Byla Nr. 1S-447/2013

Proceso Nr. 10-9-00150-13

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.16.1.2.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

           viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. G. (J. G.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. spalio 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

 n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos) kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2011 m. spalio 5 d. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis bei jas platino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, J. G. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. G. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad neišnykusios sąlygos ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai tęsti suėmimo terminą.

Kaltinamojo J. G. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, nes ji nepagrįsta.

Gynėjas skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys dėl J. G. pareikštų kaltinimų yra deklaratyvaus pobūdžio. Nepagrįsta teismo išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes jis yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, neturi ryšių užsienyje, neketina bėgti (slėptis). Taip pat skunde teigiama, kad nepagrįstas ir manymas, jog J. G. gali daryti naujus nusikaltimus. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau bausmes atliko, iki sulaikymo daugiau nenusikalto, todėl nėra pagrindo manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Gynėjas pažymi, kad šios aplinkybės leidžia kaltinamajam pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne.

Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo J. G. gynėjo skundas atmestinas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti J. G. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Priešingai negu teigiama skunde, patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų (O. R.), liudytojų (A. U.) parodymai, automobilio apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose esantys duomenys, specialistų išvada, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nurodęs, kad neišnykęs pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkus ir sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas J. G., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, galimai buvo padaryti nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, anksčiau J. G. buvo teistas net septynis kartus, tame tarpe už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, byloje nėra duomenų, kad iki sulaikymo J. G. dirbo, todėl pagrįstas manymas, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. G. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. kaltinamas padaręs labai sunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad J. G. kaltinamas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, todėl inkriminuojami nusikaltimai galimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos. Be to, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis J. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

J. G. asmenybės pavojingumas ir nusikalstamų veikų pobūdis pateisina jam ilgą laiką taikomą suėmimą, toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.Šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo J. G. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                                Kęstutis Jucys