuvos Respublikos teismų praktiką.
26. Subrangos sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad atsakomybė nustatoma pagal Statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1450 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Taisyklės) 84 – 86 punktus. Taisyklių 84 punkte numatyta, kad užsakovas atsako dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo ir už pradelstus apmokėjimus už atliktus ir priimtus nustatyta tvarka statybos darbus moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną, bet neviršijant minėtos sumos, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Taisyklių 87 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu, šiose Taisyklėse nustatytos atsakomybės dydžiai gali būti padidinti. Šalys turi teisę nustatyti sutartyje už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kitas, šiose taisyklėse nenumatytas, atsakomybės rūšis ir dydžius, neprieštaraujančius įstatymams. Iš 2013 m. rugsėjo 10 d subrangos sutarties 6.1 punkto matyti, kad šalys sutartyje nenumatė jokios kitokios atsakomybės rūšies, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pagal sutartį atsakovė pradelsusi apmokėjimus už atliktus ir priimtus nustatyta tvarka statybos darbus turi mokėti rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną.
27. Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo ūkio teismo plenumo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 6 „Dėl bylų, kylančių iš statybos rangos sutarčių, kai kurių klausimų nagrinėjimo“ nurodyta, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš statybos rangos sutarčių, be civilinio kodekso nuostatų, reikia vadovautis ir statybos rangos sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiomis Taisyklėmis. Nutarimo 30 punkte išaiškinta, kad taikant Taisyklių 87 punktą, nustatytus atsakomybės dydžius galima padidinti šalių susitarimu. Taisyklių 87 punktas nesuteikia šalims teisės sumažinti taisyklėse nustatytą teisėtą baudos dydį. Šalys turi teisę už savo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą sutartyje nustatyti kitas Taisyklėse nenustatytas atsakomybės rūšis ir dydžius (sutartinę nuobaudą - Civilinio kodekso 311 straipsnio 1 punktas). Nutarime taip pat išaiškinta, kad jeigu statybos rangos sutartyje nėra sąlygų dėl šalių atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, tai įstatymuose nustatyta atsakomybė taikoma pagal Civilinio kodekso 311, 312 straipsnius ir taisyklių 10 skyrių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Aukščiausiojo ūkio teismo plenumas nepasisakė, kad teismai galėtų mažinti atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų, kylančių būtent iš statybos rangos sutarčių, nevykdymą. Baltarusijos Respublikos CK 314 straipsnyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės ir neatitinka prievolės pažeidimo pasekmių, teismas turi teisę netesybas mažinti. Įstatyminiuose aktuose gali būti numatyti atvejai, kai netesybos nemažinamos. Tuo tarpu, iš statybos rangos sutarčių kylančios atsakomybės dydis konkrečiai yra apibrėžtas teisės aktais, t. y. Taisyklių 84 straipsnyje, kuris numato 0,2 procentus ir tai, kad šalys gali susitarti tik dėl didesnio dydžio.
28. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo mažinti sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančių Taisyklių 84 punktu nustatyto atsakomybės dydžio, dėl kurio taikymo nevykdant sutarties sudarydamos sutartį numatė pačios sutarties šalys. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2013 metų įmonėje pasikeitė trys vadovai, dabartinis vadovas ankstesnių vadovų nebuvo informuotas apie skolą, nesudaro pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydžio.
29. Atsakovė būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, turėjo objektyviai įvertinti galimybes atsiskaityti su ieškovu ir sąžiningai vykdyti savo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus. Šiuo atveju, šalys laisva valia sudarė sutartį, nustatė atsakomybę už sutarties nevykdymą, tačiau atsakovė net 5 metus neatsiskaitė su ieškovu pagal sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantės reikalavimas mažinti delspinigių dydį nuo 0,2 procento iki 0,007 procento yra nepagrįstas.
30. Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1230-324/2014 nustatė, kad „nors pastarosios aplinkybės įrodo, jog nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus netesybų neproporcingumo įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms, t. y. sumažinti jas pagal Baltarusijos Respublikos Civilinio kodekso 314 straipsnį (CK 1.10 straipsnio 1 dalis), teismas pripažįsta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnio 1 dalimi, 0,15 procento dydžio netesybos turi būti sumažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, tokiu atveju taikant Lietuvos Respublikos civilinius įstatymus“. Tačiau remtis apeliantės nurodyta nutartimi nėra pagrindo, nes ginčas dėl delspinigių minėtoje byloje kilo bankroto procese, taigi faktinės bylų aplinkybės iš esmės skiriasi.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovės. Tačiau priteistina suma, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, mažintina iki 500 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ (j. a. k. 302589632) ieškovo Baltarusijos Respublikos gamybos ir statybos kooperatyvo „PSK-Rubin“ (j. a. k. 246027) naudai 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė