Civilinė byla Nr. e2A-544-368/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01731-2018-9

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.;

 (S)

3.3.1.14.1.; 3.3.1.18.1. 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Z. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui G. P., Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) seniūnei G. S., A. R., A. R., A. R., M. R., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iš karto po A. R. mirties (data neskelbtina) priėmė jo palikimą pagal šio asmens sudarytą ir Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) seniūnės 2017-07-10 patvirtintą testamentą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Nurodė, kad nuo 2013 m. vasaros pradėjo artimiau bendrauti su A. R. ir netrukus su juo apsigyveno jos namuose. Santuokos nesudarė, bet vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima. Siekiant apsaugoti abiejų turtinius interesus dėl gyvenimo nesusituokus 2013-09-25 pareiškėja neatlygintinai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido A. R. ½ dalį jai priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) A. R. ilgą laiką pareiškėjai žadėjo pas notarą sudaryti jos naudai testamentą. 2017 m. liepos mėnesio pradžioje abu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) seniūnę G. S., kad ši patvirtintų A. R. surašytą testamentą. 2017-07-10 seniūnės akivaizdoje surašytą testamentą pasirašė testatorius A. R. ir pareiškėja kaip liudytoja, testatorius taip pat pasirašė notarinių veiksmų registre, seniūnė perskaitė garsu testamentą ir jį patvirtino. Seniūnė patvirtintą testamentą perdavė A. R. ir jis buvo saugomas testatoriaus ir pareiškėjos namuose. Taigi buvo sudarytas oficialusis testamentas. A. R. mirė (data neskelbtina). Pareiškėja savo lėšomis organizavo mirusiojo laidotuves. 2017 m. spalio pradžioje kreipėsi į Telšių rajono 3-ąjį notarų biurą, tačiau dėl teisinių žinių stokos nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, bet inicijavo civilinę bylą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Neatsižvelgiant į tai, pareiškėja po A. R. mirties perėmė ir iki šiol valdo visus mirusiajam priklausančius asmeninius daiktus, liko gyventi jai ir mirusiajam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, prižiūri visą mirusiajam priklausantį turtą, rūpinasi jo išliekamąja verte, moka su turto išlaikymu susijusius mokesčius.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

3.       Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) seniūnė G. S. atsiliepime nurodė, kad pareiškėja Z. A. 2017-07-10 į ją kreipėsi dėl sugyventinio A. R. parašo patvirtinimo ir ji atvykusi į Z. A. ir A. R. namus, tvirtino ne dokumento turinio, o tik parašo tikrumą ir notarinių veiksmų įrašymo registre užregistravo šį veiksmą.

4.       Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad Z. A. pateiktas raštelis pavadinimu „Testamentas“ neatitinka oficialiesiems testamentams keliamų reikalavimų, be to, civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta netvirtinti pateikto dokumento kaip asmeninio testamento, nes minėtas raštelis surašytas ne mirusiojo A. R.

5.       Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pateiktas dokumentas nelaikytinas oficialiuoju testamentu, nes jame nėra nurodyta testamento sudarymo vieta, laikas, jis surašytas nesilaikant teisingumo ministro nustatytos tvarkos. Be to, pareiškėjos inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 teismas atsisakė tvirtinti pateiktą dokumentą kaip asmeninį testamentą. Pareiškėja negali būti laikoma įpėdine, priėmusia palikimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti.

6.       Suinteresuotas asmuo A. R. pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad A. R. iš savo asmeninių lėšų įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto dalį iš pareiškėjos dukters L. A. Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad palikimą priėmė faktiškai valdyti pagal neva A. R. surašytą ir (seniūnijos) patvirtintą oficialųjį testamentą. Civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos pateiktą testamentą. Nesant nei oficialiojo, nei asmeninio testamento pareiškėja nepagrįstai ir savavališkai užvaldė svetimą turtą ir to negalima laikyti faktiniu turto valdymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš pareiškėjos Z. A. bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, jog po A. R. mirties pareiškėja kreipėsi į Telšių rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimą pagal A. R. 2017-07-10 testamentą, bet notaras dėl pateikto dokumento trūkumų notarinių veiksmų neatliko, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Telšių apylinkės teismas 2018-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 pareiškėjos prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė ir konstatavo, kad teismui pateiktas tvirtinti testamentas neatitinka esminių sąlygų, keliamų asmeniniams testamentams, nes surašytas ir pasirašytas ne mirusiojo A. R. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2019-01-07.

9.       Teismas nurodė, kad pagal CK 5.2 straipsnį palikimas gali būti priimamas tik asmens, galinčio būti įpėdiniu. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja negali būti laikoma teisėta mirusiojo A. R. įpėdine nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą (pareiškėjos ir mirusiojo nesieja giminystės ryšys) (CK 5.11 straipsnis), todėl sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nes turto valdymo fakto nustatymas nesukels pareiškėjai teisinių padarinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10.       Apeliantė Z. A. apeliaciniu skundu prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iš karto po A. R. mirties priėmė jo palikimą pagal šio asmens sudarytą ir Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) seniūnės 2017 m. liepos 10 d. patvirtintą testamentą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos CPK 185 str. ir Lietuvos Respublikos CK 5.28 str. įtvirtintas procesines bei materialines teisės normas, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos testamentų (ne)galiojimą reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, kas nulėmė nepagrįsto sprendimo civilinėje byloje priėmimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš paveldėjimo teisinių santykių kylančiose civilinėse bylose visų pirma privalo būti gerbiama palikėjo, t. y. testamentą sudariusio asmens, valia.

10.2.                      Nors A. R. testamentas turi Lietuvos Respublikos CK 5.28 str. 1 d. 3 d. ir 7 d. numatytų tvirtinimo tvarkos ir formos trūkumų - testamentas buvo sudarytas tik vienu egzemplioriumi, jame nenurodyta sudarymo vieta ir data bei jis nebuvo perduotas saugojimui notarui, kaip numato Lietuvos Respublikos CK 5.28 str. 7 d., tačiau šie trūkumai pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinti esminiais. Esminiais trūkumais gali būti laikomi tik tokie atvejai, kai dėl jų nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Tikroji testatoriaus valia – palikti turtą apeliantei. O testamento sudarymo tvarkos ir formos trūkumai buvo padaryti išimtinai dėl Telšių rajono savivaldybės (seniūnijos) seniūnės G. S. nekompetencijos, o ne dėl paties testatoriaus valios išraiškos trūkumų. Lietuvos Respublikos CK 5.28 str. 7 d. nėra numatyta, kad šioje normoje įtvirtintos pareigos nesilaikymas daro oficialiajam prilyginamą testamentą negaliojančiu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nustatytas šios normos pažeidimas, taip pat negali lemti ginčo testamento negaliojimo.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. R. prašo jį atmesti, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1.                       Pareiškėja teigė, jog testatorius A. R. jos akivaizdoje parašė "testamentą“, tačiau vizualiai matyti, kad tai ne tėčio raštas. 2018-10-20 d. buvo gautos rašysenos ekspertizės išvados, kurios patvirtino, kad 2017 m. liepos 10 d. testamentas yra surašytas ne A. R. ranka. Be to, A. R. žinojo kur kreiptis, norint parašyti testamentą ir turėjo jau praktikos praeityje. Pareiškėjos prašymas kitoje byloje, patvirtinti asmeninį testamentą, po rašysenos ekspertizės išvadų, atmestas.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. R. prašo skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos prašymas dėl testamento tvirtinimo, atlikus ekspertizės išvadas, atmestas.

        Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta pripažinti juridinį reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjos Z. A. sugyventinis A. R. mirė (data neskelbtina) (1 t., b. l. 4). Pareiškėja pateikė dokumentą pavadinimu „Testamentas“, pagal kurį A. R. visą savo turtą po mirties paliko Z. A. Ant šio dokumento yra Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) seniūnės G. S. antspaudas, kad liudijamas parašo tikrumas (1 t., b. l. 5). Šis dokumentas buvo sudarytas vienu egzemplioriumi ir paliktas A. R. ir pareiškėjai Z. A. Šį dokumentą pareiškėja laiko oficialiuoju testamentu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po A. R. mirties pareiškėja kreipėsi į Telšių rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimą pagal A. R. 2017-07-10 testamentą, bet notaras dėl pateikto dokumento trūkumų notarinių veiksmų neatliko, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Telšių apylinkės teismas 2018-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 pareiškėjos prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė ir konstatavo, kad teismui pateiktas tvirtinti testamentas neatitinka esminių sąlygų, keliamų asmeniniams testamentams, nes surašytas ir pasirašytas ne mirusiojo A. R. (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018 3 t., b. l. 29-31). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2019-01-07 (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018 3 t., b. l. 79-82).

16.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad ji pagal oficialųjį testamentą, po testatoriaus mirties priėmė turtą faktiškai jį valdydama. Iš esmės, apeliantė savo poziciją ir argumentus kildina iš dokumento pavadinimu „Testamentas“. Apeliantės nuomone, nors dokumentas ir turi trūkumų, tačiau tie trūkumai ne dėl testatoriaus ar jos, o dėl seniūnės, kuri tvirtino testamentą kaltės. Be to, anot apeliantės, šioje situacijoje svarbiausia yra ne testamento trūkumai, o testatoriaus valios išraiška.

17.       Vertinant apeliantės poziciją dėl palikimo priėmimo faktiškai jį valdant, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra aktualios CK nuostatos, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

18.       Iš nurodytų CK 5.50 straipsnio 2 dalies ir 5.51 straipsnio nuostatų seka, kad priimti palikimą gali tik įpėdinis. Įpėdinio sąvoka yra apibrėžta CK 5.1 straipsnyje – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmėjas pagal įstatymą arba pagal testamentą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo įsitikinimu, pareiškėja Z. A. nėra ir nebuvo įpėdinė pagal įstatymą CK 5.5., 5.11 straipsnių prasme, kadangi jos ir mirusiojo A. R. nesiejo joks giminystės ryšis.

19.       Pasisakant dėl kito paveldėjimo būdo – pareiškėjos teigimu, ji yra įpėdinė pagal testamentą ir palikėjo turtą priėmė faktiškai jį valdydama, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, jog bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (tai yra prejudicinių faktų), kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

20.       Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 pareiškėjos prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmestas, nes teismui pateiktas tvirtinti testamentas neatitiko esminių sąlygų, keliamų asmeniniams testamentams (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018 3 t., b. l. 29-31). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis palikta nepakeista (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018 3 t., b. l. 79-82). Iš nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja šioje byloje iš naujo kvestionuoja dokumento pavadinimu „Testamentas“ (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018, 4 b. l.) teisėtumą, siedama jį su palikimo priėmimu faktiškai jį valdant, dėl kurio tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jau pasisakė, procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Apeliacinės instancijos teismas, esant nustatytiems kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, prejudiciniams faktams dėl pareiškėjos pateikto dokumento pavadinimo „testamentas“ turinio trūkumų, iš naujo šių aplinkybių nebeanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

22.       Apeliantė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog nagrinėjamojoje situacijoje svarbiausia yra ne testamento trūkumai, o testatoriaus valios išraiška ir remiasi kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2011 ir Nr. 3K-3-48-686/2016. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Tačiau pabrėžtina, kad testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

24.       Nors apeliantė ir laikosi pozicijos, kad testatorius sąmoningai suformavo savo valią, tačiau ši apeliantės pozicija paneigta tiek ankstesnėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, tiek šios bylos nustatytomis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžių metu – jog testamento tvirtinimo procedūra rūpinosi pareiškėja, o testamentas buvo surašytas nesilaikant CK 5.28 straipsnio 3 dalies ir CK 5.29 straipsnio reikalavimų, kurie reglamentuoja testamento rengimo procedūrą bei nustato reikalavimus oficialiųjų testamentų formai. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ypatingai reikšminga yra tai, kad testatorius savo ketinimų neišsakė valstybės pareigūnui dėl svarbaus asmeniui teisinio veiksmo (testamento sudarymo), o pats testamentas surašytas ir pasirašytas ne seniūnės akivaizdoje, nors testatorius galėjo pats rašyti ir pasirašyti. Be to, tik parašo, o ne testamento tikrumą tvirtinusi Telšių rajono savivaldybės (seniūnijos) seniūnė G. S. pagal ir šiuo metu galiojantį vietos savivaldos institucijos teisės aktą, t. y. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-24 patvirtintą Notarinių veiksmų paslaugos teikimo (seniūnijoje) aprašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. interneto svetainė (duomenys neskelbtini)) neturėjo pareigos tvirtinti (seniūnijos) gyventojų testamentų, o tik dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, parašo dokumentuose tikrumą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog testamentas nebuvo patvirtintas (seniūnijos) seniūnės, kas reiškia, jog jis neatitinka CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų ir padarytų išvadų vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

25.       Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai) ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės Z. A. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

        Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Telšių  apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                    Egidijus Mockevičius