Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-892-348/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04462-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau –Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. V. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 4 d., apie 16.54 val. vairuodamas automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, išvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelio nurodomojo ženklo Nr. 402 (važiuoti į dešinę), išvažiavęs į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, sukėlė pavojingą situaciją automobilio Peugeot vairuotojui, kuris vengdamas susidūrimo turėjo staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį į kairę, tolyn nuo automobilio VW Passat. Toliau važiuodamas tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę nerodė įspėjamojo posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją skiriančią priešingų krypčių eismą. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų VW Passat vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, sukėlė realų pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams.
2. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė apylinkės teismui.
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu panaikino Institucijos 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą ir V. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 150 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
4. Institucija nesutikdama su minėtu apylinkės teismo nutarimu apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą pakeisti, paliekant galioti Institucijos nutarimą, kuriuo V. M. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje.
1. Skunde nurodo, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui, savo arba kitų asmenų saugumui. Chuliganiškos paskatos pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, eismo saugumas ir yra aiškus visuomenės negerbimas ir, kai nėra konkrečių, aiškių motyvų tokiam elgesiui.
2. Apelianto įsitikinimu V. M. pažeidimą padarė tyčia, t. y., jis suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir nors jų nenorėjo, tačiau leido joms kilti. Kaip matyti, vaizdo įraše, automobilio Peugeot vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, siekdamas išvengti susidūrimo. V. M. vairuojamas automobilis „užkirto“ kelią važiuoti ir J. L. vairuojamam automobiliui. Jai garsiniu signalu davus ženklą, tiek vaizdo įraše, tiek pridedamojo foto nuotraukoje matyti, kaip V. M. parodė nederamą vidurinio (didžiojo) rankos piršto gestą, jį atlenkdamas. Aptartos aplinkybės rodo, kad V. M. vairavimas turi chuliganiško vairavimo požymių, t. y., pavojaus sukėlimas sau ir aplinkiniams. Pavojaus sukėlimas - grėsmė savo ar kito asmens sveikatai, gyvybei, asmens turto apgadinimui. Šis pavojaus sukėlimas atsiranda tada, kai vairuojama ten, kur yra intensyvus eismas, daug pėsčiųjų, gyvenamosiose zonose.
3. Skunde nurodoma ir tai, kad gatvėje, kurioje V. M. padarė jam inkriminuotą pažeidimą yra intensyvus eismas, (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją, kuri yra tik V. M. neleidžiama kryptimi įvažiavus į minėtą gatvę, vaikšto daug pėsčiųjų, tarp kurių ir vaikai, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta žalingų pasekmių. Be to, pažeidimas padarytas piko metu.
4. Skunde pažymima ir tai, kad V. M. versiją apie vandentiekio avariją iškėlė vėliau, siekdamas išvengti paskirtos nuobaudos už jo pažeidimo padarymą ir su ja susijusių nepatogumų.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo V. M. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nesutinka su skundo argumentais ir prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. V. M. teigimu, apylinkės teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

7. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. M. apeliacinį skundą dėl Institucijos nutarimo ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.
9. Byloje nekyla ginčas dėl V. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Juos pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau Institucija V. M. vairavimą pripažino chuliganišku, o apylinkės teismas su tokiu vertinimu nesutiko ir jo padarytą pažeidimą iš ATPK 1242 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ATPK 1242 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos.
10. Pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymima ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. vairuodamas automobilį, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, išvažiavo iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė kelio nurodomojo ženklo Nr. 402 (važiuoti į dešinę), išvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, sukėlė pavojingą situaciją automobilio Peugeot vairuotojui, kuris vengdamas susidūrimo turėjo staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį į kairę tolyn nuo automobilio VW Passat. Po ko važiuodamas tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją skiriančią priešingų krypčių eismą. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų VW Passat vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, sukėlė realų pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams
12. Byloje esantis vaizdo įrašas, prie apeliacinio skundo pridėta fotonuotrauka bei liudytojų J. L. ir G. P. paaiškinimai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai vertinti tik kaip pavojingas vairavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad versiją apie namuose įvykusią avariją V. M. iškėlė daug vėliau, t. y. tik jam paskyrus nuobaudą, todėl ji atmetama kaip prieštaraujanti objektyviai bylos medžiagai ir siekiant sušvelninti sau padėtį.
13. Nors V. M. į sankryžą įvažiavo lėtai, šviesiu paros metu, tačiau tai buvo piko metas, kai eismas buvo labai intensyvus. Be to, jis tai darė matydamas, jog keliu juda kitos transporto priemonės. Tokiu savo elgesiu ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pavojingai manevravo, įvažiuodamas į sankryžą ir priversdamas automobilį Peugeot staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, t. y. nepagarbiai elgėsi, kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Pažymima, kad jis padarė kelis šiurkščius  Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ignoruodamas kitus eismo dalyvius. Be to, tiek J. L. paaiškinimas, tiek fotonuotrauka patvirtina, kad V. M. važiuodamas toliau sankryža, užkirto kelią J. L. vairuojamam automobiliui. J. L. garsiniu signalu pasignalizavus, V. M. parodė nepadorų gestą. Nors minėta liudytoja teisme nebuvo apklausta, tačiau ji paaiškinimą davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėta liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ir tokiu būdu apkalbėjo V. M.. Iš to seka, kad dėl V. M. pavojingo vairavimo, stresą patyrė keli eismo dalyviai.
14. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos objektyviosios V. M. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Dėl to V. M. veiksmai pagrįstai Institucijos nutarimu buvo pripažinti chuliganišku vairavimu. Esant šioms aplinkybėms Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2016 rugsėjo 23 d. nutarimas naikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                      Svetlana Jurgaitienė