Baudžiamoji byla Nr. 1-213-1205/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37087-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 17 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei G. B.,

dalyvaujant prokurorui A. D.,

kaltinamajam E. V., 

nukentėjusiajai S. V., jos atstovei advokato padėjėjai S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-06-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

2) 2013-01-31 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 100 val. viešųjų darbų bausme;

3) 2013-12-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 3 mėnesiams;

4) 2014-01-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2014 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2014 m. sausio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2014-03-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2014 m. birželio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

6) 2014-09-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimo 3 metams bausme;

7) 2019-06-18 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

8) 2019-07-09 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus su 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutine 60 parų arešto bausme;

9) 2019-09-16 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus su 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu, laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausme;

10) 2023-04-05 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 19 parų arešto bausme;

11) 2024-04-05 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       E. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 18:30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, žodinio konflikto metu, tyčia savo galva vieną kartą trenkė į veidą nukentėjusiajai – žmonai S. V., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. V. sukėlė fizinį skausmą lūpoje.

2.       Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Paaiškino, kad nuvyko su žmona S. ir vaikais pas jo tėtį į svečius. S. su jo tėvu išgėrinėjo, o jis buvo su vaikais. Vėliau visi nuėjo į pavėsinę lauke, alkoholį pradėjo vartoti ir jis. S. pradėjo kabinėtis, bet apsiramino ir nuėjo į kambarį atsigulti. Jai pasidarė blogai, iškrito iš lovos, o jis ją pradėjo gaivinti: pylė ant galvos vandenį. Po to jis su tėčiu išėjo į kiemą ir prie tvoros kalbėjosi su kaimynais. Atbėgusi S. jam be jokios priežasties sutrenkė per veidą, o jis atsisukdamas galva sutrenkė jai. Pripažįsta, kad S. sudavė smūgį, tačiau tai padarė netyčia, sukdamasis iš inercijos. Neturėjo tikslo suduoti žmonai. Jis yra aukštesnis už žmoną, ji jam yra iki kaktos. S. stovėjo jam už nugaros. Atsisukdamas nepasilenkė. Kiek žino, žmonai kliuvo į lūpas. Po smūgio S. pradėjo labai rėkti, todėl jis pats iškvietė policijos pareigūnus, kad ją nuramintų. Įvykio metu buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nepripažįsta dėl sumos dydžio, galėtų būti priteista mažesnė suma, tačiau kokia tiksliai neįvardins.

3.       Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. V. parodė, kad ji su E. V. ir vaikais 2024 m. rugsėjo 21 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas E. tėvus. Susitarė, kad ji vartos alkoholį, o E. bus su vaikais. Iš pradžių gėrė kambaryje, vėliau išėjo į lauko pavėsinę. Ji jautėsi apsvaigusi, pasidarė silpna, nuėjo atsigulti. Po kurio laiko atsikėlė, sėdėjo ant lovos. Atėjo vyras E., jie žiūrėjo vienas į kitą piktu žvilgsniu, ji pajuto smūgį į lūpą. Išbėgo į lauką kviesti pagalbos, bet tėvas pasakė, kad jau iškvietė pareigūnus. Ji liko lauke laukti pareigūnų. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji gavo iš kaktos į lūpą. Prieš smūgį jie su E. stovėjo vienas priešais kitą. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 1 000 Eur, nes patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, reikėjo vaikams pasakoti, kas nutiko, viešumoje gan ilgai vaikščiojo su ištinusia lūpa, iki šiol lankosi pas (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio, prasidėjus skyryboms, ją vyras persekiojo, ji bijo vesti vaiką į darželį, E. yra paskirta kardomoji priemonė, bet jis jos nesilaiko. Pas (duomenys neskelbtini) lankosi dėl šio įvykio. Iki šios dienos E. jai neduoda ramybės. Persekiojimai baigėsi, bet ramybės nėra, pastovios žinutes. Lūpos viduje yra likęs vidinis randas, nors šiuo metu kiek mažiau juntamas nei iškart po įvykio. E. V. jai suduotas smūgis buvo tyčinis, ji tuo neabejoja.

4.       Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad kaltinamasis E. V. yra jo sūnus. Tiksliai datos neatsimena, bet pas juos į svečius atvažiavo sūnus E. V. su šeima. Pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių gėrė virtuvėje, vėliau išėjo į kiemo pavėsinę. Išgėrę grįžo į namus. S. kambaryje iškrito iš lovos, apalpo. E. pildamas vandenį S. ant veido, delnais ją atgaivino. Jie su E. išėjo į lauką parūkyti ir jiems berūkant išbėgo S. ir pradėjo E. daužyti per veidą. Jis paprašė jų nedaryti gėdos ir eiti į kambarį. Įėjo į kambarį, S. ir E. atsistojo vienas priešais kitą virtuvėje prie pečiaus, veidas į veidą, vadinosi visokiais necenzūriniais žodžiais. E., kaip stovėjęs, iš kaktos trenkė S. tarp nosies. Jis su E. išėjo į lauką, E. pats iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, nustatė abiejų girtumus ir išsivežė E. Matė, kaip sūnus sudavė galva smūgį. Jis iš galvos sudavė vieną smūgį. Tuo metu jie stovėjo vienas prieš kitą. Kiek suprato, jis sudavė smūgį S., nes ši išvedė jį iš kantrybės. S. bėgo kraujas iš nosies. Mano, kad kažkiek sukėlė fizinį skausmą.

5.       Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. M. parodė, kad kaltinamasis E. V. yra jos draugo V. V. sūnus. Datos tiksliai neatsimena, bet S. su E. atvažiavo pas juos į svečius. Iš pradžių buvo ramiai kambaryje, paskui nuėjo gerti į lauko pavėsinę, o išgėrę grįžo į kambarį. S. pradėjo pulti ant E., kišo jam veidą. E. vieną kartą S. sudavė ir ji išgriuvo. E. paėmė vandenį, užpylė ant jos, sudavė per veidą, kad atsigautų. Tada išėjo parūkyti. S. atbėgo prie tvoros ir stipriai sudavė E. į veidą. Atėjo į kambarį, iškvietė policiją, ji išėjo. Matė, kaip E. V. sudavė su galva smūgį S. Jie stovėjo vienas priešais kitą. S. puolė ant E., o E. sudavė jai, kad apsiramintų. Daugiau nieko nematė. Po smūgio S. iš nosies bėgo kraujas.

6.       Kaltinimas E. V. grindžiamas ir rašytiniais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:

6.1.       iš 2024-09-22 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. V. rūbais neuždengtas kūno vietas buvo nustatyti šie sužalojimai – veido srityje ant lūpos matomas patinimas, apie 5 mm. pločio x 30 mm. ilgio. Apžiūrint nukentėjusiosios kitas rūbais neuždengtas kūno vietas daugiau jokių sužalojimų, nubrozdinimų, patinimų, žaizdų nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 82-89);

6.2.       iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad kviečiant medicininę pagalbą buvo nurodyta, jog pacientė buvo užpulta, sumušta, kraujuoja iš burnos; preliminari diagnozė – burnos žaizda, sritis nepatikslinta (1 t., b. l. 94-95);

6.3.       iš 2024-09-22 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Miegamasis kambarys yra tiksli įvykio vieta (1 t., b. l. 19-30);

6.4.       iš 2024-09-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-09-21 19 val. 30 min., trukmė 3 min. 32 s.). Atsiliepus skambučio operatorei, girdisi šnekantis vyras, kuris nurodo, kad reikia policijos ir greitosios adresu (duomenys neskelbtini). Vyras paaiškina, kad jo žmona po metų ir 9 mėnesių laikotarpio išgėrė ir šiuo metu konfliktuoja, ,,važiuoja stogas“. Moteris mušasi su visais. Yra viena moteris sužeista, yra liudininkas. Vyras pasako, kad moteris yra trenkta. Po to vyras telefoną perduoda savo tėvui, kuris paaiškina, kad moteris tampo vaikus. Visi yra išgėrę ir laukia tarnybų. Vyras prisistato V. V.. Taip pat paaiškino, kad konfliktą kelia jo sūnaus žmona, kuri šiandien atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Operatorė nurodo laukti policijos pareigūnų. Pokalbio metu vyras kalba labai nerišliai. Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-09-21 20 val. 04 min., trukmė 5 min. 25 s.). Atsiliepus skambučio operatorei, girdisi vyro balsas, kuris paaiškina, kad jau buvo duotas iškvietimas, todėl nori sužinoti, kiek dar reikės laukti. Vyras nurodo operatorei adresą – (duomenys neskelbtini). Į operatorės klausimą ką vyras kvietė, atsako, kad kvietė dėl vaikų policijos pareigūnus ir vaiko teises. Prieš tai skambino iš kito tel. Nr. Vyras aiškina, kad vaikus nusivežė pas brolį. Operatorė prašo paaiškinti įvykio aplinkybes. Vyras bando paaiškinti, tačiau kalba labai neaiškiai, operatorė nesupranta ką jis sako. Vyras aiškina, kad jo žmona ,,ereliuojasi“, sako, kad ją reikia išvežti į ,,psichūškę“. Daugiau nėra galimybės suprasti, ką vyras kalba. Moteriai (duomenys neskelbtini) metai. Paskui vyras papildo, kad gavo į ,,snūkį“, ,,biški pakraujavo ir viskas“. Į operatorės klausimą, ar jis ją sumušė, vyras atsako, kad niekas jos nemušė, ji pati krito ir viskas. Nepilnamečiai šiuo metu išvežti. Vyras prisistato E. V.. Šiuo metu žmona stovi ant perėjos, vyras mato, jog atvyko policijos pareigūnai. Pokalbio pabaiga (1 t., b. l. 108-110);

6.5.       iš 2024-10-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi į įvykį reagavusių pareigūnų BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas objektas yra aplankalas su 14 vnt. vaizdo įrašo kopijų. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus pirmąjį įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, šviesiu paros metu, vakare, įrašo trukmė 30:00 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip tarnybiniu automobiliu važiuojančius policijos pareigūnus stabdo ant gatvės stovinti moteris. Iš išvaizdos ir kalbos galima suprasti, jog moteris yra išgėrusi alkoholio. Šalia jos stovi vaikiškas vežimėlis. Moteris pareigūnams pasakoja, jog su vyru atvyko pas jo tėvą, išgėrė alkoholio bei nurodo, kad E. V. ją sumušė. Tuo pat metu prie pareigūnų prieina du vyrai, iš kurių vienas sako, jog yra su pareigūnais kalbančios moters vyras. Pareigūnai šių vyrų paprašo palaukti ir toliau pokalbį tęsia su juos sustabdžiusia moterimi. Pareigūnai paprašo moters papasakoti, su kuo jai buvo suduota ir kiek smūgių. Moteris atsako, jog ji nieko negali pasakyti, nes miegojo. Tada pareigūnės kolegė nueina pakalbėti su netoliese stovinčiais vyrais. Jaunesnis vyras pareigūnams prisistato kaip E. V., vyresnis vyras pareigūnams prisistato kaip jaunesniojo vyro tėvas. Šis vyras paaiškino, jog pas jį atvyko sūnus su savo šeima. Atvykę atsivežė alkoholio, kurį visi kartu namuose ir gėrė. Po to sūnaus žmoną nuvedė miegoti, o vėliau pastaroji atsikėlusi išėjo į lauką ir priėjusi prie savo vyro jam kelis kartus sudavė ranka per veidą. Apsiraminus ir visiems sugrįžus į kambarį, sūnaus žmona vėl pradėjo pulti savo vyrą. Tada šis savo galva sudavė jai į jos veidą. Tėvas atitraukė sūnų, kad išvengti didesnio konflikto. Tėvo nuomone, viskas įvyko dėl to, jog sūnaus žmona pyksta ant savo vyro, jog šis su ja negyvena. Konflikto metu namuose buvusius vaikus išsivežė atvykęs sūnaus brolis. Pareigūnai paprašo apie įvykį papasakoti paties E. V., kuris paaiškino, jog žmonai iš galvos į veidą sudavė todėl, jog pastaroji jam apibraižė veidą. Pareigūnai apžiūri vyro veidą, bet ant vyro veido sužalojimų neranda. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba E. V. nustatomas 2,17 promilių girtumas. Taip pat girtumas yra patikrinamas E. V. žmonai – nustatytas 1,74 promilių girtumas. Pareigūnė moterį informuoja, jog dėl jos vaikų bus informuoti vaikų teisių specialistai, o dėl sumušimo bus iškviesti medikai. Pareigūnė apžiūri moterį, nusifotografuoja padarytus sužalojimus ir su moterimi užeina į namus, kuriuose ir vyko konfliktas. Kambaryje moteris parodo lovą, kurioje ji gulėjo su mergaitėmis, kadangi jai pasidarė bloga, todėl paprašė pakviesti E., t. y. savo vyrą. Šis atėjęs jai trenkė ranka per veidą, o tada ji išlėkė į lauką šauktis pagalbos, tačiau pagalbos niekas jai nesuteikė. Paskui moteris pradeda žodžiu konfliktuoti su savo vyro tėvu, todėl pareigūnai moterį išveda iš kambario. Kambaryje pasilikęs E. V. tėvas pareigūnėms parodo kaip sūnus sudavė savo žmonai. Išėjus iš kambario į lauką, tėvas pareigūnėms paaiškina, jog sūnus išgėręs yra „durnas“, todėl norėtų, jog sūnus čia daugiau nebepasiliktų. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 14:23 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai bendrauja su nukentėjusiosios uošviu. Pokalbio metu atvyksta Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) ekipažas, kuris apžiūri nukentėjusiąją moterį. Po apžiūros GMP ekipažas išvyksta, o nukentėjusioji moteris toliau bendrauja su pareigūnais. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 30:00 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai bendrauja su E. V.. Šalia stovi E. V. tėvas. E. V. pareigūnei papasakojo, jog su žmona atvyko pas tėvus. Visi kartu išgėrė ir pasak E. V., „žmona pradėjo daryti nesąmones“. Anksčiau žmona negėrė, nes buvo ,,užsikodavusi“, o šiandien sakė, jog daug negers, nes reikia prižiūrėti vaikus. Po to moteris pareigūnėms paaiškina, jog giminų ar draugų (duomenys neskelbtini) mieste neturi, yra paskambinusi sesei, kuri atvyks jos pasiimti. Vyro atžvilgiu jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, be to vyras turi apykoję ir turi registruotis probacijos tarnyboje. Po to matyti, kad prie E. V. prieina atvykusio papildomo ekipažo pareigūnai, kurie uždeda E. V. antrankius, o šalia esanti pareigūnė pasako, dėl ko jis yra sulaikomas. E. V. yra įsodinamas į tarnybinį automobilį ir išvežamas į Šiaulių AVPK areštinę. Vaizdo įrašų apžiūros pabaiga. Apžiūrėti vaizdo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra daryti iš kartu buvusio pareigūno kolegos kūno kameros, todėl jų vaizdas yra identiškas jau apžiūrėtiems vaizdo įrašams (1 t., b. l. 111-114).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

7.       Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

8.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nukentėjusiosios S. V., liudytojų V. V. ir K. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 6.1. – 6.5. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 18:30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, žodinio konflikto metu, tyčia savo galva vieną kartą trenkė į veidą nukentėjusiajai – žmonai S. V., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. V. sukėlė fizinį skausmą lūpoje.

9.       Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aiškino, kad neturėjo tikslo sužaloti žmoną, o smūgį jai į veidą iš savo galvos sudavė netyčia, sukdamasis iš inercijos, tokius jo argumentus paneigia byloje ištirti kiti įrodymai. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai V. V. ir K. M. parodė, jog prieš suduodant smūgį E. V. ir S. V. stovėjo vienas priešas kitą, atsisukę vienas į kitą veidu į veidą. Be to visi šie asmenys nurodė, kad smūgį sutuoktinei E. V. sudavė ne dėl neatsargumo, bet tyčia, S. V. jį išvedus iš kantrybės, norint žmoną apraminti. S. V. parodė, kad dėl suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, be to byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo prakirsta lūpa, iš jos bėgo kraujas.

10.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė tyčia sudavus vieną smūgį galva nukentėjusiai – savo sutuoktinei S. V. į veidą yra visiškai įrodyta. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais savo veiksmais E. V. sukėlė nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą. Įvertinus E. V. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

11.       Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12.       Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

13.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

14.       Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15.       Kaltinamasis E. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra teistas 11 kartų, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (1 t., b. l. 119-120, 168-174, 175-192). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 1-18), nedirbantis (1 t., b. l. 193-195), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam E. V. nedaro teigiamos įtakos, kaltinamasis turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs paskirtos bausmės ir vėl nusikalto, savo elgesio nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinių veiksmų intensyvumą (suduotas vienas smūgis), veikos padarymo aplinkybes (tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo neblaivūs, abu konfliktavo), spręstina, kad E. V. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė turėtų būti artima straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui, t. y. 4 mėnesiai.

16.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal LITEKO duomenis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu E. V. skirta laisvės apribojimo bausmė yra pakeista į areštą, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, teismas sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu E. V. skiriama bausmė su neatlikta bausme pagal 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą nebendrintina.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

18.       Nukentėjusioji S. V. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto fizinio smurto artimoje aplinkoje patyrė fizinį skausmą, sužalota veido dalis buvo akivaizdžiai matoma, viršutinė lūpa buvo ištinusi 7 dienas, po sugijimo liko vidinis randas kairėje pusėje, be to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, patiria nerimą, baimę dėl šeimos ir santuokos ateities. Ji viena augina dvi mažametes dukras, todėl patiria buitinius nepatogumus, išgyvena emociškai. Pažymėjo, kad mažesnės neturtinės žalos priteisimas neteiktų jai satisfakcijos.

19.       Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad iš kaltinamojo patyrė ir fizinį, ir psichologinį smurtą, labai išgyveno. Su smurto žymėmis ant veido turėjo rodytis visuomenėje, turėjo papasakoti vaikams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pažeidinėjo kardomąją priemonę, ieškojo su ja ryšių, ji gyveno baimėje. Iki šiol lankosi pas (duomenys neskelbtini). Vidinis randas lūpoje šiuo metu nebe taip stipriai, bet vis dar juntamas.

20.       Byloje nustatyta, kad E. V. savo galva tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai – savo sutuoktinei S. V.. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl smurto žymių veide, neigiamus išgyvenimus, tokius kaip baimę, nerimą, emocinį stresą. Pažymėtina, kad smurtą S. V. patyrė iš artimo asmens – sutuoktinio. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol dėl kaltinamojo veiksmų lankosi pas (duomenys neskelbtini). Nors rašytinių įrodymų apie tai byloje nėra, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios žodžiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nes prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas, atitinka tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius.

21.       Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

22.       Kaltinamajam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas banko sąskaitoms: „Swedbank“, AB sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; „Citadele banka“ Lietuvos filialas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; (duomenys neskelbtini)sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446,00 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur – paliktinas galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, o jį atlyginus – panaikintinas.

23.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

24.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai S. V. baudžiamojoje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji turėjo atstovą advokato padėjėją S. P., kuri nukentėjusiajai teikė teisines paslaugas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už S. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra patirtos 330,00 Eur išlaidos. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai šioje byloje priteistinos iš E. V. valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios S. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo E. V. 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamajam skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, o jį atlyginus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. V. valstybės naudai 330,00 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) išlaidas už nukentėjusiajai S. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja                                                       Kristina Račkauskienė