ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-480-339/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, A. J. dėl skolos priteisimo.

Teismas,  išnagrinėjęs  skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015-06-25 sprendimu ieškinį patenkino ir iš E. B. priteisė A. B. 16272,01 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 680,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš E. B. priteisė 7,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas E. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Prašyme nurodė, kad sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, nes šiuo metu jo gaunamos pajamos yra nedidelės (114 Eur per mėnesį).

Telšių rajono apylinkės teismas 2015-07-29 nutartimi atmetė apelianto E. B. prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir apeliantui nustatė terminą sumokėti 288 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nutartį, kuria netenkintas jo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad teismas spręsdamas, jog nėra įrodymų pagrindžiančių atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalies, esant sunkiai turtiniai padėčiai, privalėjo nurodyti šalinti trūkumus ir pateikti įrodymus pagrindžiančius prašyme įvardintas priežastis susijusias su sunkia turtine padėtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015-08-25 nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies – panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nutartį ir atsakovui E. B. atidėjo likusios 288 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme.

Teismas nurodė, kad iš atskirojo skundo turinio, pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau sprendė, kad teismui nėra pateikti visi išsamūs įrodymai, patvirtinantys apie atsakovo turtinę padėtį (nepateikti išrašai iš VĮ „Registrų centras“, duomenys iš bankų apie atsakovo turimas pinigines lėšas banko sąskaitose ir pan.), kurie leistų teismui spręsti apie atsakovo negalimumą sumokėti visą žyminį mokestį ir apibūdintų sunkią atsakovo turtinę padėtį. Vis dėlto teismas sprendė, kad žyminio mokesčio suma yra didelė, tikėtina, kad ją iš karto sumokėti atsakovas neišgali, todėl nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (LR CPK 84 str.).

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Apeliantas nurodo, kad teismas faktiškai pripažino, kad egzistuoja sąlygos taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalį ir atleisti atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Taip pat nurodo, kad atsakovas teismui reiškė prašymą taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir neprašė spręsti klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Atidėdamas žyminio mokesčio mokėjimą teismas be pagrindo išsprendė klausimą, kuris net nebuvo keliamas, be to, šio procesinio sprendimo (kodėl nusprendė taikyti žyminio mokesčio atidėjimą nesant tokio prašymo) visiškai nemotyvavo. Taigi, apelianto teigimu, Telšių rajono apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dalinį atleidimą ir atidėjimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo palikti nutartį nepakeistą ir nurodo, kad teismas turėdamas duomenis tik apie atsakovo gaunamas pajamas visiškai pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir tik iš dalies patenkino atsakovo atskirąjį skundą.

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. J. nurodė, kad dėl atskirojo  skundo nepasisako ir atsakovo atskirojo skundo klausimą palieka spręsti Šiaulių apygardos teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nuspręsta atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

Byloje nustatyta, jog už atsakovo pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 488 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalis), atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio.

Žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. 

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Iš apelianto teismui pateiktų rašytinių įrodymų – pažymos apie darbuotojo pajamas – nustatyta, kad apelianto vidutinis atlyginimas – 140 Eur. Tačiau tai yra vienintelis leistinas įrodymas, kurį pateikė apeliantas, siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, siekdamas įrodyti savo sunkią finansinę padėtį (CPK 178 str.), nepateikė teismui nei duomenų apie turimą turtą, nei apie lėšas banko sąskaitose, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patikimai ir visapusiškai įrodytų apelianto realią turtinę padėtį, kas leidžia teismui spręsti, kad apeliantas nesiekė atskleisti tikrosios savo turtinės padėties, šių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad pirmuoju atveju apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti ieškinį, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu ieškovo (apelianto) turtinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 448 Eur žyminio mokesčio suma atsakovui, mokant ją visą iš karto, gali būti per didelė našta, tačiau taip pat nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, gaunantis pastovias vidutiniškai 140 Eur siekiančias pajamas. Likusi sumokėti žyminio mokesčio suma yra 288 Eur. Atsižvelgus į atsakovo gaunamas pajamas, į likusios sumokėti žyminio mokesčio sumos dydį, darytina išvada, kad net ir priėmus atsakovui nepalankų teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas turės galimybę atidėti tam tikrą dalį savo pajamų ir ateityje sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, todėl atskirojo skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo laikomi nepagrįstais, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Kadangi 2015-09-07 Telšių rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija atsakovo apeliacinis skundas priimtas, 2015-09-23 gautas atsiliepimas į apeliacinį skundą, civilinė byla Nr. 2-480-339/2015 perduotina Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus raštinei bylai pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą užvesti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-480-339/2015 Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus raštinei bylai pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą užvesti.

Teisėja                                                                                                Danutė Burbulienė