Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-09-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1222-186-2016].docx
Bylos nr.: e2-1222-186/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB „Swedbank“ 112029651 trečiasis asmuo
"Registrų centras" Klaipėdos filialas 140042759 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-1222-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00020-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams antstolei Brigitai Tamkevičienei, M. A., tretiesiems asmenims S. R., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-16000046; panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), teisinę registraciją atsakovo M. A. vardu; taikyti restituciją ir grąžinti Sklypo ir Namo nuosavybes teises ieškovei, o M. A. gražinant sumokėtas lėšas.
  2. Ieškovės prašymu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui M. A. Sklypą ir Namą parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, bei sustabdytas antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomas išieškojimo procesas vykdomosiose bylose Nr. 0005/13/01941 ir Nr. 0005/13/01942.
  3. Atsakovas M. A. byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui M. A. kartu su kitais asmenimis bet kuriuo metu patekti į Sklypą ir įpareigoti ieškovę ir trečiąjį asmenį S. R. netrukdyti M. A. kartu su kitais asmenimis kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 val. įeiti į Namą. Nurodė, kad atsakovas yra Sklypo ir Namo savininkas, tačiau neturi galimybės patekti į savo Sklypo teritoriją bei apžiūrėti turtą, nes ieškovė jo neįleidžia. Po varžytinių ieškovė išėmė langus iš pastatų, pradėjo juos ardyti, be to, piktybiškai neišsikelia iš pastatų. Prašyti taikyti ieškovės atžvilgiu nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra netikslinga, nes ji yra nemoki ir neturi jokio turto, kuris galėtų užtikrinti, kad atmetus ieškinį, atsakovas M. A. galėtų išsiieškoti nuostolius. Tam, kad pagal ieškovės prašymą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeistos ir M. A. teisės, yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės atžvilgiu. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų atmestas ieškinys, būtų sunkiai įgyvendinamas, nes savininkui turtas atitektų jau ne tokios būklės, kokį jis įsigijo varžytinių metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovo M. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovei byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti būtų reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Tuo atveju, jeigu sprendimu ieškinys bus atmestas, parduoto atsakovui iš varžytinių ginčo turto teisinis statusas nesikeis ir papildomai vykdyti tokio sprendimo nereikės. Be to, teismas pažymėjo, kad tokių atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nenumato įstatymas (CPK 145 str. 1 d.). Dėl atsakovo argumento, kad ieškovė ginčo turtu nesirūpina, jį niokoja, teismas nurodė, kad tokiu atveju atsakovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.) ir taip apginti savo pažeistas teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Atskirajame skunde atsakovas M. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
  2. Nurodo, kad teismas neįvertino byloje pateiktų duomenų, jog ieškovė niokoja turtą, o galimų nuostolių ji negalės atlyginti, nes yra nemoki. Byla artimiausiu metu nebus išnagrinėta, o atsakovas neturi galimybės net savo rizika atlikti Sklypo tvarkymo, Namo šildymo sistemos sandarinimo ir kitų darbų. Atsakovo iškelta civilinė byla dėl ieškovės ir trečiojo asmens iškeldinimo yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl varžytynių teisėtumo. Teismas neatsižvelgė, kad net ir panaikinus varžytynių aktą, turtas negrįš ieškovės nuosavybėn, o išieškotojas savo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad yra nesuinteresuotas, kad turtu toliau naudotųsi skolininkė, t. y. ieškovė. Atsakovas siekia, kad teismui atmetus ieškovės ieškinį, jo patirti nuostoliai būtų kuo mažesni. Atsakovas yra priverstas nuomotis būstą, mokėti palūkanas už paskolą ginčo turto įsigijimui. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas leidžia įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius žalai atsirasti ar padidėti.
  3. Atsiliepime ieškovė J. R. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Atsakovas nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kodėl teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
    2. Atsakovo prašymas varžyti ieškovės teises, o taip pat absoliučiai deklaratyvūs ir melagingi teiginiai (kad išimti langai, ardomi pastatai) dėl grėsmės nuostolių atsiradimui nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytinas. Ieškovė negadina savo turto, jį prižiūri ir juo rūpinasi. Namas yra naujai pastatytas, todėl jokio šildymo sistemos remonto nereikia atlikti.
    3. Atsakovas byloje nėra pareiškęs jokių materialinių reikalavimų, todėl jis nėra tinkamas subjektas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    4. Teismui tenkinus ieškinį ir panaikinus varžytynių aktą, bus panaikinti visi įrašai, kad varžytynių laimėtoju ir ginčo turto savininku laikomas atsakovas M. A..


Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu.
  2. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tačiau bet kuriuo atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su byloje pareikštais reikalavimais.
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija turto pardavimo iš varžytinių aktą, kurio pagrindu atsakovas M. A. įgijo nuosavybės teises į Sklypą ir Namą. Taigi, minėto akto teisėtumas yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovas M. A. jokių priešinių materialinių reikalavimų ieškovei šioje byloje nėra pareiškęs. Todėl atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, papildomai vykdyti nereikės. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais.
  4. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad dėl ieškovės veiksmų (ar neveikimo) jis negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nesudaro pagrindo manyti, kad nepritaikius apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas jam apskritai prarastų prasmę ar taptų netikslingas. Juolab, kaip minėta, apeliantui palankaus teismo sprendimo net nereikėtų vykdyti. Kadangi ieškovės ginčijamo turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo klausimas nėra susijęs su apelianto kaip nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimu, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu.
  5. Pats apeliantas nurodo, kad yra iniciavęs civilinę bylą dėl ieškovės bei trečiojo asmens iškeldinimo iš jam priklausančio Namo. Pažymėtina, kad bylos sustabdymas nėra kliūtis spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimų toje byloje (CPK 166 str. 3 d.).
  6. Kiti apelianto argumentai (dėl siekio sumažinti savo nuostolius, ieškovės nemokumo) neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų vertinimo išsamiau nepasisako.
  7. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas


Paminėta tekste:
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 166 str. Bylos sustabdymo terminai ir pasekmės
  • CPK