Civilinė byla Nr. 2-87-835/2015
(Proceso Nr. 2-13-3-05001-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.2.; 2.3.2.9.1.; 2.3.2.10.; 2.3.2.12.;
3.1.7.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.;
3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.4.1.;
3.2.4.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 9 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei pagal įgaliojimą A. P. ir atstovui advokatui Vytautui Tučkui, atsakovams V. O. ir R. O., jų atstovei advokato padėjėjai Gražinai Versockienei, vertėjai V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. O. ir V. O., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl leidimo įteisinti savavališką statybą be žemės sklypo bendraturčių sutikimo gavimo,
n u s t a t ė:
ieškovas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas leisti įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1995 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. O. ir V. O. sutikimo bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1995 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiame sklype bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jis ir atsakovai turi ir statinius. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (aikštelę, kanalizacijos rezervuarą). Namo vidaus nuotekų sistema sumontuota statant namą 1986 metais. Rezervuaras dėl savo konstrukcijos ir ilgalaikio naudojimo tapo pralaidus ir išleidžia buitines ir fekalines nuotekas tiesiogiai į aplinką, taip maksimaliai ją teršdamas. Nuotekos, atitekančios iš atsakovams priklausančių patalpų, per vamzdynus, esančius jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose, per jų mechaniškai nusidėvėjusias, nesandarias sandūras ištekėdavo ir užliedavo ieškovo patalpas pusrūsyje, vonią ir klozetą, tuomet naudotis inžineriniais įrenginiais tapo neįmanoma, visame bute būdavo fekalijų kenksmingas tvaikas ir antisanitarinės sąlygos. Dėl nebepakenčiamos padėties ir nesulaukdamas atsakingo bendraturčių požiūrio į problemą, kreipėsi į specialistus, kurie patarė kuo skubiau renovuoti bent jau ieškovui priklausančio statinio buitinių nuotekų sistemos dalį, atliekant vidaus nuotekų renovavimo darbus. Jis renovavo buitinių nuotekų sistemą atjungdamas nuo bendrai naudojamo buitinių nuotekų vamzdyno į jo gyvenamąją dalį įeinantį vamzdyną ir sumontavo naujus vidaus ir lauko vamzdynus, nukreipdamas nuotekas į naujai sumontuotus buitinių nuotekų valymo įrenginius. Jis nuo bendro naudojimo vamzdyno atjungė iš jo buto išeinančią vamzdyno dalį ir ją sumontavo naujai, sumontavo naują buitinių nuotekų valymo įrenginį bendrame sklype, minimaliai užimdamas sklypo plotą toje dalyje, kuria faktiškai naudojasi tik jis ir jo šeima, taip nesukeldamas jokių nepatogumų bei tiesioginių ar netiesioginių nuostolių atsakovams. Nurodo, kad jis tik savo lėšomis atliko vidaus ir lauko buitinių ir fekalinių nuotekų sistemos renovaciją, užtikrino tinkamą sistemos funkcionavimą ir sustabdė kasdien patiriamus didelius nepatogumus ir nuostolius jo turtui. Nuotekų nutekamuosius vamzdžius ir valymo įrenginį įrengė 2013-05-24, jie visiškai atitinka Europos sąjungos reikalavimus, ką patvirtina 2013-05-16 Atitikties deklaracija. Atsakovai nesutiko ir nesutinka dėl naujo įrenginio statybos, todėl legalizuoti statinį jis neturi galimybės. Atsakovai nepateikė jokių reikšmingų argumentų, dėl ko nesutinka įteisinti nuotekų statinio, juolab, jis buitinių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo metu nenutraukė senosios kanalizacijos veikimo, įsirengdamas naujus buitinių nuotekų valymo įrenginius, senosios kanalizacijos nepadarė naujosios rezervuaru, ja iki šio laiko gali naudotis atsakovai.
Atsakovai R. O. ir V. O., jų atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo savavališkai įrengtas statinys pažeidžia atsakovų teises, statinys neatitinka įstatymų jam keliamų reikalavimų, prieštarauja imperatyvioms statybą reglamentuojančioms teisės normoms. Nurodė, kad jie ginčija ne ieškovo teisę įsirengti atskirą kanalizaciją, bet jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Įsirengęs sau naują valymo įrenginį, ieškovas sugadino bendro valymo įrenginio veikimą, atjungdamas gruntinio filtravimo vamzdį nuo bendros kanalizacijos ir prijungdamas jį prie savo atskiro valymo įrenginio. Faktas, kad bendros kanalizacijos gruntinio filtravimo vamzdis yra ieškovo savavališkai pasisavintas ir prijungtas prie naujosios kanalizacijos, yra nustatytas specialistui A. K. atlikus atidengtų valymo įrenginių apžiūrą vietoje, kurios pagrindu buvo parengtas 2015-06-10 Statinio buitinės nuotekynės sistemos apžiūros aktas Nr. 3. Aplinkybę, kad senoji kanalizacija nebeveikia kaip anksčiau, patvirtina tai, kad bendram valymo įrenginiui veikiant tinkamai, nuotekos iš jo buvo šalinamos tik kelis kartus per metus. Tuo tarpu ieškovui įsirengus sau atskirą valymo įrenginį, jie (atsakovai) nuotekas turėdavo šalinti kelis kartus per mėnesį, nes išvalytas vanduo nustojo ištekėti iš kanalizacijos rezervuaro, kaupdamasis jame. Po ieškovo įsirengto naujo valymo įrenginio atsakovai negalėjo toliau naudotis bendrąja kanalizacija, nes ji tiesiog neveikė ir prisipildydavo po kelis kartus per mėnesį, o bet kokie atsakovų siekiai pašalinti filtravimo vamzdžio užkimšimą buvo nerezultatyvūs dėl aktyvaus ieškovo prieštaravimo. Ieškovas atjungė gruntinio filtravimo vamzdį ir jį pasisavino.
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad Departamento pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą (2014-04-10 patikrinimo aktas Nr. 63) ir nustatė, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas bendra nuosavybe priklausantis buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras, kuriame be nuotekų įtekėjimo vamzdžio dar yra trys plastikiniai vamzdžiai, kurių paskirtis nenustatyta. Manytina, kad per juos galimas ištekėjimas iš rezervuaro. Aplinkos teršimas nuotekomis iš rezervuaro tikrinimo metu nenustatytas. Bendrasavininkams pavesta iš buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro pašalinti plastikinius vamzdžius, kurie sudaro galimybę nuotekoms patekti į aplinką ir užsandarinti jų buvimo vietas rezervuare. 2014-05-12 V. P. buvo paskirta administracinė bauda, už jo eksploatuojamų buitinių nuotekų valymo įrenginių NVB-1 išleidžiamų nuotekų mėginių neatitikimą normoms. Prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1995 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype, esantis dviejų butų namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (aikštelė, kanalizacijos rezervuaras), atskiri ūkiniai pastatai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise (2 t. b. l. 4-9). Tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarka nenustatyta. Ieškovas savo lėšomis ir savo rizika atsijungė nuo bendros gyvenamojo namo nuotekų sistemos ir įsirengė autonominę nuotekų šalinimo sistemą bei bendro naudojimo sklype pastatė nuotekų surinkimo rezervuarą. Siekdamas įteisinti nuotekų sistemą kaip statybos rūšį, išsiuntė atsakovams prašymą duoti sutikimus savavališkai pastatyto statinio – nuotekų valymo įrenginio, rengimui, tačiau atsakovai tokį sutikimą duoti atsisakė ir su pareiškimu dėl statybos be jų sutikimo kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (1 t b. l. 41, 43). 2013-06-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė surašė savavališkos statybos patikrinimo aktą Nr. SSA-10-130619-00024-(14.12), kuriame konstatuota, kad statinys – buitinių nuotekų tinklai su valymo įrenginiu, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti V. P. savavališkai, neturtint bendraturčio sutikimo, kiti neatitikimai teisės normoms, STR reikalavimams neužfiksuoti. 2013-07-02 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius REI-10-130702-00025-(14.29) ir 2013-07-11 administraciniu nurodymu Nr. 4D-2016-(14.11) ieškovui pasiūlyta sumokėti 250,00 Lt baudą (1 t b. l. 46-49). Kadangi ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypo ir pastatų bendraturčiai, ieškovas norėdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą privalo gauti atsakovų sutikimą.
Byloje kilo ginčas dėl leidimo įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Šis ginčas yra dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. 1 d.).
Ieškovas nurodė, kad jis savo iniciatyva dėl susidėvėjusio ir nuolat jo bute pratekančio seno kanalizacijos vamzdyno sumontavo naują vidaus ir lauko buitinių nuotekų šalinimo sistemą ir ją siekia įteisinti, tačiau tam negauna bendraturčių sutikimo.
Taigi, šioje byloje teisiškai reikšminga nustatyti, ar atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą ieškovui nelegalios statybos įteisinimui, veikė sąžiningai ir teisėtai, ar atsijungimas nuo senosios nuotekų valymo sistemos ir įsirengimas naujos kokiu nors būdu pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, svarbu nustatyti, kokiais argumentais atsakovai grindžia savo atsisakymą.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (žemės sklypas, pastatas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Taigi, atsakovai, neduodami sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo pastatytas inžinerinis statinys – nuotekų valymo įrenginys, iš esmės pažeidžia atsakovų teises ar įstatymo saugomus interesus.
Iš šalių pateiktų susirašinėjimų matyti, kad bendraturčiai nesutaria visais klausimais, negeba problemų spręsti derybų būdu, konfliktuoja, rašo raštus vieni kitiems ir skundus įvairioms institucijoms, rašinėjamus vieni kitiems raštus interpretuoja savaip, bet nesprendžia iškilusių problemų. Ieškovas pageidauja įsirengti atskirus buitinių nuotekų tinklus su valymo įrenginiu, atsakovai nesutinka ir siūlo remontuoti seną kanalizaciją ir ja naudotis arba įsirengti naują bendrą valymo įrenginį. Atsakovai neginčija, kad jiems buvo žinoma apie ieškovo norą įsirengti naują buitinių nuotekų valymo sistemą ir apie jos įrengimą, kad jie tuo metu savo nesutikimo protingai nemotyvavo bei neatskleidė akivaizdžiai pateikto pasiūlymo negatyvaus poveikio jų teisėms ir teisėtiems interesams. Tai patvirtina ir atsakovų atsakymas - pasiūlymas, institucijų atsakymai (1 t. b. l. 41-44, 68-108, 2 t. b. l. 76-88).
Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 str.). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir pastato bendraturčio teisės. Atsakovas, nesutikdamas duoti sutikimo dėl to, kad jo teisės pažeistos, turi įrodyti teisių pažeidimą.
Iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir jų pasisakymų matyti, kad atsisakymą duoti sutikimą įteisinti statinį - buitinių nuotekų tinklus su valymo įrenginiu atsakovai argumentuoja tuo, kad įsirengęs sau naują valymo įrenginį, ieškovas sugadino bendro valymo įrenginio veikimą atjungdamas gruntinio filtravimo vamzdį nuo bendros kanalizacijos ir prijungdamas jį prie savo atskiro valymo įrenginio, kad ieškovo valymo įrenginių vandens išleidimas į aplinką neatitinka STR 2.07.01:2003 404.4 p. reikalavimų ir Sanitarinių apsaugos zonų atstumų – filtravimui į aplinką taikomo ne mažiau nei 8 m. nuo namo atstumo, valymo įrenginiai įrengti neišlaikius privalomojo minimalaus 3 m. atstumo iki bendrosios kanalizacijos rezervuaro ir namo, kad ieškovo valymo įrenginiai teršia aplinką, kad ieškovo išvalyto vandens išleidimas iš valymo įrenginio sėsdina atsakovų namo dalies pamatus, kad išvalyto vandens išleidimas į aplinką nesuderintas su atsakingomis valstybės institucijomis, kad ieškovo įsirengtas valymo įrenginys yra nepilnos komplektacijos, neįrengtas sėsdintuvas, todėl įrenginys skleidžia nemalonų kvapą, neatitinka aplinkosauginių reikalavimų.
Ar ieškovo valymo įrenginių vandens išleidimas į aplinką atitinka STR 2.07.01:2003 404.4 p. reikalavimus ir Sanitarinių apsaugos zonų atstumus iki bendrosios kanalizacijos rezervuaro ir namo, ar ieškovo valymo įrenginiai teršia aplinką, ar išvalyto vandens išleidimas į aplinką suderintas su atsakingomis valstybės institucijomis, ar ieškovo įsirengtas valymo įrenginys yra pilnos komplektacijos, įrengtas sėsdintuvas, ar įrenginys skleidžia nemalonų kvapą, ar atitinka aplinkosauginius reikalavimus patikrins kompetentingos valstybės institucijos ir nuspręs ar teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kai ieškovas kreipsis dėl savavališkos statybos įteisinimo. Šiai dienai yra nustatytas tik vienas trūkumas - statybai negautas bendraturčių sutikimas.
Atsakovai neįrodė savo argumentų, kad ieškovas įsirengęs sau naują valymo įrenginį, sugadino bendro valymo įrenginio veikimą atjungdamas gruntinio filtravimo vamzdį nuo bendros kanalizacijos ir prijungdamas jį prie savo atskiro valymo įrenginio, kad ieškovo išvalyto vandens išleidimas iš valymo įrenginio sėsdina atsakovų namo dalies pamatus nei pateiktomis nuotraukomis, nei specialisto A. K. atsakymais (3 t. b. l. 57). A. K. nurodė, kad iš ieškovo valymo įrenginio šulinėlio išeinantis vamzdis sujungtas nauja jungtimi su kažkokiu senu vamzdynu, kurioje vietoje jis baigiasi neaišku, jis tik spėja, kad šio vamzdžio tęsinys eina po namu. Iš atsakovų nuotraukų nėra galimybių nuspręsti, kokiu metu atsirado namo sienų įtrūkimai. Taip pat atsakovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad iš bendros kanalizacijos betoninio šulinio ir drenažo vamzdyno vanduo nenutekėdavo po namu.
Teikdamas paaiškinimus teismui, atsakovas pažymėjo, kad ieškovo valymo įrenginio vamzdynas sudėtas virš bendrosios kanalizacijos vamzdyno ir trukdo atsakovui eksploatuoti bendrą valymo įrenginį, kuris veikė puikiai ir jį valyti reikėjo 1-2 kartus per metus, kad ieškovui įsirengus naują valymo įrenginį atsakovui bendrą valymo įrenginį ir užsandarinus iš kanalizacijos rezervuaro vandens ištekėjimo į gruntą vamzdį jis kaupiasi šulinyje ir reikia dažnai išvežti, kad ieškovas kartu prižiūrėti bendrą kanalizaciją atsisakė.
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių name vidaus nuotekų sistema sumontuota statant namą 1986 metais. Nuotekos ištekėdavo ir užliedavo ieškovo patalpas pusrūsyje, vonią ir klozetą. Ieškovui renovavus vidaus buitinių nuotekų sistemą ir ją atjungus nuo bendrai naudojamo buitinių nuotekų vamzdyno šios problemos ieškovo bute išnyko, tačiau kilo problemos atsakovų bute. Ieškovui priklausanti vamzdyno dalis nuo bendro naudojimo vamzdyno buvo atjungta nesustabdant bendro vamzdyno funkcionavimo. Tai patvirtina ir vaizdai nuotraukose ir liudytoja seniūnaitė Z. J., to nepaneigia ir atsakovai. Kad atsakovų problemos dėl kanalizacijos kilo po to, kai ieškovas įsirengė sau naują ir nesinaudoja senąją, kad atsakovų bute problemos dėl kanalizacijos veikimo kilo būtent prieš du metus, patvirtino ir atsakovų liudytojos E. R. ir G. P.. Jos taip pat nurodė, kad atsakovų santykiai su ieškovu buvo nedraugiški. Ieškovų liudytojos A. Ž. parodymai nevertintini, kadangi nustatyta, kad tarp jos ir atsakovų yra įsisenėję konfliktai. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovų bute problemos su kanalizacijos veikimu atsirado dėl senos nuotekų sistemos blogo funkcionavimo, o ne dėl ieškovo įrengto atskiro buitinių nuotekų vamzdyno. Bendros kanalizacijos betoninio šulinio paskirtis - kaupimo rezervuaras, jis turi būti sandarus, nes jame nėra valymo įrenginio ir iš jo ištekėjimas į gruntą negalimas. Akivaizdu, kad atsakovų negalėjimui naudotis bendra nuotekų sistema, neturi įtakos naujos pastatymas, kadangi jos viena su kita nesusijusios. Nėra įrodyti atsakovo argumentai, kad apsunkinama jo teisė eksploatuoti ir remontuoti bendrą valymo įrenginį. Taip pat atsakovas pripažino, kad jis niekada neremontavo bendrosios kanalizacijos vamzdyno, o iš nuotraukų matyti, kad senosios kanalizacijos remonto darbai vykdomi iš betoninio šulinio vidaus, bet ne iš išorės. Tai patvirtino ir liudytojas M. S. (1 t. b. l. 31, 34).
Kaip jau buvo aptarta aukščiau, atsakovai atsisakymo duoti sutikimą motyvų iš esmės nepagrindė, ieškovas dėl blogos bendros nuotekų sistemos būklės ir funkcionavimo turėjo ją rekonstruoti, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jų atsisakymą duoti sutikimą motyvuotu ir laiko jį trukdančiu ieškovui įgyvendinti teisę į statybą. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai. Pažymėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesuteikia ieškovui teisės įteisinti savavališką statybą, o turėtų būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai tik tam, jog būtų galima gauti rekonstrukciją leidžiančius dokumentus be bendraturčių R. O. ir V. O. sutikimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei. Ieškovas 2015 m. balandžio 22 d. prašymu prašo priteisti 42,28 Eur žyminį mokestį, 687,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 173,77 Eur už nuotekų įrenginio kadastro duomenų bylos parengimą, 144,81 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto parengimą (1 t. b. l. 15, 2 t. b. l. 112-118). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už ieškinį šioje byloje turėjo būti sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis, todėl jis priteistinas iš atsakovų. 687,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas šį prašymą tenkinti pilnai. Prašymas dėl 173,77 Eur už nuotekų įrenginio kadastro duomenų bylos parengimą ir 144,81 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto parengimą priteisimo atmestinas, kadangi tai yra ieškovo tiesioginės išlaidos, be kurių jis negali vykdyti ir įteisinti statybos. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir atsakovui priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis ir 687,00 Eur advokato pagalbai apmokėti lygiomis dalimis iš atsakovų. Valstybei priteistinos 17,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo po 8,68 Eur (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 98 str.). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Leisti ieškovui V. P. įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1995 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovų R. O. ir V. O. sutikimo.
Priteisti iš atsakovės R. O. ieškovui V. P. 364,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės R. O. valstybei 8,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo V. O. ieškovui V. P. 364,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. O. valstybei 8,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Audra Dudzinskienė