Baudžiamoji byla Nr. 1-950-1108/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03010-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui,

kaltinamajai A. D. ir jos gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Teismas

n u s t a t ė :

A. D. 2021 m. sausio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, bute dėl tarpusavio nesutarimų tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė V. C. (V. C.) į nugaros sritį, tokiu būdu padarė vieną aklą durtinę pjautinę žaizdą nugaroje ir vieną kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. C. sveikatą.

Kaltinamoji A. D. kalta prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju gėrė alų, buvo apie 10 valanda vakaro. Alaus išgeria dažnai, nes mėgsta, tą vakarą buvo išgėrę gal 5 litrus alaus. Dėl kažko apsižodžiavo, apsistumdė. Kuomet nukentėjusysis jai sudavė, ant žemės nukrito jos akiniai ir jie sulūžo. Be akinių ji nieko nemato, todėl labai išsigando, supanikavo ir įniršo. Viskas vyko ant čiužinio, kuris yra šalia palangės. Ant palangės buvo peilis, kurį ji daug negalvodama paėmė ir dūrė nukentėjusiajam į nugarą. Tuomet peilį iš karto numetė ant žemės, ėmė ieškoti telefono, kad galėtų paskambinti greitajai. Ji pati skambino medikams, suprato, kad tai rimta. Kadangi įvykio metu panaudotas peilis, buvo būtina informuoti policiją. Grįžęs iš ligoninės nukentėjusysis jai parodė tris žaizdas nugaroje. Nukentėjusiojo būklė iš karto po dūrių buvo normali – jis net nenorėjo, kad jį išsivežtų medikai, o šiuo metu nukentėjusysis jaučiasi visai gerai. Įvykį matė bute buvę kaimynai, bet konfliktas buvo tik tarp jos (kaltinamosios) ir nukentėjusiojo. Su nukentėjusiuoju susitaikė iš karto po konflikto, dar prieš nukentėjusįjį išvežant į gydymo įstaigą. Abu vienas kitam atleido. Su nukentėjusiuoju pažįstami pusmetį, yra pora. Kartu negyvena, bendro ūkio neveda – kartais nukentėjusysis pas ją atvažiuoja, o kartai ji važiuoja pas nukentėjusįjį į Vilnių, kur jis gyvena su tėvais. Prieš įvykį nukentėjusysis pas ją svečiavosi jau ne vieną dieną. Konflikto pabaiga abiem buvo netikėta, nei vienas jų negalvojo, kad sužalojimai tokie rimti. Grįžęs iš gydymo įstaigos nukentėjusysis dar kurį laiką pabuvo pas ją namuose, abu išsiaiškino, kad taip vienam su kitu elgtis negalima, vėliau nukentėjusysis išvyko į Vilnių. Mano, kad jei ir nebūtų vartojusi alkoholio, viskas būtų baigęsi taip pat, nes tikrai nebuvo labai apsvaigusi. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, su juo sutinka visiškai, tačiau prašo teismo leisti atlyginti žalą dalimis, nes šiuo metu ieškosi darbo ir neturi galimybės visos sumos sumokėti iš karto. Dirbo nuo gruodžio 21 dienos iki sausio beveik galo, tačiau buvo atleista, nes darbdaviui kažkas netiko.

Kaltinamajai A. D. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamosios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamosios parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2021 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis V. C. parodė, kad gyvena Vilniuje, su A. D. susipažino vasarą, jiedu yra pora, tačiau kartu nuolat negyvena, neveda bendro ūkio, jų nesieja bendri finansiniai įsipareigojimai, vaikai. Su A. sutardavo gerai, pasipykdavo, pasiginčydavo, tačiau niekada nesmurtavo vienas prieš kitą. Maždaug 2021 m. sausio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, atvažiavo pas A. ir pasiliko svečiuotis. Kadangi pats yra narkologinėje įskaitoje bei gydosi pagal metadono programą, alkoholį vartoja retai, o jei išgeria, tai greitai apsvaigsta ir dažniausiai turi problemų su atmintimi. 2021 m. sausio 28 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, su A. būnant jos bute, geriant alų, pas ją atėjo kaimynė, kuri atsinešė šampano ir gurkšnojo kartu su jais. Išgėrė nedaug, tačiau jautėsi apsvaigęs ir tikrai ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Tačiau prisimena tai, kad tarp jo ir A. įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko susipyko, neprisimena. Tada netyčia ranka mostelėjo ir pataikė jai į veido sritį, ir taip sudaužė A. akinius. Tai įvyko spontaniškai, mostelėjus ranka, tačiau mostas nebuvo nukreiptas A. sužalojimui ar smūgio sudavimui. A. pradėjo šaukti, kad jis sudaužė jos akinius. Po to jis pajuto lengvą skausmą nugaros srityje. Manė, kad sužalojimas visiškai paviršutinis ir jam nėra reikalinga medikų pagalba. Neprisimena, kas vyko toliau, tačiau žino, kad peiliu jį sužalojo A.. Dėl jam padaryto sužalojimo A. pretenzijų neturi, prašo neuždrausti jai su juo bendrauti. Nesijaučia nukentėjęs, tačiau supranta, kad jam padarytas sveikatos sutrikdymas ir jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju. Įvykio metu turtinė žala nepadaryta, nukentėjo tik morališkai, tačiau civilinio ieškinio tikrai nereikš. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jam su A. susitaikius, nes ant jos nepyksta. Be to, jis skambino A., ji jo atsiprašė, o jis jai atleido. Ligoninėje buvo gydomas iki 2021 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 62–63).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2021 m. sausio 29 d.) matyti, kad A. D. konstatuota odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 138–139).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. 23.29 val. A. D. nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 171). 

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 2 d., baigtas 2021 m. vasario 3 d.) matyti, kad V. C. konstatuota viena akla durtinė pjautinė žaizda nugaroje, viena kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu/daiktu paveikus nugaros sritį ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą (1 t., b. l. 75–77).

2021 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia esančiame bute gyvena A. D.. Su A. sutaria gerai. Žino, kad A. apie metus laiko draugauja su vyriškiu, vardu V., kuris yra iš Vilniaus. V. pas A. bute gyvena ne nuolat, bet jie yra pora. Jie pakankamai gražiai sutardavo, kartais pasiginčydavo, tačiau nėra girdėjęs, kad jie bartųsi, rėkautų ar muštųsi. 2021 m. sausio 28 d. buvo savo bute ir apie 21.00 val., tikslaus laiko neprisimena, išgirdo konfliktą tarp A. ir V.. Jie kažką kalbėjo apie telefoną, bet nesuprato ką. Po to išgirdo, kad A. kalba, jog nemato. Gal A. ir šaukė, bet per sieną negirdėjo, tik girdėjo balsus. Po to, viskas nutilo ir neužilgo į jo buto duris kažkas pasibeldė. Atidaręs jas pamatė policijos pareigūnus, kurie jo paklausė, ar ką nors girdėjo, ar buvo triukšmas. Atsakė, kad girdėjo nedidelį triukšmą, kad kaimynai tik ginčijosi dėl kažko. Tą vakarą buvo išgėręs alkoholio, todėl pareigūnai jo daugiau nieko neklausinėjo. Vėliau sužinojo, kad tarp A. ir V. o įvyko konfliktas, kurio metu A. dūrė V.. A. neagresyvi, draugiška, ramaus būdo, bet savotiška, tokia kaip sakoma ,,prie meno“ (1 t., b. l. 96–97).

2021 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad yra A. D. kaimynė. A. nelabai pažįsta, žino, A. gyvena bute, kuris priklauso jos mirusiai mamai. Su A. jokie santykiai ar reikalai nesieja, pažįstama iš matymo, jos nėra draugės. 2021 m. sausio 28 d. būdama savo bute išgėrė šampano, jai pasidarė liūdna ir išėjusi iš savo buto pamatė praviras koridoriaus duris. Pro tą koridorių galima patekti į du butus, kurių viename gyvena A.. Tada ji, laikydama rankoje šampano butelį, išgirdusi A. bute muziką, sugalvojo įsiprašyti į svečius, nes nenorėjo būti viena ir jai buvo liūdna. Pasibeldė, duris atidarė A. ir pasiūlė užeiti. Užėjusi į vidų kambaryje ant grindų pamatė sėdintį vyriškį, kuris buvo apsivilkęs A. chalatą. Jos kartu gurkšnojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė šampaną, o A. su minėtu vyriškiu gėrė alų. Tiek A., tiek tas vyriškis buvo neblaivūs. Tada jie pradėjo kalbėtis, tas vyriškis jai prisistatė vardu V., pasakė, kad jis yra iš Vilniaus ir pas A. gyvena jau apie pusantros savaitės. Tik užėjus ji suprato, kad tarp jų kažkas negerai, t. y. A. vis kartojo V., kad jis nemyli jos. Visi sėdėjo ant žemės, nes kambaryje nėra nei lovos, nei kažkokių kitų baldų, kur būtų galima prisėsti. Maždaug apie 21.00 val., tikslesnio laiko negali nurodyti, tarp A. ir V. kilo žodinis konfliktas, tačiau nesuprato, dėl ko jie pradėjo ginčytis. Po to abu atsistojo, tiksliai negali pasakyti kaip, bet V. užkliudė A. nešiojamus akinius, kurie nukrito ir sudužo. Nematė, kad V. būtų mušęs ar kažkaip kitaip smurtavęs prieš A.. A. pradėjo rėkti, kad V. sudaužė jos akinius, dabar nieko nemato, negalės net į darbą nuvykti. A. buvo apimta isterijos, panikos, baimės. Ji rankomis trynė veidą šaukdama, kad nieko nemato, verkė. Tada pamačiusi, kad čia prasidėjo konfliktas, pasiėmė savo atsineštą šampano butelį ir susiruošė išeiti namo, o tuo pat metu V. sukniubo prie jos kojų. A. buvo šalia ir klykė toliau. Kai V. sukniubo ant grindų, jis nusirengė chalatą ir ranka liesdamas savo nugarą, jos (liudytojos) paprašė, kad atneštų pleistro bei užklijuotų nugarą ir nieko nekviestų. Pasižiūrėjo į V. nugarą ir pamatė vieną žaizdą, iš kurios silpnai bėgo kraujas. Jai pasidarė labai negera, pradėjo dusti, nes turi problemų su širdimi. Priėjo prie lango, jį atsidarė ir pradėjo verkti, sakydama ,,ar jūs turit sąžinės, iškvieskit greitąją“. Suprato, kad A. sužalojo V. ir jam reikalinga medikų pagalba. Tada A., pasiėmusi telefoną, paskambino ir paprašė greitosios pagalbos. Kai A. baigė kalbėti telefonu, V. paprašė jos (liudytojos) paslėpti peilį. Iš pradžių peilio nematė ir nesuprato, apie ką jis kalba. Po to ant palangės pamatė padėtą mažą peiliuką, kurį uždengė šluoste, buvusia ant palangės ir nieko daugiau nedarė. Vėliau atvyko policija ir greitoji (1 t., b. l. 99–100).

2021 m. sausio 28 d.–2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Apžiūros metu rastos ir paimtos moteriškos sportinės kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, ant veidrodžio centrinės dalies rastos raudonos spalvos dėmės nuoplova, peilis. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 24–34).

2021 m. sausio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrai pateikti V. C. vilkėti drabužiai: juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis, bei mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 35–38).

2021 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota V. C. vilkėtų drabužių: mėlynos ir juodos spalvos marškinėlių bei įvykio vietos apžiūros metu paimtų moteriškų sportinių kelnių apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 39–46).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo jos bute jiems vakarojant, geriant alų – iš pradžių jie apsižodžiavo, vėliau tarp jų buvo fizinis kontaktas, nuo nukentėjusiojo ranka suduoto smūgio nukrito ir sulūžo jos akiniai. Ji be akinių nemato, todėl supanikavo, labai supyko, nuo palangės pagriebusi peilį dūrė nukentėjusiajam į nugarą. Nukentėjusiajam pradėjus kraujuoti, pati kaltinamoji išsigandusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. R. bei R. J. parodymai apie konfliktą, kilusį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, liudytojos R. J. parodymai apie tai, kad sulūžus akiniams kaltinamoji buvo apimta isterijos, panikos, baimės, šaukė, kad nieko nemato, verkė, kad nukentėjusysis sukniubo jos akyse, ranka liesdamas nugarą prašė atnešti pleistro, o vėliau – paslėpti peilį.

Kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2021 m. sausio 29 d.) (1 t., b. l. 138–139), iš kurios matyti, kad A. D. konstatuota odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 2 d., baigtas 2021 m. vasario 3 d.) (1 t., b. l. 75–77), iš kurios matyti, kad V. C. konstatuota viena akla durtinė pjautinė žaizda nugaroje, viena kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu/daiktu paveikus nugaros sritį ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, o taip pat 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie įvykio vietoje rastas kraujo dėmes (1 t., b. l. 24–34) ir 2021 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti V. C. vilkėtų drabužių bei įvykio vietos apžiūros metu paimtų moteriškų sportinių kelnių apžiūros duomenys (1 t., b. l. 39–46).

Aplinkybę, kad V. C. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, patvirtina jau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 2 d., baigtas 2021 m. vasario 3 d.) (1 t., b. l. 75–77), kurioje nurodyta, kad sužalojimas dėl kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą.

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas V. C. padarytas panaudojant peilį, nukentėjusiajam peiliu durta ne mažiau dviejų kartų. Pagriebdama peilį ir durdama juo nukentėjusiajam į nugarą kaltinamoji neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis bus sužalotas ir norėjo taip veikti (buvo durta ne vieną kartą – ši aplinkybė patvirtina, kad dūriai peiliu nebuvo atsitiktiniai, be to, pati kaltinamoji pripažino, kad tokiu būdu reagavo į tai, jog nukentėjusysis sulaužė jos akinius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam peiliu buvo durta staiga – ši aplinkybė aiškiai patvirtina veikos pavojingumą, ji maksimaliai apsunkino nukentėjusiojo galimybę apsiginti nuo puolimo ir išvengti dūrių peiliu – atitinkamai, kaltinamajai veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo praktiškai neišvengiamas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad A. D. 2021 m. sausio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, bute dėl tarpusavio nesutarimų tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė V. C. į nugaros sritį, tokiu būdu padarė vieną aklą durtinę pjautinę žaizdą nugaroje ir vieną kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. C. sveikatą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamosios A. D. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl konstatuojama, jog A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamajai buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytos aplinkybės buvimą. Nors iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. 23.29 val. A. D. nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 171), kas leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi, tačiau pati kaltinamoji nurodė, kad vartotas alkoholis neturėjo įtakos jos veiksmams, ji lygiai taip pat būtų pasielgusi ir būdama blaivi. Be to, liudytojos R. J. parodymai apie tai, kad sulūžus akiniams kaltinamoji buvo apimta isterijos, panikos, baimės, šaukė, kad nieko nemato, verkė ir kad iš karto po to nuketėjusysis sukniubo, rodo, kad būtent akinių sulaužymas, o ne alkoholis, išprovokavo kaltinamosios agresiją. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodytos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nekeičia A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teismas nenustatė kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. D. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai, yra smurtinio pobūdžio. Vertinant kaltinamosios A. D. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog ji neteista (1 t., b. l. 132–134), bausta administracine tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 126–131). Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 125), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (1 t., b. l. 122). Kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 113–114).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad turi būti įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamosios A. D. atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas kaltinamajai A. D. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji A. D. praeityje nebuvo teista, nors yra bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne už smurtinio pobūdžio administracinius nusižengimus – už triukšmavimą, garsų muzikos leidimą. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, matyti jos pastangos įsitvirtinti darbo rinkoje, susirasti pastovų darbą. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia kaltinamosios A. D. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, spontanišką ir jai nebūdingą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamosios smurtiniam elgesiu reikšmingos įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo veiksmai – jis taip pat sudavė kaltinamajai (iš karto po įvykio jai nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje (1 t., b. l. 138–139), sulaužė jos akinius, be kurių kaltinamoji dėl sunkaus regos sutrikimo nieko nemato. Be to, kaltinamoji iš karto po įvykio pati išvietė greitąją medicinos pagalba (1 t., b. l. 17), susitaikė su nukentėjusiuoju, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų būtų kilę kokių nors komplikacijų. Paminėtos aplinkybės patvirtina mažesnį kaltinamosios A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. patvirtina, kad kaltinamosios A. D. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas.

Įvertinus tiek nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad ji prisipažįsta įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog ji savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, taip pat atsižvelgus mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažintina, jog šiuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, A. D. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajai skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Skiriant laisvės apribojimo bausmę kartu paprastai skiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Tačiau skiriant laisvės apribojimo bausmę šiuo konkrečiu atveju intensyvi priežiūra kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (veika atsitiktinė, spontaniška), į tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra nedirbanti ir didžiąją laiko dalį praleidžia namuose, kur ir buvo padaryta nusikalstama veika. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, kartu su nustatytinais įpareigojimais kaltinamajai uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas sprendžia, kad draudimas kaltinamajai bendrauti su nukentėjusiuoju nenustatytinas, kadangi, liudytoju apklaustas kaltinamosios kaimynas A. R. patvirtino, jog anksčiau jokių konfliktų ar barnių tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo jis nėra girdėjęs, o pačią A. D. jis apibūdino kaip neagresyvią, draugišką, ramaus būdo.

Kaltinamosios kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 28 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 29 d. 12.45 val. (1 t., b. l. 166–167; 172–174), t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamosios 702,65 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88–89). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam V. C.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog V. C. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais A. D. veiksmais, todėl už žalą, padarytą jį gydant, atsakingas kaltas asmuo, t. y. A. D.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios A. D. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 702,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiojo gydymui skirtą sumą, tačiau prašė leisti ją sumokėti dalimis, kadangi neturi finansinių galimybių sumokėti visos sumos iš karto. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja tenkinus civilinį ieškinį priteistos mokėtinos sumos atidėjimo ar išdėstymo tvarkos. Tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas atsižvelgdamas į sudėtingą kaltinamosios finansinę padėtį, į tai, kad ji patiria sunkumų įsitvirtindama darbo rinkoje, nors deda realias pastangas susirasti darbą, ir vadovaudamasis minėta CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostata, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti kaltinamajai 6 mėnesių terminą sumokėti priteistos turtinės žalos atlyginimui.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 5 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-843 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai A. D. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 86,94 Eur išlaidų (2 t., b. l. 9–10). Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji gyvena viena, neseniai buvo atleista iš darbo ir šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, o tuo pačiu ir į kaltinamosios elgesį viso proceso metu (padėjo nustatyti visas įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 86,94 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 str.).

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021 m. sausio 28 d.–2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos moteriškos sportinės kelnės, vatos tamponas su biologinių pėdsakų nuoplova (įpakuota į voką), peilis; 2021 m. sausio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiojo V. C. vilkėti drabužiai – juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis, bei mėlynos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis; 2021 m. sausio 29 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtos A. D. biologinės kilmės nuoplovos nuo dešinės ir kairės plaštakos ir pirštų panagių turinys nuo dešinės ir kairės rankos, supakuoti į du vokus; saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (1 t., b. l. 106–107) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 175–176, 177–178) pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajai A. D. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat įpareigojant kaltinamąją bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajai vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajai A. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 28 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 29 d. 12.45 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios A. D. Kauno teritorinei ligonių kasai 702,65 Eur (septynis šimtus du eurus 65 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą LT 217300010002484333. Nustatyti kaltinamajai A. D. 6 (šešių) mėnesių terminą priteistos turtinės žalos atlyginimui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nepriteisti iš A. D. valstybės naudai 86,94 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021 m. sausio 28 d.–2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas moteriškas sportines kelnes, vatos tamponą su biologinių pėdsakų nuoplova (įpakuota į voką), peilį; 2021 m. sausio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus nukentėjusiojo V. C. vilkėtus drabužius – juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis, bei mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis; 2021 m. sausio 29 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas A. D. biologinės kilmės nuoplovas nuo dešinės ir kairės plaštakos ir pirštų panagių turinį nuo dešinės ir kairės rankos, supakuotus į du vokus; saugomus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                        Vaiva Nevardauskienė