Administracinė byla Nr. eA-1280-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02245-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2.

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno arkikatedros projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno arkikatedros projektai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys: viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir viešoji įstaiga „CPO LT“) dėl sprendimo panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kauno arkikatedros projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. ĮV-720 (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad įgyvendina projektą „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“ (toliau – ir Projektas), kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 priemonės „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą Nr. 2, numatant, jog projektui gali būti skirtas finansavimas, kur bendra Projekto suma – 2 300 123,48 Eur, ES struktūrinių fondų lėšos –
1 955 104,96 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 345 018,52 Eur. 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas su VšĮ „CPO LT“ sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo veikti bendrai planuojant, organizuojant ir atliekant Projekto statybos darbų viešąjį pirkimą. VšĮ „CPO LT“ įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, 2015 m. sausio 26 d. buvo nustatytas pirkimo laimėtojas – jungtinės veiklos partneriai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mitnija“, UAB „Enero“ bei UAB „Senamiesčio restauratoriai“, su kuriais pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. sudarė rangos sutartį. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), įvertinusi su pirkimu susijusius dokumentus ir procedūras bei pateiktą viešojo pirkimo informaciją, parengė vertinimo išvadą, kurioje nurodė, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimų, galinčių turėti įtakos pirkimo rezultatams, nenustatė.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad, siekdamas gauti finansavimą darbams pagal minėtą rangos sutartį apmokėti, 2016 m. lapkričio 11 d. VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – ir Agentūra) pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. paraišką Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0002 finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą (toliau – Paraiška Nr. 1). Agentūra, vertindama Paraišką Nr. 1, paprašė pagrįsti pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų poreikį. Nors, pareiškėjo nuomone, jis pagrindė pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumą ir atitiktį VPĮ reikalavimams, tačiau Agentūra nustatė, kad dalis Paraiškoje Nr. 1 suplanuotų išlaidų yra netinkamos finansuoti, todėl didžiausias Projektui galimų skirti finansavimo lėšų dydis mažinamas nuo prašomos 2 300 123,48 Eur sumos iki 1 731 861,04 Eur. Kadangi pareiškėjas nuosavų lėšų, reikalingų padengti netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumą, neturėjo, Paraišką Nr. 1 atsiėmė.

4.       Pareiškėjas nurodė, jog pratęsus paraiškų pateikimo terminus, 2017 m. kovo 29 d. Agentūrai pateikė Paraiškai Nr. 1 identišką paraišką Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011 (toliau – Paraiška Nr. 2). Be to, atsižvelgdamas į Paraiškos Nr. 1 vertinimo proceso metu Agentūros keltus klausimus dėl pirkimo sąlygų pateikė Agentūrai raštą, kuriame išsamiai pagrindė pirkimo sąlygų ir procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams, taip pat kitų institucijų raštus pagrindžiančius pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau Agentūra informavo, jog dalis Paraiškoje Nr. 2 nurodytų išlaidų yra netinkamos finansuoti dėl pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus įvykdyto pirkimo, kurio išlaidas prašoma finansuoti. Agentūra nurodė, jog Projektui galimas skirti finansavimas mažintinas nuo 2 300 123,48 Eur iki 1 731 861,04 Eur. Pareiškėjo teigimu, siekdamas įgyvendinti Projektą, jis informavo Agentūrą, jog sutinka Projektą įgyvendinti, kai didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur, bei užtikrinti netinkamomis finansuoti su Projektu susijusių išlaidų, t. y. 568 262,44 Eur, finansavimą iš paskolos lėšų, tačiau nurodė, jog neatsisako teisės sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ĮV-720 Projektui įgyvendinti skirtas iki 1 731 861,04 Eur finansavimas, t. y. finansavimas, pritaikius 25 proc. finansinę korekciją.

5.       Nesutikdamas su paskirto finansavimo suma, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 133 punkto nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kai dėl dalies finansavimo neskyrimo negali būti kreipiamasi į teismą teisminės gynybos, o pareiškėjas turi teisę nesutikti tik su visos finansavimo sumos neskyrimu. Pareiškėjo įsitikinimu, PAFT 133 punkto nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios pareigą arba sutikti su pritaikyta finansine korekcija (finansavimo sumažinimu) be teisės ją skųsti, arba paraiškos atmetimą dėl visos finansavimo sumos, nors ginčo tarp šalių dėl didžiosios dalies finansavimo sumos (75 proc.) apskritai nėra. Toks PAFT 133 punkto nuostatų aiškinimas lemtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo apribojimą, o tuo pačiu ir PAFT 133 punkto prieštaravimą konstitucinei teisei į pažeistų teisių gynybą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio reikalavimams. Anot pareiškėjo, Agentūra, rengdama 2017 m. gegužės 26 d. Projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą Nr. V-301-02-0011 (toliau – ir Vertinimo ataskaita), bei Ministerija, priimdama Įsakymą, neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi PAFT 133 punktu, o ne ginčo santykiams taikytinu PAFT 138 punktu, kuriame aiškiai nurodyta, jog, nustačius viešųjų pirkimų pažeidimus, mažinama didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, o paraiška atmetama tik tuo atveju, jeigu, nustačius viešųjų pirkimų pažeidimus, neįmanoma įgyvendinti projekto, o ne dėl to, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytais pažeidimais.

6.       Pareiškėjo nuomone, Įsakymas ir Vertinimo ataskaita, kaip sudėtinė Įsakymo dalis, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Agentūra nepateikė itin svarbių ir aktualių dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, be to, pareiškėjui iki pat skundo pateikimo nebuvo pateiktas ir pats Įsakymas, tokiu būdu Agentūra neužtikrino geros ir tinkamos viešojo administravimo praktikos laikymosi ir suvaržė bei apribojo pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. Pabrėžė, kad Įsakyme nėra nurodyta absoliučiai jokių teisinių argumentų ir motyvų, kurių pagrindu priimtas sprendimas skirti konkretaus dydžio finansavimą Projektui įgyvendinti.

7.       Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Agentūra nemotyvuotai ir nepagrįstai nesivadovavo VPT, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadomis, kad pirkimo sąlygose nurodyti ir Agentūros kvestionuojami minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai jų nustatymo metu ir pirkimo procedūrų vykdymo metu nebuvo pertekliniai, neatsižvelgė į pirkimo objekto specifiškumą. Agentūros atliktas vertinimas ir jo pagrindu parengta Vertinimo ataskaita pažeidžia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir tuo aspektu, kad Agentūra nepagrįstai ir netinkamai vertino pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, itin formaliai aiškino VPĮ nuostatas dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pirkimo objektu, todėl nemotyvuotai ir nepagrįstai nustatė tariamą VPĮ nuostatų pažeidimą, o Vertinimo ataskaitos pagrindu priimtu Įsakymu pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija nuo prašomos finansuoti sumos yra nepagrįsta ir neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog šiuo atveju nėra įrodyta, kad buvo atliktas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, nuostatos. Agentūra privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su pirkimo vykdymu, nustatyti ne tik tariamą teisės aktų pažeidimą, bet ir tai, ar dėl tokio tariamo VPĮ nuostatų pažeidimo atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir / arba Europos Bendrijos biudžeto nuostolių, tačiau Agentūra to visiškai netyrė. Pareiškėjo teigimu, 25 proc. finansinė korekcija pritaikyta, remiantis jam neatskleistais argumentais.

8.       Pareiškėjas pabrėžė, jog Agentūra netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 32 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl jis turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis. Be to, VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti pirkimo objekto techninius reikalavimus. Šiuo atveju, pirkimo objektas buvo Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros remonto, restauravimo, konservavimo projekto parengimo paslaugos, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, projekto vykdymo priežiūros paslaugos, taigi buvo perkami ypatingo statinio, kultūros paveldo objekto, tvarkybos darbai bei jų projektavimas, o tokie darbai turi būti atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, paveldo tvarkybos ir statybos techniniais reglamentais, techniniu projektu ir sutarties su užsakovu sąlygomis. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, pirkimo sąlygose buvo įtvirtinti reikalavimai, jog projekto vadovas bei projekto dalių vadovai turėtų teisę būti ypatingo statinio projekto (jo dalies) vadovu ir turėtų teisę rengti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektus, o statinio statybos darbų vadovai turėtų teisę vadovauti ypatingo statinio – kultūros paveldo objekto tvarkomiesiems statybos ir tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Pirkimo dokumentuose nenumačius šių privalomų reikalavimų, nebūtų pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai ir teisėtai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Aptariamų reikalavimų nenumačius viešojo pirkimo sąlygose ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos, paaiškėjus aplinkybėms, kad pirkimo objektas negali būti tinkamai įgyvendintas būtent dėl tiekėjo kvalifikacijos trūkumų, sudarytą viešojo pirkimo sutartį tektų nutraukti ab initio (nuo pradžios), o tai sukeltų neigiamas pasekmes tiek perkančiajai organizacijai, tiek tinkamam viešojo pirkimo objekto įgyvendinimui, todėl pirkimo sąlygos dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų yra pagrįstos ir proporcingos, nes be jų nebūtų įmanoma tinkamai įgyvendinti ir / ar užbaigti viešojo pirkimo objekto. Priešingai nei nurodo Agentūra, tai, kad buvo išduoti du statybą leidžiantys dokumentai, nekeičia fakto, jog, pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti ir buvo parengtas vienas techninis projektas. Atkreipė dėmesį, kad Agentūros Vertinimo ataskaitoje ir rašte dėl Paraiškos Nr. 2 nėra nurodyta jokių motyvų ir argumentų bei pagrindimo, kodėl yra nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų principus, taip pat nėra nurodyta, kokie viešųjų pirkimų principai ir kodėl buvo pažeisti. Pažymėjo, kad ne viename kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų viešajame pirkime buvo keliami analogiški kvalifikaciniai reikalavimai specialistams ir šiems projektams buvo / yra skirtas / skiriamas finansavimas.

9.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei Agentūra, nei Ministerija nenurodė nė vieno teisės akto ir / ar teisės normos, kurie reglamentuoja finansinių korekcijų skyrimą ir jų dydžių nustatymą, todėl neaišku, kodėl ir kuo remiantis buvo nuspręsta taikyti net 25 proc. finansinę korekciją. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog, vykdant pirkimą, buvo / galėjo būti padaryti viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimai, atsižvelgiant į tai, jog jie neturėjo absoliučiai jokios įtakos pirkimo laimėtojo nustatymui, tokie pažeidimai būtų laikytini išimtinai formaliais, nesukėlusiais jokių teisinių padarinių, todėl neturi būti taikoma jokia finansinė pataisa.

10.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11.       Atsakovo teigimu, Agentūra dar 2017 m. gegužės 18 d. raštu pateikė pareiškėjui Projekto netinkamų finansuoti išlaidų formą, kurioje pateikė detalius paaiškinimus dėl vykdant pirkimą padarytų VPĮ pažeidimų. Agentūros rašte buvo įvardinti konkretūs pažeidimai bei nurodyta, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu Projektui skirtina paramos suma mažintina 25 proc. agentūros rašte išdėstyta pozicija nesikeitė ir buvo pagrindas Įsakymui priimti. Iš minėto Agentūros rašto ir Įsakymo turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti Įsakymo ir Agentūros rašto faktinį ir teisinį pagrindą bei aktyviai ginti savo teises. Ministerija pažymėjo, kad Agentūra turi pareigą, vadovaudamasi PAFT, atlikti savarankišką tinkamų finansuoti išlaidų vertinimą, įskaitant, vertinti, ar ES struktūrinių fondų lėšos yra tinkamai panaudojamos darbams ar paslaugoms įsigyti VPĮ nustatyta tvarka, todėl Agentūra nėra saistoma VPT išvadų ir, atlikdama pirkimo dokumentų vertinimą, gali savarankiškai konstatuoti VPĮ pažeidimus, sudarančius pagrindą finansuotinoms projekto lėšoms mažinti ir (ar) susigrąžinti.

12.       Atsakovas nurodė, jog šiuo atveju tiek Projekto vadovui, tiek statybos darbų vadovams buvo keliamas reikalavimas turėti teisę vadovauti tiek ypatingo statinio statybos projektui / darbams, tiek tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai yra savarankiškos ir netapačios kategorijos, skirtinga ir šiuos darbus galinčių atlikti subjektų atestavimo tvarka. Todėl pareiškėjas galėjo kelti reikalavimą, kad pirkime dalyvaujantys ūkio subjektai turėtų atskirus specialistus, kurių vienas turėtų su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais susijusią kvalifikaciją, o kitas – su tvarkomaisiais statybos darbais susijusią kvalifikaciją. Minėtų kvalifikacinių reikalavimų išskaidymas būtų mažesne apimtimi ribojęs tiekėjų tarpusavio konkurenciją. Tai, jog, pasak pareiškėjo, yra pakankamai asmenų, tenkinančių ginčo kvalifikacinius reikalavimus, neįrodo tokių perteklinių reikalavimų nustatymo pagrįstumo. Be to, be perteklinių ginčo reikalavimų, pirkimo dokumentuose minėtiems specialistams buvo nustatyti ir specifiniai patirties reikalavimai, kuriuos turi tik keli specialistai. Pareiškėjas privalėjo tinkamai ir patikimai pagrįsti, kodėl tiekėjų konkurenciją ribojantys ginčo kvalifikaciniai reikalavimai buvo būtini pirkimo požiūriu. Šios aplinkybės pareiškėjas neįrodė nei pirkimo procedūrų vykdymo, nei Projekto paraiškos vertinimo proceso metu.

13.       Dėl pagrindo sumažinti Projektui skirtiną finansavimą atsakovas paaiškino, kad Agentūra nustatė, jog vykdant pirkimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais. Pirkimo sąlygose nustačius perteklinius ginčo kvalifikacinius reikalavimus, buvo apribota tiekėjų tarpusavio konkurencija, dėl ko pirkime dalyvavo vienintelis ūkio subjektas. Dėl tiekėjų konkurencijos ribojimo vienintelis pirkimo dalyvis perkančiajai organizacijai galėjo pasiūlyti didesnę pirkimo objektu esančių darbų kainą, nei kaina, kuri būtų pasiūlyta, jei, nesant ginčo kvalifikacinių reikalavimų, pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų, taigi dėl padaryto pažeidimo atsirado nuostoliai nacionaliniam ir (arba) ES biudžetui. Pažymėjo, kad finansinė pataisa dėl ginčo kvalifikacinių reikalavimų nustatymo buvo pritaikyta, vadovaujantis Europos komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintų Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Europos Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1.10 papunkčio pagrindu.

14.       Atsakovo manymu, pareiškėjas neturi teisės skųsti Įsakymo ir (ar) Agentūros dokumentų. Vadovaujantis PAFT 136 punktu, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra) turi priimti sprendimą atmesti paraišką. Dėl to, nustačiusi VPĮ pažeidimus, Agentūra negalėjo finansuoti su tokiu pažeidimu susijusių Projekto lėšų ir, pareiškėjui nesutikus su Projektui skirtinų lėšų sumažinimu, būtų privalėjusi Projekto paraišką atmesti. Pareiškėjas pripažįsta, kad sutiko su Agentūros siūlymu Projektą įgyvendinti, kai didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra sumažinta 25 proc., bei užtikrinti netinkamomis pripažintų Projekto išlaidų finansavimą iš kitų šaltinių. Tik dėl šios priežasties Agentūra baigė Projekto paraiškos vertinimą ataskaita, kurioje pripažino Projekto paraišką tinkama finansuoti, o Vertinimo ataskaitos pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Pareiškėjas turėtų teisę skųsti Įsakymą ir (ar) Agentūros dokumentus tik tuo atveju, jei nebūtų sutikusi įgyvendinti Projekto Įsakyme nustatyta apimtimi. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog 2017 m. liepos 11 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo pasirašyta projekto sutartis Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011 (toliau – ir Projekto sutartis), kuri patvirtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas šią sutartį, visa apimtimi (ne iš dalies) sutiko su visomis šios sutarties sąlygomis (tarp jų ir su Projekto įgyvendinimu mažesne finansine apimtimi).

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, skųsdamas Įsakymą, siekia, kad jam būtų papildomai skirtas finansavimas, lygus Agentūros Paraiškos Nr. 2 vertinimo metu nustatytoms netinkamoms finansuoti išlaidoms, t. y. Projektui finansuoti visgi būtų skirta visa pareiškėjo Paraiška Nr. 2 prašyta suma. Skundo objektas iš tiesų yra ne Įsakymu jau skirtas finansavimas ir įgyta teisė sudaryti Projekto sutartį bei gauti šį finansavimą, bet neskirtas finansavimas. Agentūros nuomone, Įsakymo panaikinimas nesukeltų tų teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjas, o iš esmės prieštarautų pareiškėjo interesams, nes, panaikinus Įsakymą, pareiškėjas praras teisę ir į tą finansavimą, kuris jau yra paskirtas – Projekto sutartis, kuri pasirašyta ir įgyvendinama, turės būti nutraukta taikant restituciją.

17.       Agentūra paaiškino, kad, vadovaujantis PAFT nuostatomis, reglamentuojančiomis projektų vertinimo ir finansavimo skyrimo procesą, Ministerija priima sprendimus skirti finansavimą projektui (arba atsisakyti skirti) pagal įgyvendinančios institucijos pateiktą projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma paraiškos vertinimo metu nustatyta didžiausia galima skirti finansavimo suma. Be to, Ministerijai siūlymas finansuoti projektą gali būti teikiamas ir Ministerijos sprendimas finansuoti projektą galimas tik tuo atveju, jei finansuotinos sumos projektui įgyvendinti priimtinumas yra suderintas su pareiškėju dar vertinimo etape. Ministerija negali nei projektų, nei teikiamų finansuoti sumų skaidyti ar keisti jas mažindama ar didindama. Agentūra įvertina pateiktą paraišką ir nustato didžiausią leistiną skirti finansavimo sumą. Jei ji nesutampa su prašyta pareiškėjo suma – ją derina su pareiškėju, atsiklausdama, ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su mažesne suma. Atsižvelgiant į pareiškėjo poziciją, dėl skiriamo finansavimo, galimi tik du alternatyvūs savarankiški procesai, kurie daro esminę įtaką tolimesniam finansavimo skyrimui. Jei pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su mažesne, nei teikė paraišką, finansavimo suma – Agentūra teikia Ministerijai pasiūlymą (ataskaitą), kurioje nurodoma su pareiškėju suderinta projekto finansavimo suma. Vadovaujantis PAFT 153 punkto nuostatomis, Ministerija priimdama sprendimą dėl projekto finansavimo pakartotinio paraiškos vertinimo neatlieka ir tinkamų finansuoti išlaidų iš naujo nenustatinėja, o vadovaujasi įgyvendinančios institucijos pateikta informacija, nes prielaidų pareiškėjui ginčyti teikiamą finansavimo sumą nebėra – pareiškėjas jau sutiko su mažesne, nei prašė iš pradžių, finansavimo suma vertinimo metu. Ministerijai priėmus sprendimą skirti finansavimą projektui (kas šiuo atveju ir buvo padaryta), finansavimo projektui skyrimo procesas baigiasi. Su pareiškėju sudaroma Projekto sutartis. Jei pareiškėjas nesutinka įgyvendinti projekto už mažesnę, nei teikė paraišką, finansavimo sumą, paraiška turi būti atmetama. Šis sprendimas, baigiantis projekto finansavimo skyrimo procedūrą neigiamu sprendimu (atmesti paraišką), vėliau gali būti savarankiško administracinio ginčo objektu. Tokiu atveju ministerijos neigiamo sprendimo dėl projekto finansavimo nepriima, nes finansavimo skyrimo procesas baigiasi anksčiau – įgyvendinančiai institucijai atmetus paraišką. Taigi Ministerijos sprendimas finansuoti projektą galimas tik pirmosios alternatyvos atveju, ir jis iš esmės pareiškėjui suteikia teisę gauti projekto finansavimą, juo nebuvo ir negalėjo būti sumažinta ar kitaip pakeista finansavimo suma, jau suderinta Agentūros su pareiškėju ankstesniame paraiškos vertinimo etape. Pabrėžė, jog Įsakymas iš viso negalėtų būti priimtas, pareiškėjui nesutinkant su paraiškos vertinimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma ir atitinkamai mažesne, nei prašyta, finansavimo suma. Šiuo atveju pareiškėjo valia ir sutikimas su nustatyta mažesne finansavimo suma ne tik buvo išreikštas 2017 m. gegužės 24 d. raštu, bet vėliau buvo patvirtintas 2017 m. liepos 11 d. laisva valia sudarant Projekto sutartį.

18.       Agentūra atkreipė dėmesį, kad PAFT 133 punkte numatyta, kad pareiškėjas sutikimą arba nesutikimą gali pareikšti tik dėl viso projekto įgyvendinimo su nustatyta finansavimo suma. Ši teisės norma nesuteikia pareiškėjui teisės sutikti arba nesutikti dėl dalies projekto išlaidų, dalies fizinių objektų arba konkrečios sutarties išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti, t. y. teisės aktai nesuteikia galimybės pateikti sutikimo tik dėl dalies projekto įgyvendinimo ar dalinio sutikimo. Toks reglamentavimas tik patvirtina prašomo finansuoti projekto kaip nedalomos visumos koncepciją (pagrįstos vienu investicijų projektu, paremta finansinių srautų analize, sąnaudų – naudos analize ir pan.) ir atitinkamai neleidžia institucijoms modifikuoti pareiškėjo pateikto finansuoti projekto apimties ar pareiškėjai įgyvendinti jį iš dalies – tokiu atveju finansavimo objektu taptų visai kitoks, pakitęs, kitokios apimties projektas, kurio finansinė, sąnaudų – naudos analizė turėtų būti vertinama iš naujo. Pareiškėjas, sutikdamas su siūloma finansavimo suma, sudarė sąlygas toliau tęsti finansavimo skyrimo procedūras, tačiau neteko teisės ginčyti mažesnės nei prašė finansavimo sumos nustatymą – atitinkamai Agentūra neteko teisės priimti sprendimo atmesti paraišką dėl nesutikimo su mažesne suma ir toliau tęsė teisės aktais reglamentuotas procedūras. Agentūros nuomone, tai, kad pareiškėjas siekia apginti savo menamai pažeistas teises į didesnį finansavimą po to, kai yra teisės aktų nustatyta tvarka išreiškusi pritarimą mažesnei sumai, rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą teise.

19.       Agentūra nurodė, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas vertinant jo pateiktą paraišką, o ne įgyvendinant Projektą, ir tai yra esminis procedūrinis skirtumas. PAFT nurodyta, kad pažeidimams, nustatytiems įgyvendinant 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio projektus, taikomas PAFT 25 skirsnis „Pažeidimų tyrimas“, o viešųjų pirkimų pažeidimams, nustatytiems vertinant paraišką, taikomas PAFT 138 punktas, kuriame nurodoma, kad, jeigu pareiškėjas įvykdo pirkimus savo nuožiūra, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka ir apimtimi, paraiškos vertinimo metu turi įvertinti įvykdyto pirkimo tinkamumą. Nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašą“, nustatytą PAFT 7 priede, sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tais atvejais, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, atmeta paraišką. Toks sprendimas įrašomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Jei didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta vertinimo metu, projekto finansavimas dėl tos pačios priežasties negali būti pakartotinai sumažintas projekto įgyvendinimo metu.

20.       Agentūros teigimu, ji neginčija, kad pirkimo objektas yra reikšmingas nekilnojamo kultūros paveldo paminklas, tačiau pažymėjo, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad pirkimo dokumentuose nepagrįstai buvo reikalaujama, kad tas pats darbuotojas būtų atestuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Agentūra taip pat pabrėžė, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog, neatsižvelgiant į tai, kad VPT nenustatė viešųjų pirkimų pažeidimo, Agentūra, atlikusi jai priskirtas funkcijas, tokį pažeidimą gali nustatyti. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, jog VPT buvo pateikusi pareiškėjui nuomonę, jog reikalauti, kad tas pats specialistas būtų atestuotas Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtų pagrįsta, jeigu tvarkomiesiems statybos ir tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti būtų išduotas vienas leidimas (statybą leidžiantis dokumentas). Šiuo atveju, įgyvendinant rangos sutartį, buvo parengti du atskiri projektai ir šiems projektams buvo gauti du atskiri leidimai. Be to, pareiškėjas kvalifikacijos reikalavimuose nenurodė, kokioms konkrečiai statinio grupėms ir pogrupiams yra reikalinga statinio statybos darbų vadovo ir projekto vadovo kvalifikacija. Tas pats pasakytina ir apie paveldosaugos tvarkybos darbus vykdančius specialistus.

21.       Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis nežino, kokiu teisės aktu vadovaujantis yra taikoma finansinė korekcija. Pabrėžė, jog 2017 m. gegužės 18 d. rašte
Nr. 2017/2-3365 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas finansinės korekcijos taikymo pagrindas.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „CPO LT“ atsiliepime nurodė, jog pritaria pareiškėjo pozicijai ir prašė VšĮ „Kauno arkikatedros projektai“ skundą tenkinti.

 

II.

 

23.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Kauno arkikatedros projektai“ skundą atmetė.

24.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas įgyvendina projektą „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“, kuris Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-772 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 priemonės „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašo Nr. 2 patvirtinimo“ yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 priemonės „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą Nr. 2, numatant, jog Projektui gali būti skirtas finansavimas, kur bendra Projekto suma – 2 300 123,48 Eur, ES struktūrinių fondų lėšos – 1 955 104,96 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 345 018,52 Eur. 2014 m. rugsėjo 17 d. VšĮ „CPO LT“ ir pareiškėjas sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 4R-428, kuria šalys, kooperuodamos savo darbuotojų darbą, žinias ir patirtį, įsipareigojo veikti bendrai planuojant, organizuojant ir atliekant Projekto statybos darbų viešąjį pirkimą. 2014 m. rugsėjo 19 d. VšĮ „CPO LT“ parengė viešojo pirkimo „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto, restauravimo, konservavimo projekto parengimo paslaugos, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ sąlygas ir centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie atviro konkurso būdu vykdomą pirkimą. 2014 m. gruodžio 8 d. VPT atliko pirkimo vertinimą ir pateikė vertinimo išvadą, kurioje nurodė tam tikras pastabas dėl pirkimo sąlygų reikalavimų. VšĮ „CPO LT“, atsižvelgdama į VPT pateiktas pastabas, patikslino pirkimo sąlygas ir paskelbė jas CVP IS. 2015 m. sausio 26 d. buvo nustatytas pirkimo laimėtojas – jungtinės veiklos partneriai UAB „Mitnija“, UAB „Enero“ bei UAB „Senamiesčio restauratoriai“, su kuriais pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. sudarė pirkimo sutartį (rangos sutartį).

25.       Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. VPT parengė vertinimo išvadą, kurioje nurodė, jog VPĮ pažeidimų, galinčių turėti įtakos pirkimo rezultatams, nenustatė. 2016 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. paraišką
Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0002 „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“ dėl Projekto finansavimo, kuria siekė gauti 2 300 123,48 Eur finansavimą darbams pagal rangos sutartį apmokėti. 2016 m. gruodžio 29 d. Agentūra pateikė pareiškėjai klausimus, susijusius su pirkimo sąlygose nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais. 2017 m. sausio 13 d. raštu pareiškėjas Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo. 2017 m. sausio 27 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją, jog, atlikusi Paraiškos Nr. 1 vertinimą, nustatė, kad dalis Paraiškoje Nr. 1 suplanuotų išlaidų yra netinkamos finansuoti, todėl didžiausias Projektui galimų skirti finansavimo lėšų dydis mažinamas nuo prašomos 2 300 123,48 Eur sumos iki 1 731 861,04 Eur. Minėtu raštu Agentūra taip pat paprašė pareiškėjo informuoti, ar jis sutinka Projektą įgyvendinti, kai Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur, bei užtikrinti netinkamų finansuoti su Projektu susijusių išlaidų, t. y. 568 262,44 Eur, finansavimą iš kitų finansavimo šaltinių bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas informavo Agentūrą, jog nuosavų lėšų, reikalingų padengti netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumą, neturi bei paprašė Agentūros leisti atsiimti Paraišką Nr. 1. 2017 m. vasario 7 d. Agentūra informavo pareiškėją, kad Paraiškos Nr. 1 vertinimas nutraukiamas. 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011 „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“, iš esmės identišką Paraiškai Nr. 1, kuria buvo prašoma finansuoti rangos sutartyje numatytus Projekto darbus visa apimtimi. Be to, pareiškėjas Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus bei dokumentus, siekdamas pagrįsti pirkimo sąlygų, ypač kvalifikacinių reikalavimų, atitiktį VPĮ reikalavimams. Agentūra 2017 m. gegužės 16 d. užpildė Netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo formą ir jos priedą bei 2017 m. gegužės 18 d. raštu informavo pareiškėją, jog, atlikusi Paraiškos Nr. 2 vertinimą, nustatė, kad dalis Paraiškoje Nr. 2 nurodytų išlaidų yra netinkamos finansuoti dėl netinkamai, t. y. pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, įvykdyto pirkimo, kurio išlaidas prašoma finansuoti Projekto biudžeto lėšomis. Agentūra nurodė, jog Projektui galimas skirti finansavimas mažintinas nuo 2 300 123,48 Eur iki 1 731 861,04 Eur, todėl paprašė pareiškėjo informuoti Agentūrą, ar jis sutinka Projektą įgyvendinti, kai nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur bei užtikrinti netinkamų finansuoti su Projektu susijusių išlaidų finansavimą iš kitų finansavimo šaltinių bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 24 d. raštu informavo Agentūrą, jog sutinka Paraiškoje Nr. 2 nurodytą Projektą įgyvendinti, kai nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur bei užtikrinti netinkamomis finansuoti su Projektu susijusių išlaidų, t. y. 568 262,44 Eur, finansavimą iš paskolos lėšų. Kartu su šiuo raštu pareiškėjas Agentūrai pateikė patikslintą paraišką bei paskolos sutarties kopiją. Be to, nurodė, jog neatsisako teisės sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

26.        Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 26 d. Agentūra užpildė Vertinimo ataskaitą ir pateikė ją Ministerijai. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017 m. birželio 2 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo Projektui įgyvendinti skyrė iki 1 731 861,04 Eur finansavimą. 2017 m. liepos 11 d. Agentūra ir pareiškėjas pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011 „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“ sutartį Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011 (toliau – ir Projekto sutartis).

27.       Iš pareiškėjo skundo teismas sprendė, kad teisių pažeidimu pareiškėjas laiko nepakankamą finansavimą vykdomam Projektui. Pareiškėjas siekė gauti 2 300 123,48 Eur finansavimą, tačiau Įsakymu nustatytas didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur. Teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės buvo pažeistos, reikia įvertinti finansavimo skyrimo reglamentavimą.

28.       Iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. Teismas nurodė, kad ginčo situacijai aktualios PAFT 15 bei 17–18 skirsnių nuostatos.

29.       Iš byloje nustatytų aplinkybių bei aktualaus teisinio reglamentavimo (PAFT 124, 133, 153, 157, 162 p.) teismas vertino, kad Agentūra, nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, sumažino didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, tačiau dėl pritaikytos finansinės korekcijos neatmetė pareiškėjo paraiškos, o, vadovaudamasi PAFT 133 punktu, kreipėsi į pareiškėją, siekdama išsiaiškinti, ar jis sutinka įgyvendinti projektą už nustatyto dydžio skiriamų finansavimo lėšų sumą. Iš PAFT nustatyto reglamentavimo teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, sutikdamas su mažesniu finansavimu, sudaro sąlygas Ministerijai priimti sprendimą dėl Agentūros nustatyto dydžio finansavimo skyrimo ir taip inicijuoja projekto sutarties, kuria šalys prisiima tam tikrus įsipareigojimus, pasirašymą. Jeigu pareiškėjas nesutinka su mažesniu, nei prašytas, finansavimu, toks nesutikimas lemia paraiškos atmetimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas sutiko Projektą įgyvendinti, kai nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur bei sutiko užtikrinti netinkamomis finansuoti su Projektu susijusių išlaidų, t. y. 568 262,44 Eur, finansavimą iš paskolos lėšų, tokį savo sutikimą, be kita ko, patvirtino pateikdamas patikslintą paraišką, kurioje nurodė, jog 568 262,44 Eur suma yra netinkamos finansuoti lėšos. Teismas sprendė, jog toks pareiškėjo sutikimas bei paraiškos patikslinimas lėmė tolesnius veiksmus, kurių pasekmė – 2017 m. liepos 11 d. Agentūros ir pareiškėjo pasirašyta Projekto sutartis Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011, kurios 3.1 papunktyje šalys susitarė, jog Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 1 731 861,04 Eur, o pagal 3.2 papunktį Projekto vykdytojui (pareiškėjui) Projektui įgyvendinti skiriama iki 1 731 861,04 Eur Projektui skirtų finansavimo lėšų sutarties 3.1 papunktyje nurodytoms Projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. Be to, pareiškėjas įsipareigojo iš savo lėšų apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas. Projekto sutarties 2 priede pateiktose finansavimo sąlygose kaip tinkamos finansuoti lėšos nurodoma 1 731 861,04 Eur suma, o kaip netinkamos finansuoti išlaidos nurodoma 568 262,44 Eur suma.

30.       Teismas pažymėjo, kad tinkamos finansuoti lėšos apskaičiuotos Agentūros atlikto vertinimo metu, taigi finansinė korekcija buvo pritaikyta Agentūros, o ne Ministerijos, kuri priėmė skundžiamą Įsakymą dėl finansavimo skyrimo. Taigi Ministerija nesumažino pareiškėjui skirto finansavimo, o skyrė pareiškėjui tokį, koks buvo nurodytas Agentūros ir paties pareiškėjo teiktoje patikslintoje paraiškoje. Teismas sutiko su Agentūros pozicija, kad pareiškėjas, sutikdamas su sumažinta finansavimo suma, neteko teisės ginčyti finansavimo sumažinimą, nes nesutikimas su skiriamu finansavimu turėjo būti išreikštas po Agentūros 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 2017/2-3365 pateiktos informacijos apie netinkamų finansuoti išlaidų dydį ir prašymo pateikti savo poziciją dėl tokio finansavimo skyrimo. Agentūra, informuodama pareiškėją apie Paraiškos Nr. 2 vertinimą, pateikė pareiškėjui ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo formą, kurioje aiškiai išdėstytas netinkamų finansuoti lėšų nustatymo ir taikomos finansinės korekcijos faktinis bei teisinis pagrindas. Teismas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas ne tik 2017 m. gegužės 24 d. raštu sutiko su mažesniu Projekto finansavimu, bet įsipareigojimą pats užtikrinti 568 565,44 Eur finansavimą prisiėmė ir Projekto sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad priimant Įsakymą, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes pats pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimą įgyvendinti Projektą pagal Agentūros apskaičiuotą mažesnį finansavimą.

31.       Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. PAFT 154 punkte nustatyta, kad sprendime dėl projekto finansavimo nurodoma: 1) teisinis pagrindas finansuoti projektą arba jo nefinansuoti (įgyvendinančiosios institucijos patvirtintos paraiškų vertinimo ataskaitos ir kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas dėl projekto finansavimo); 2) projektas arba sąrašas projektų, kurie finansuojami, ir lėšų, skiriamų kiekvienam projektui, didžiausias dydis (pagal darbo grupės formą); 3) projektas arba sąrašas projektų, kurie nefinansuojami (sprendimas nefinansuoti projekto nėra priimamas, jei įgyvendinančioji institucija, vertindama paraišką, priėmė sprendimą atmesti paraišką) (pagal darbo grupės formą); 4) projektas arba sąrašas projektų, kurie įrašomi į rezervinių projektų sąrašą (kai vykdomas projektų konkursas arba tęstinė projektų atranka) (pagal darbo grupės formą); 5) sprendimo dėl projekto finansavimo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ĮV-720 buvo keičiamas (papildomas) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. ĮV-47 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“, todėl skundžiamą Įsakymą vertindamas kartu su minėtu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-47, teismas darė išvadą, jog jis atitinka PAFT 154 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnis. Finansavimo mažinimo pagrindai pareiškėjui buvo nurodyti Agentūros siųstuose dokumentuose, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis nežino, kodėl Įsakyme nurodyta būtent tokia finansavimo suma, vertinti kritiškai. Teismas sutiko su Agentūra, kad PAFT nuostatos nesuteikia pareiškėjui galimybės pateikti sutikimo tik dėl dalies Projekto įgyvendinimo, dalies skiriamo finansavimo. Pateikdamas sutikimą su skiriamu finansavimu, pareiškėjas prisiėmė atsakomybę ir už iš tokio sutikimo kilusius padarinius – konkretaus Agentūros nustatyto dydžio paramos skyrimą Įsakymu.

32.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, susiję su viešųjų pirkimų atitiktimi VPĮ reikalavimams, nėra aktualūs, nes tokie argumentai galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų išreiškęs nesutikimą su finansavimo mažinimu iki Įsakymo priėmimo ir tokiu atveju būtų priimtas Agentūros sprendimas dėl paraiškos atmetimo.

33.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą, todėl pareiškėjo skundas atmestas. Netenkinus pareiškėjo skundo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atlyginti ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

34.       Pareiškėjas VšĮ „Kauno arkikatedros projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

35.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai, nevisapusiškai, nepagrįstai aiškino bylos faktines aplinkybes ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 80 straipsnių reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į byloje esantį pareiškėjo ir Agentūros susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kurio galima spręsti, kad Agentūra neprieštaravo, kad dėl sumažinto skiriamo finansavimo dalies ginčas būtų sprendžiamas teisminiu būdu, nes tai nedarė įtakos Projektui skiriamos finansavimo dalies išmokėjimui ir šio projekto vykdymui. Rašte dėl Paraiškos Nr. 2 Agentūra nurodžiusi, kad jei pareiškėjas nesutinka su paraiškos vertinimu, jis turi teisę skųsti Agentūros įvertinimą.

36.       Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė PAFT 133 punkto, o ne 138 punkto nuostatas. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas PAFT 133 punktas, teismas netinkamai aiškino šio punkto nuostatas, paneigė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. PAFT 133 punkto atveju finansavimas projektui mažinamas ne dėl netinkamai finansuoti lėšų, bet dėl to, kad tinkamų finansuoti lėšų suma ir didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis yra mažesni už paraiškoje nurodytą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pagal PAFT 138 punktą taikytinas finansavimas yra mažinamas dėl to, kad netinkamomis finansuoti pripažintos lėšos dėl netinkamai įvykdytų viešųjų pirkimų procedūrų. Ginčo atveju Agentūra nepagrįstai taikė PAFT 133 punkto nuostatas, nors nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus pažeidė VPĮ. Teismas, nukrypdamas nuo PAFT 138 punkto nuostatų, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sutikdamas su mažesne Projektui skirto finansavimo suma, tariamai prarado teisę ginčyti Įsakymą, priimtą Vertinimo ataskaitos pagrindu, pagal kurį pareiškėjui neskyrė jo pašomos 25 proc. finansavimo sumos.

37.       Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad pareiškėjas savo nesutikimą su Agentūros atliktu vertinimu privalėjo pareikšti atsakydamas į Agentūros 2017 m. gegužės 18 d. raštą dėl Paraiškos Nr. 2, teigė, kad teismo sprendimu buvo paneigta pareiškėjo teisė ginti savo teises teisme ginčijant dalies prašyto finansavimo neskyrimą bei atimta galimybė patikrinti Agentūros atlikto paraiškos vertinimo dėl prašomų finansuoti lėšų neskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Akcentavo, kad Agentūra jokio savarankiško administracinio sprendimo dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nepriėmė, Vertinimo ataskaitą pateikė tik atsakovui, todėl pareiškėjui iki skundo pateikimo teismui nebuvo objektyvios galimybės ginčyti Vertinimo ataskaitą ir nesutikti su pritaikyta finansine korekcija.

38.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39.       Ministerija nurodo, kad mažesnis finansavimas Projektui buvo skirtas todėl, kad buvo nustatyta mažesnė tokia finansavimo apimtis nurodyta Agentūros Projekto paraiškos Vertinimo ataskaitoje, prieš tai Agentūra 2017 m. gegužės 18 d. raštu ir 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėjo raštu suderinus Projekto finansavimo apimtį ir pareiškėjui sutikus įgyvendinti Projektą nustatyta apimtimi bei įsipareigojus iš kito finansavimo šaltinio padengti netinkamas finansuoti išlaidas.

40.       Ministerija paaiškina, kad tais atvejais, kaip ir konstatavo teismas, jeigu pareiškėjas nesutinka su mažesniu, nei prašytas, finansavimu, toks nesutikimas lemia paraiškos atmetimą. Pareiškėjas, sutikdamas su finansine korekcija ir ginčydamas ją, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pagal PAFT nuostatas, nėra numatomas sąlyginis ar dalinis sutikimo davimas. Ginčijamu Įsakymu buvo priimtas finansavimo skyrimas, todėl bet kokie pareiškėjo teiginiai dėl tariamos pažeistos teisės gynimo netenka prasmės. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas (apeliantas) negali turėti teisėtų lūkesčių gauti tokių lėšų Projektui finansuoti, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016).

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42.       Agentūra nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl PAFT 133 ir 138 punktų taikymo, nes PAFT 133 ir 138 punktai turi būti vertinami sistemiškai, kaip vienas kitą papildančios, o ne tarpusavyje konkuruojančios normos. Mažesnė tinkamų finansuoti išlaidų ir skirto finansavimo suma gali būti nustatyta tiek dėl paraišką pateikusio asmens padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo, kaip į tokią galimą situaciją referuoja PAFT 138 punktas, tiek dėl kitų priežasčių ar motyvų (pvz. prašomas finansuoti objektas yra netinkamas finansuoti pagal konkretų projektų finansavimo sąlygų aprašą, todėl prašoma finansuoti suma viršija nustatytą tinkamų finansuoti išlaidų dydį, nors pats viešasis pirkimas, įsigyjant objektą, yra atliktas tinkamai; pareiškėjas nepagrindžia kažkokių planuojamų išlaidų dydžio ir pan.). Nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašą“, nustatytą PAFT 7 priede, sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tais atvejais, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, atmeta paraišką. Toks sprendimas įrašomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Jei didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta vertinimo metu, projekto finansavimas dėl tos pačios priežasties negali būti pakartotinai sumažintas projekto įgyvendinimo metu.

43.       Agentūra pažymi, kad PAFT 138 punktas reglamentuoja prievolę Agentūrai vertinti pirkimų teisėtumą (kai pareiškėjas kartu su paraiška pateikia informaciją apie dar prieš paraiškos pateikimą atliktus pirkimus) bei mažinti didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą vertinimo metu, jei būtų nustatytas su pirkimais susijęs pažeidimas. Vertindama PAFT 133 ir 138 punktus Agentūra daro išvadą, kad nustačius viešųjų pirkimų pažeidimą, dėl kurio mažėja didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma (PAFT 138 p.), Agentūra privalo vadovautis ta pačia PAFT 133 punkte nustatyta tvarka (kaip ir pvz. mažėjant didžiausiai galimai projekto išlaidų sumai dėl kitų priežasčių ar motyvų). PAFT 138 punkte nurodyta situacija yra tik vienas iš daugelio pagrindų, dėl kurių mažinama didžiausia galima tinkamų išlaidų suma, tačiau vertinimo procesas lieka toks pat: Agentūra turi subendrinti visus argumentus ir motyvus dėl mažinimo bei suformuoti poziciją, kokia yra ta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, ir apie tai informuoti paraišką pateikusį asmenį bei gauti jo sutikimą dėl projekto įgyvendinimo už mažesnę, nei paraiškoje nurodytą prašomą finansavimo sumą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad PAFT 138 punkte nurodoma, jog toks sprendimas įrašomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje, kuri yra rengiama tik tada, kai yra gautas sutikimas dėl projekto įgyvendinimo už mažesnę, nei paraiškoje nurodyta finansavimo sumą, arba kai paraiška yra atmetama.

44.       Agentūra tai pat pateikia kitus argumentus dėl faktinių ginčo aplinkybių vertinimo, kurie yra analogiški teiktiems atsiliepime į pareiškėjo skundą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

45.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro finansavimo sumažinimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pareiškėjo VšĮ „Kauno arkikatedros projektai“ projektui „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“ teisėtumas ir pagrįstumas.

46.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėjas ne tik 2017 m. gegužės 24 d. raštu sutiko su mažesniu Projekto finansavimu, bet ir pateikė Agentūrai patikslintą paraišką, įsipareigojo pats užtikrinti 568 565,44 Eur finansavimą ir pasirašė Projekto sutartį; atsakovo Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo sutikimą su mažesniu finansavimu, todėl nėra pagrindo jį pripažinti pažeidžiančiu pareiškėjo teises. Pareiškėjas, pareikšdamas sutikimą su mažesniu finansavimu, neteko teisės ginčyti finansavimo sumažinimą, nes nesutikimas su skiriamu finansavimu turėjo būti išreikštas po CPVA 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 2017/2-3365 pateiktos informacijos apie netinkamų finansuoti išlaidų dydį ir prašymo pateikti savo poziciją dėl tokio finansavimo skyrimo.

47.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad juo nepagrįstai ribojama teisės ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme, nepagrįstu laikė argumentą, kad pareiškėjas savo nesutikimą su Agentūros atliktu vertinimu privalėjo pareikšti atsakydamas į Agentūros 2017 m. gegužės 18 d. raštą dėl Paraiškos Nr. 2, bei nepagrįsta, neatitinkančia PAFT 138 punkto nuostatų, laikė išvadą, kad sutikdamas su mažesne Projektui skirto finansavimo suma, prarado teisę ginčyti Įsakymą; pažymėjo, kad Agentūra jokio savarankiško administracinio sprendimo dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nepriėmė, Vertinimo ataskaitą pateikė tik atsakovui, todėl pareiškėjui iki skundo pateikimo teismui nebuvo objektyvios galimybės ginčyti Vertinimo ataskaitą ir nesutikti su pritaikyta finansine korekcija.

48.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

49.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 11 d. Agentūrai pateikė Paraišką Nr. 1 kartu su sudaryta rangos darbų sutartimi ir Projekto darbų viešojo pirkimo dokumentais. Agentūra, patikrinusi viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad kvalifikacijos reikalavimai nustatyti pirkimo dokumentų 3.1 punkto 3 lentelės 3.1.12.1, 3.1.12.3-3.1.12.6, 3.1.12.20-3.1.12.21 papunkčiuose diskriminavo tiekėjus, apribojo konkurenciją reikalaujant, kad tas pats specialistas būtų atestuotas tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tiek Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka, todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus Agentūra pritaikė 25 proc. korekciją sumą, t. y. pareiškėjas prašomą 2 300 123,48 Eur finansavimo sumą sumažino iki 1 731 861,04 Eur. Nustačiusi nurodytus pažeidimus, Agentūra kreipėsi į pareiškėją klausdama, ar pareiškėjas sutinka su skiriama finansuoti suma ir ar gali padengti lėšų skirtumą savo lėšomis. 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas informavo Agentūrą, jog nuosavų lėšų, reikalingų padengti netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumą, neturi bei paprašė Agentūros leisti atsiimti Paraišką Nr. 1. 2017 m. vasario 7 d. Agentūra informavo pareiškėją, kad Paraiškos Nr. 1 vertinimas nutraukiamas. 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė Paraišką Nr. 2, kuri buvo iš esmės identiška Paraiškai Nr. 1, kuria buvo prašoma finansuoti rangos sutartyje numatytus Projekto darbus visa apimtimi. Pareiškėjas Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus bei dokumentus, siekdamas pagrįsti pirkimo sąlygų (kvalifikacinių reikalavimų) atitiktį VPĮ reikalavimams. Agentūra 2017 m. gegužės 16 d. užpildė Netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo formą ir jos priedą bei 2017 m. gegužės 18 d. raštu informavo pareiškėją, jog, atlikusi Paraiškos Nr. 2 vertinimą, nustatė, kad dalis Paraiškoje Nr. 2 nurodytų išlaidų yra netinkamos finansuoti dėl netinkamai, t. y. pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, įvykdyto pirkimo, kurio išlaidas prašoma finansuoti Projekto biudžeto lėšomis. Agentūra nurodė, jog Projektui galimas skirti finansavimas mažintinas nuo 2 300 123,48 Eur iki 1 731 861,04 Eur, todėl paprašė pareiškėjo informuoti Agentūrą, ar jis sutinka Projektą įgyvendinti, kai nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur bei užtikrinti netinkamų finansuoti su Projektu susijusių išlaidų finansavimą iš kitų finansavimo šaltinių bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 24 d. raštu informavo Agentūrą, jog sutinka Paraiškoje Nr. 2 nurodytą Projektą įgyvendinti, kai nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti Projektui finansavimo lėšų dydis yra 1 731 861,04 Eur bei užtikrinti netinkamomis finansuoti su Projektu susijusių išlaidų, t. y. 568 262,44 Eur, finansavimą iš paskolos lėšų ir Agentūrai pateikė patikslintą Paraišką Nr. 2 bei paskolos sutarties kopiją. Pareiškėjas tuo pačiu nurodė, jog neatsisako teisės sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. 2017 m. gegužės 26 d. Agentūra užpildė Vertinimo ataskaitą ir pateikė ją Ministerijai. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017 m. birželio 2 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo Projektui įgyvendinti skyrė iki 1 731 861,04 Eur finansavimą. 2017 m. liepos 11 d. Agentūra ir pareiškėjas pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011 „Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauracijos darbai“ sutartį Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0011.

50.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Ministerijos 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. ĮV-720 ir Agentūros sprendimą, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas (I t., b. l. 28). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, panaikinimo atsisakė priimti, nustatė, kad Įsakymas buvo priimtas Agentūros 2016 m. gegužės 26 d. projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos Nr. V-301-02-0011 (toliau – Ataskaita) pagrindu. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Ataskaita yra tarpinio pobūdžio dokumentas finansavimo skyrimo procedūroje, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Agentūra minėta nutartimi buvo pašalinta iš atsakovų ir į bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nutartis yra įsiteisėjusi, pareiškėjas dėl jos atskirojo skundo nebuvo padavęs.

51.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo ir Projekto sutarties sudarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis pareiškėjo pateikta patikslinta paraiška, Vertinimo ataskaita dėl finansavimo tokia apimtimi, dėl kurios nėra ginčo. Pareiškėjo argumentai byloje patvirtina, kad jis kvestionuoja finansavimo dalies neskyrimo bei atitinkamos Vertinimo ataskaitos dalies, kurioje buvo konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimai ir nustatyta finansinė korekcija, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šių aplinkybių nėra pagrindo sieti su atsakovo Ministerijos priimtu administraciniu sprendimu; Įsakymo, kuriuo yra išspręsta dėl nekeliančios ginčo finansavimo dalies, panaikinimas niekaip negalėtų apginti pareiškėjo teisų ir teisėtų interesų. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą argumentuoja aplinkybėmis, susijusiomis su jo manymu nepagrįstai nustatytais viešųjų pirkimų organizavimo pažeidimais, tačiau Įsakymu skirta finansavimo dalis niekaip nėra sietina su šiais faktais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas (Įsakymo panaikinimas) nesusijęs su viešojo administravimo subjekto, priėmusio šį administracinį sprendimą veiksmais, o nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, susiję ne su atsakovo, bet kito subjekto – Agentūros atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais.

52.       Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo byloje nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą, kurio priėmimas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad pareiškėjas, sutikdamas su sumažinta finansavimo suma, neteko teisės ginčyti finansavimo sumažinimą, nes nesutikimas su skiriamu finansavimu turėjo būti išreikštas po Agentūros 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 2017/2-3365 pateiktos informacijos apie netinkamų finansuoti išlaidų dydį ir prašymo pateikti savo poziciją dėl tokio finansavimo skyrimo. Pareiškėjo argumentai, kad tokia išvada teismo sprendime laikytina neteisėtai ribojančia pareiškėjo teises ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme bei kitais teisės aktuose numatytais būdais laikytina iš esmės pagrįsta.

53.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PAFT 43 skirsnyje, reglamentuojančiame skundų nagrinėjimą, 493 punkte nustatyta, jog pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 494 punkte numatyta, kad pareiškėjai per DMS (duomenų mainų svetainė) arba taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka savo pasirinkimu, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymu, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus dėl paraiškų atmetimo gali apskųsti ministerijoms ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus. Jei ministerija tenkina pareiškėjo skundą, o įgyvendinančioji institucija po pakartotinio paraiškos vertinimo vėl atmeta paraišką, pareiškėjas šį įgyvendinančiosios institucijos sprendimą skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos PAFT nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas, net jei Agentūra nėra priėmusi atskiro administracinio sprendimo dėl dalies Paraiškoje Nr. 2 nurodytų lėšų pripažinimo netinkamomis finansuoti, turi teisę jo manymu neteisėtus Agentūros veiksmus, kuriais konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimai ir nustatyta finansinė korekcija, skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui įstatymų nustatyta tvarka tiek vadovaudamasis PAFT 493 punkto nuostatomis, tiek bendraisiais ABTĮ 3, 5, 17 bei 23 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, kai tokių veiksmų rezultate pareiškėjui kyla realios materialinės pasekmės (nagrinėjamu atveju paraiškoje nurodyto finansavimo dalies iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų neskyrimas), ir reikalauti pažeistas teises apginti pasirinktais ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose numatytais būdais.

54.       Aptariamam kontekste nepagrįstais ir atmestinais laikytini Agentūros argumentai, kad PAFT 133 punkto nuostatos, kurios numato pareiškėjo sutikimo arba nesutikimo galimybę tik dėl viso projekto įgyvendinimo išlaidų, laikytinos užkertančiomis kelią pareiškėjui kvestionuoti teisme Agentūros veiksmu ir / ar sprendimus dėl finansinių korekcijų taikymo, nes toks ribojimas būtų neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų ir įstatymų nuostatų, užtikrinančių asmens teisę kreiptis į nešališką teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Galiausiai toks asmuo atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje negu sąlyginai panašioje padėtyje esantys asmenys, kuriems viešųjų pirkimų organizavimo pažeidimai būna nustatyti jau po paramos sutarčių sudarymo projektų vykdymo metu, ir dėl to pritaikytas finansines korekcijas jie turi galimybę ginčyti teisme.

55.       Nepaisant teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, sutikdamas su sumažinta finansavimo suma, neteko teisės ginčyti finansavimo sumažinimą, tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo dėl to, kad byloje nebuvo Agentūrai pareikšti nagrinėtini reikalavimai. Nesant skundo reikalavimų dėl Agentūros veiksmų ir / ar sprendimų pripažinimo neteisėtais ir su tuo susijusių prašymų dėl pažeistų teisių gynimo, pirmosios instancijos eismui nebuvo pagrindo nagrinėti pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių ir vertinti argumentų, susijusių su Agentūros nustatytais pareiškėjo organizuotų viešųjų pirkimų pažeidimais. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų vertinti ir ginti jo nurodomų galimai pažeistų teisių dėl finansinės korekcijos taikymo negali. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos eismo sprendimą palieka nepakeistą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a: 

 

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno arkikatedros projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai         Ramūnas Gadliauskas 

 

 

        Virginija Volskienė 

 

 

        Skirgailė Žalimienė