Civilinė byla Nr. 2S-1134-803/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44645-2016-1

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.3.

                                                                                                                                                           (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato ir R. J. bei F. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Halal Control Lithuania“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zam Zam Lithuania“ ieškinį atsakovams F. A., uždarajai akcinei bendrovei „Halal Control Lithuania“, Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasiniam Centrui – Muftiatui, R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nuostolių, baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Zam Zam Lithuania“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų F. A., UAB „Halal Control Lithuania“, Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato ir R. J. 3 613,54 Eur tiesioginių ir 24 909,91 Eur netiesioginių nuostolių; 2) ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ naudai priteisti iš atsakovo R. J. 10 000 Eur sutartinę baudą pagal 2016 m. birželio 18 d. darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį, jei nuostolių, priteistų pagal pirmąjį ieškinio reikalavimą, dydis bus mažesnis nei sutartinė bauda; 3) pripažinti 2016 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ir atsakovo F. A., negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo F. A. ieškovo naudai 9 050 Eur sumą; 4) pripažinti 2016 m. birželio 1 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ir atsakovo UAB „Halal Control Lithuania“, negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu; 5) pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ir atsakovo Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato, negaliojančia 1.91 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 430 Eur sumą; 6) priteisti solidariai iš atsakovų F. A., UAB „Halal Control Lithuania“, R. J. ir Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas UAB  „Zam Zam Lithuania“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur), UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur) ir Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovams UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur), F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur) ir R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur), nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus reikalavimų sumoms; nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis.
5. Ieškovas UAB „Zam Zam Lithuania“ per teismo nurodytą terminą nespėjo kreipti į antstolį, todėl reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pakartotinai pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. prašė areštuoti atsakovų F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur), UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur) ir Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi pakartotinį prašymą tenkino ir ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovams UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur), F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur) ir R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur), nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus reikalavimų sumoms, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant atsakovams areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.
7. Ieškovas UAB „Zam Zam Lithuania“ nespėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kadangi antstolis atsisakė priimti 2017 m. sausio 11 d. teismo nutartį. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pakartotinai pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi pakartotinį prašymą tenkino ir ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovams UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur), F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur) ir R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur), nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus reikalavimų sumoms, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant atsakovams areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Bendros areštų sumos neturi viršyti nurodytų reikalavimų sumų.
9. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimų pobūdį bei atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas turtinis, suma didelė, darė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali apsunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu.
10. Teismas manė, kad atsakovų – juridinių asmenų – piniginių lėšų (sąskaitų bankuose) areštas apribotų jiems galimybę vykdyti veiklą, todėl pirmiausias areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir /ar nekilnojamuosius daiktus, o atsakovams - fiziniams asmenimis F. A. ir R. J., uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančios pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti.

2. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovai Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinis Centras – Muftiatas bei R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį. Nurodo tokius esminius argumentus:
1. teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino ieškinio ir ar negalėjo tinkamai įvertinti prima facie pareiškimo pagrįstumo. Ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes yra grindžiami tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir netgi galimai suklastotais dokumentais.
2. atsakovo Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato turtas areštuotas 29 953,45 Eur sumai. Toks areštas taikomas tradicinei religinei bendruomenei (bendrijai) neigiamai paveiks tiek sielovadinę bendruomenės veiklą, tiek veiklą faktiškai vystant ir plėtojant Halal reikalavimų diegimo veiklą maisto gamybos procese.
12. Atskiruoju skundu atsakovai F. A. ir UAB „Halal Control Lithuania“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį. Nurodo tokius esminius argumentus:
1. teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino ieškinio ir/ar negalėjo tinkamai įvertinti prima facie pareiškimo pagrįstumo. Ieškovo reiškiami reikalavimai yra neįrodyti.
2. atsakovo UAB „Halal Control Lithuania“ turtas areštuotas reikalavimo sumai – 28 523,45 Eur. Toks areštas taikomas neseniai įsteigtai bendrovei, todėl neabejotinai padarys didžiulę neigiamą įtaką, užkirs kelią verslo vystymuisi, plėtrai ir netgi paveikti bendrovės bankroto iniciavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
14. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015).
15. Aptariant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo vertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių teisiniu aspektu. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus padarytos išvados dėl ginčijamų sandorių teisėtumo ir pagrįstumo bei komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo/neatskleidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinis Centras – Muftiatas nurodo, kad turto areštas tradicinei religinei bendruomenei neigiamai paveiks tiek sielovadinę bendruomenės veiklą, tiek veiklą faktiškai vystant ir plėtojant Halal reikalavimų diegimo veiklą maisto gamybos procese; atsakovas UAB „Halal Control Lithuania“ nurodo, kad taikomas areštas neseniai įsteigtai bendrovei padarys didžiulę neigiamą įtaką, užkirs kelią verslo vystymuisi, plėtrai ir netgi gali būti veiksniu, sąlygosiančiu bendrovės bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas UAB „Halal Control Lithuania“ savo finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs tik už 2015 m. Iš balanso matyti, kad UAB „Halal Control Lithuania“ turimas turtas yra 2500 Eur, kurį visą sudaro įstatinis kapitalas. Juridinių asmenų registre nėra atsakovo Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato, UAB „Halal Control Lithuania“, tame tarpe ir apie fizinių asmenų R. J. bei F. A., vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Patikrinus Sodros duomenis apie atsakovų R. J. bei F. A. gaunamas pajamas matyti, kad jų pajamos per mėnesį nežymiai viršija minimalaus dydžio darbo užmokestį. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovų R. J. ir UAB „Halal Control Lithuania“ vardu yra registruota po vieną transporto priemonę, kuriai leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Vienos jų pirmosios registracijos data yra 2003 metai, kitos – 2000 metai. Viešoje erdvėje tokių metų tokio pat modelio vertė yra palyginti maža. Nors solidariai iš visų atsakovų prašoma priteisti 28 523,45 Eur suma pati savaime keturiems atsakovams nelaikytina didele, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš atsakovų neturi nekilnojamojo turto, ar kito didelės vertės turto, į kurį galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju galėtų būti nukreiptas išieškojimas, be to iš kai kurių atsakovų yra prašoma priteisti papildomas sumas, t.y. atsakovui Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centrui – Muftiatui bendra (tame tarpe ir solidariai) reiškiamų suma yra 29 953,45 Eur, F. A. bendra reikalavimų suma – 37 573,45 Eur ir R. J. bendra reikalavimų suma – 38 523,45 Eur, yra pagrindas spręsti, kad kiekvieno atsakovo atskirai atžvilgiu ieškinio reikalavimų suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai, paduodami atskiruosius skundus, galėjo paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma jiems nėra didelė, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 314 straipsnis, 338 straipsnis), tačiau, kaip minėta, jie tokių duomenų nepateikė. Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
18. Papildomai pažymėtina ir tai, kad vien faktas, kad atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jiems gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).
19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovų atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                         Rūta Petkuvienė