TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 8 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Dokšienei,

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Mantei Zelmikaitei (nuotoliniu būdu),

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Arošienei,

nuteistajam S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo S. J..

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) kreipėsi į teismą teikimu, siūlydamas nuteistajam S. J. panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos ir pasiųsti vykdyti realią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį laisvės atėmimo įstaigoje.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė Mantė Zelmikaitė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti, panaikinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti jį vykdyti likusią bausmės dalį. 

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Arošienė prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad nenustatyta, jog teikime nurodyti pažeidimai padaryti piktybiškai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis padarys išvadas ir toliau tinkamai vykdys probacijos sąlygas.

Probuojamasis S. J.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punktas reglamentuota, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

Probacijos metu imamasi priemonių probuojamojo resocializacijai, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d.

Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Sprendžiant probacijos efektyvumo klausimą, vertinant probuojamojo elgesį, turi būti atsižvelgiama į visų probacijos sąlygų vykdymą, į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažanga (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Tokios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu probuojamasis S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. NĮ-18-1371 nuteistasis 2024 m. sausio 3 d. lygtiniai paliestas iš įkalinimo įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens b. l. 1). Probacijos termino pabaiga 2024 m. kovo 3 d.

Probuojamojo S. J. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2024 m. sausio 3 d.

Dar būdamas pataisos įstaigoje 2023 m. gruodžio 28 d. nuteistasis S. J. supažindintas su probacijos vykdymo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens b. l. 2-7).

Nuo 2024 m. sausio 5 d. probuojamasis registruotas Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 2). 2024 m. sausio 18 d. jis pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (asmens b. l. 7a). Siekdamas spręsti alkoholio vartojimo problemą, probuojamasis lankėsi priklausomybių konsultacijose VŠĮ „Via Animus“ (asmens b. l. 31).

OASys metodikos pagalba nustatyta aukšta probuojamojo S. J. nusikalstamo elgesio rizika (112 balų iš 168). Nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Nustatytos šios probleminės sritys: „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Gyvenimo sąlygos“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“.

Nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 16 d. probuojamasis gydėsi Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje (asmens b. l. 22). Grįžęs iš gydymo įstaigos dėl emocinės gerovės palaikymo jis sutiko nuvykti pas gydytoją psichiatrą į UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centrą“ (asmens b. l. 24).

2024 m. sausio 29 d. elektroninėje stebėjimo sistemoje pastebėta, kad 2024 m. sausio 28 d. 11.11 val. S. J. dėvimo elektroninio stebėjimo įrenginio akumuliatorius išsikrovė ir nebuvo pakrautas iki 2024 m,. sausio 29 d. 9.20 val. Iki 2024 m. sausio 28 d. 15.49 val. nuteistasis buvo stebimas namuose, tačiau vėliau, dingus ryšiui su elektroninio stebėjimo sistema, asmens stebėti nebuvo galimybės iki įrangos pakrovimo. 2024 m. sausio 29 d. susisiekus telefonu, probuojamasis nurodė, jog blogai jaučiasi, kosčioja, todėl grafiko sudarymui atvykti negali. Buvo aptarta, kad 2024 m. sausio 30 d. jis vyks į gydymo įstaigą Klaipėdoje, o 2024 m. sausio 31 d. atvyks į Probacijos tarnybą (asmens b. l. 29).

2024 m. sausio 30 d. elektroninėje stebėjimo sistemoje pastebėta, kad S. J. į gydymo įstaigą Klaipėdoje neišvyko, telefonu neatsiliepė, o apie grafiko pasikeitimus neinformavo. 2024 m. sausio 30 d. apie 10.40 val. nuvykus į jo gyvenamąją vietą probuojamasis rastas namuose neblaivus, jam nustatytas 0,79 promilių neblaivumas (asmens b. l. 30).

Byloje nustatyta, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis S. J. administracinių nusižengimų nepadarė. Iš teikimo turinio, pateiktos asmens bylos, probacijos skyriaus atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu vykdo ne visus paskirtus įpareigojimus – beveik parą nepasikrovė nuotolinio stebėjimo įrenginio ir vartojo alkoholį.

Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nors ir padarė nustatytus pažeidimus, tačiau taip pat dėjo pastangas keisti savo ydingą, priešingą teisei ir gerai moralei elgesį. Probuojamojo S. J. blaivumo būklė nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 30 d. Probacijos tarnybos darbuotojų buvo tikrinamas šešis, iš kurių penkis kartus jis buvo blaivus, 0,79 promilių neblaivumas jam buvo nustatytas vieną kartą – 2024 m. sausio 30 d. Probuojamasis dalyvavo Elgesio pataisos programoje, lankėsi pas priklausomybių konsultantę, patikrinimų metu rastas namuose.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo panaikinimo klausimą, probacijos metu surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui ar nusižengimui.

Teismas, spręsdamas apie pažeidimų turinį, konstatuoja, kad probuojamojo padaryti pažeidimai nelaikytini piktybiškais, suprantama, kad alkoholio vartojimo problemos išsprendimui reikalingas ilgas laiko tarpas. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis yra motyvuotas keisti gyvenimo būdą, nes kaip nurodė pats nuteistasis, anksčiau jis vartodavo alkoholį kasdien, tačiau  pastaruoju metu yra apsisprendęs visiškai nevartoti alkoholio. Suprantama, kad turimų nuteistojo sunkumų bei problemų sprendimas reikalauja tęstinio dalyvavimo intervencinėse priemonėse, todėl įvertinus anksčiau aptartų bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad nuteistasis deda pastangas koreguoti elgesį, lankydamas specialistų konsultacijas, vartodamas gydfytojo psichiatro paskirtus vaistus ir pan. Kaip matyti, nuteistojo blaivumas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu buvo tikrinamas sistemingai ir neblaivumas nustatytas tik vieną kartą. Probuojamasis pripažino savo netinkamą elgesį, jo teigimu, yra pasiryžęs nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų, padarė išvadas. Duomenų apie probuojamojo padarytas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus nėra.

Teismo vertinimu, patenkinus teikimą ir panaikinus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei pasiuntus S. J. atlikti likusią bausmės dalį pataisos įstaigoje, nebūtų išnaudotos visos probacijos galimybės tinkamai paveikti nuteistąjį ir taip sudaryti sąlygas jam resocializuotis. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesio korekcija neizoliavus jo nuo visuomenės vis dar yra galima, o lygtinio paleidimo panaikinimas ir jo pasiuntimas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nuteistajam S. J. suteikti galimybę spręsti alkoholio vartojimo problemą, išaiškinant, kad jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir nepažeisti probacijos sąlygų, nes priešingu atveju lygtinis paleidimas jam gali būti panaikintas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).        

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 8 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja        Edita Gailienė