Civilinė byla Nr. 2S-2570-340/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35004-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1;122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos aktų panaikinimo, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 49 836,78 Lt sumą bei 0,03 % delspinigius iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) pripažinti, kad jam dirbus suvirintoju – šaltkalviu betarpiškai pakenkta sveikatai; 3) pripažinti, kad jis kenksmingose sveikatai, sunkiose ir ypatingose sąlygose dirbo 13 metų 5 mėnesius 11 dienų; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos byloje Nr. 2084820 ištaisyti apskaitą; 5) panaikinti 2006-12-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. 10.383-7609, 2006-12-15 pažymą Nr. 10.34.S-7879, 2010-01-11 raštą Nr. (6.5)I-130, 2013-10-30 raštą Nr. (6.5)I-7169, 2014-01-30 raštą Nr. (6.5)I-960; 6) ab initio pripažinti, kad gražinimas atlyginimo už pakenkimą sveikatai – „kompensacija“ ir „senatvės pensija“ yra skirtingos atsiskaitymo su A. B. rūšys – ne tapačios ir panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarime Nr. 267 „Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše“ 2 dalies 2 punkte jų tapatinimą ab initio arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarime Nr. 267 „Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše“ 2 dalies 2 punkte tapatinimas atlyginimo už pakenkimą sveikatai – „kompensacija“ ir „senatvės pensija“ neatitinka Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies; 7) panaikinti 2005-07-01 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-459 67 straipsnyje ribojimą „nuo 1986 iki 1994 metų“ ab initio arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kad 2005-07-01 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-459 67 straipsnyje ribojimas „nuo 1986 iki 1994 metų“ neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies; 8) ab initio priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 000 000 Lt neturtinę žalą; 9) priteisti solidariai iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį bei pagrindą, nurodė, kad byla pagal ieškinio reikalavimus yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 3, 15, 17-18 str., Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina ieškovo reikalavimų nukreipimas į konkrečius viešojo administravimo aktus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Ieškovas nurodo, jog ieškiniu siekia, kad teismas priteistų žalą dėl preziumuojamos tęstinės tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, panaikintų Valstybinės socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. apribojimą nuo 1986 iki 1994 m. CK 1.78 str. 1 d., 5 d., CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, taip pat remdamasis Konstitucijos 23, 30 str. 2 d., 48 str., 49 str. 1 d. Apelianto teigimu, šių faktų nustatymas/ konstatavimas pagal bendrą taisyklę yra priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Nurodo, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai yra susiję su privatiniais santykiais, t. y. Lietuvos valstybei nemokant pareiškėjui kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, jog ieškovo reikalavimai teismingi administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 str., 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl bylos rūšinio priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis (CPK 36 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju reiškiamu ieškiniu prašoma įvertinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų aktų, taip pat atskirų teisės aktų teisėtumą, kurių pagrindu buvo atsisakyti skirti ieškovui kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas, taip pat įpareigoti išmokėti kompensaciją ir priteisti žalos, padarytos nurodytais veiksmais, atlyginimą. Taigi pareikštais reikalavimais ieškovas siekia valstybinio socialinio draudimo institucijos veiksmų, šiai institucijai vykdant viešojo administravimo funkcijas valstybinių socialinio draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo srityje, teisėtumo patikrinimo (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 str. 1 d., 30 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).
Taigi kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, ieškinyje keliami reikalavimai patenka į ABTĮ 15 str. 1 d. 1, 3 p. numatytas ginčų kategorijas, todėl turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos, sprendžiančios bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams atribojimo klausimus, praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimai panaikinti valstybinio socialinio draudimo institucijų, kaip viešojo administravimo subjektų, priimtus aktus, įpareigoti jas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, priteisti žalą, atsiradusią dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų, turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-02-13 nutartis, priimta byloje Nr. TK-2004-13, 2004-05-31 nutartis, priimta byloje Nr. TK-2004-43, 2010-12-22 nutartis, priimta byloje Nr. T-60-2010).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė