Baudžiamoji byla Nr. 1A-466-519/2015

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00460-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.;1.2.26.2.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Broniaus Zalagos, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 2 d. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta. 

L. S. pagal BK 155 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

L. S. kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 3 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje, girdint pašaliniams asmenims, akistatos metu savo tėvui A. S. išsakė žodžius: „hemarojau konkretus, urode, aferiste, pedofile, avine, ožy, svolačiau tu vienas“, o jo gynėjui advokatui A. K. išsakė žodžius: „išsitrink galvą, asile“ ir „nusiskusk barzdą, ožy“, tokiu būdu viešai įžeisdamas A. S. ir A. K..

Be to, L. S. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį bei tvarką, viešai įžeidė žmogų: jis 2013-06-03, apie 13 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje, esančioje, (duomenys neskelbtini), girdint darbuotojams bei interesantams, vadino tėvą A. S. „hemorojumi, urodu, aferistu, pedofilu, avinu, ožiu bei svolačiumi“, o jo gynėją advokatą A. K. asilu ir ožiu, tokiu būdu trikdė įprastinį policijos nuovados darbuotojų darbą bei interesantų rimtį, viešai įžeidė A. S. ir A. K..

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį atskiroje dalyje dėl nepagrįsto L. S., kaltinto pagal BK 284 str. 2 d., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo, remiantis BK 37 str., ir priimti naują nuosprendį: L. S. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2 d., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai atleido L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukė baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 284 str. 2 d., remdamasis BK 37 str. numatytais pagrindais, kadangi netinkamai pritaikė minėtą teisės normą.

Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad visuma duomenų, kuriuos pripažino įrodymais, yra įrodyta, jog L. S. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet, tuo pačiu, prieštaraudamas pats sau, nepagrįstai padarė išvadą, jog L. S. padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama pagal BK 284 str. 2 d., todėl L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 37 str.).

Prokurorės teigimu, L. S. veiksmus vertinti kaip mažareikšmius, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, negalima, kadangi jis, vartodamas viešoje vietoje –policijos nuovados tarnybinės patalpose – necenzūrinius žodžius, trikdė šios įstaigos darbuotojų darbą, kurie buvo priversti atsitraukti nuo darbų ir eiti drausminti L. S.. L. S. puikiai suvokė, kad itin garsiai reikšti savo neigiamas emocijas tėvo bei jo gynėjo atžvilgiu, juos įžeidinėjant bei išsakant jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius valstybinėje įstaigoje, nėra tinkama vieta, o tokiu savo elgesiu jis trukdo policijos nuovados darbuotojų darbą. Keleto gretimų kabinetų policijos pareigūnų darbo ritmas buvo trikdomas nuo 5 iki 15 minučių laiko, dėl ko, jų pačių teigimu, jie pasijuto nemaloniai bei jiems trukdė susikaupti darbui. Tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2016-04-01 yra numatęs šią nusikalstamą veiką dekriminalizuoti, neįgalina teismo pripažinti, jog ji yra mažiau pavojinga.

Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 37 str. numatytas teisės normas, ko pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį L. S. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 284 str. 2 d., atliesdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukdamas, todėl 2015 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį dalyje dėl L. S., kaltinto pagal BK 284 str. 2 d., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo remiantis BK 37 str., ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį taikant prokuroro prašomą taikyti bausmę.

Nurodo, kad skundžiamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dėl dviejų motyvų. Pirmasis – netinkamas BK 37 str. nuostatų taikymas, o antrasis – netinkamas byloje surinktų bei ištirtų įrodymų įvertinimas. Mano, kad jog priimdamas procesinį sprendimą atleisti kaltinamąjį L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 str., kai pastarajam kaltinamuoju aktu buvo inkriminuojamas ne nusikaltimo, bet baudžiamojo nusižengimo įvykdymas, teismas grubiai pažeidė materialinės teisės normą (BK 37 str.).

Teigia, kad kitas skundžiamojo nuosprendžio neteisėtumo motyvas yra tas, kad visapusiškai ištyręs byloje sutrinktus įrodymus teismas padarė neadekvačias išvadas dėl L. S. įvykdytos veikos sukeltų pasekmių, t. y. dėl jų mažareikšmiškumo. Kas nukentėjusiojo vertinimu turi būti laikoma ne kuo kitu, bet netinkamų įrodymų vertinimo rezultatu. BK 284 str. 2 d. aptarta veika yra formali, kuri gali būti įvykdoma net ir nesukeliant realių pasekmių aplinkiniams. Beje, būtent toks BK 284 str. 2 d. taikymo teisinis reglamentavimas yra aptariamas ir pačiame nuosprendyje. Todėl pirmuoju nesutikimo su teismo išvada dėl mažareikšmiškumo motyvu laiko tai, jog kaltinamojo L. S. veiką, t. y. necenzūriniai žodžiai, užgaulūs ir žmogaus orumą žeminantys bei įžeidžiantys teiginiai, galų gale nepadorus elgesys, šiuo atveju ne tik formaliai trikdė, bet ir realiai sutrikdė viešąją tvarką. Kas jokiu būdu nesiderina su „mažareikšmiškumo“ sąvoka. Antruoju nesutikimo su teismo išvada motyvu nukentėjusysis nurodo, jog savo nepadoriu elgesiu L. S. sutrikė ir netgi nutraukė ne ką kitą, o ikiteisminio tyrimo procesinį veiksmą. Negana to, paties procesinio veiksmo metu L. S. elgėsi nepadoriai, naudojo necenzūrinius žodžius, kas užfiksuota akistatos protokole. Todėl mano, jog nepadorus elgesys ir necenzūrinių žodžių vartojimas akistatos metu negali būti laikomas „mažareikšmiu“ pažeidimu. Trečiuoju teismo pozicijos nepagrįstumo motyvu laiko tai, jog kaltinamojo L. S. įvykdyta veika truko palyginti ilgai ir buvo „ryški“ išsakytų žodžių prasme. Nukentėjusysis neprieštarautų teismo išvadoms dėl BK 37 str. taikymo, jei dėl tarp jo ir sūnaus tvyrančios įtampos jis būtų kartą ar du nusikeikęs, kaip nors užgauliai pavadinęs, bet susivaldęs ir toliau dalyvavęs akistatoje. Tačiau šiuo atveju L. S. keiksmai truko ne minutę ir net ne dvi. Negana to, jis užsipuolė ir kitus tyrėjos kabinete buvusius žmones, kaltino jį (nukentėjusįjį) pedofilija ir t. t. Mano, jog nagrinėdamas bylą teismas veikiau turėjo pagalvoti ne apie BK 37 str. taikymą, bet apie tai, kodėl L. S. kaltinimas pareikštas ne pagal BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusiojo teigimu, BK 37 str., taikymas šioje byloje yra negalimas ne tik dėl netinkamo minimos materialinės teisės normos taikymo ar netinkamai teismo įvertintų įrodymų veikos sukeltų pasekmių nustatymo prasme, bet ir dėl to, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą veiką, bet ir jį auklėti, kad ateityje jis taip nebesielgtų. Mano, kad L. S. įvykdytos nusikalstamos veikos pripažinimas mažareikšme netgi daro jam žalą, skatina taip elgtis ir toliau.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo A. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose.

Iš apeliacinių skundų matyti, jog jais prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl nepagrįsto L. S., kaltinto pagal BK 284 str. 2 d., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo, remiantis BK 37 str., ir priimti naują nuosprendį – L. S. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2 d. ir nuteisti jį už šios pažeidimo padarymą bei skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir paskiriant jam įpareigojimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad L. S. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, trikdė normalų įstaigos darbą, jog jo toks elgesys policijos nuovadoje, t. y. viešoje vietoje kėlė neigiamas emocijas, kai kurie iš įstaigos darbuotojų buvo priversti atsitraukti nuo savo darbų, kad sudrausmintų L. S., jog jo atlikti veiksmai formaliai atitinka BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Tačiau L. S. veiką pripažindamas mažareikšme ir taikydamas BK 37 str. nuostatas, pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino, jog L. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2 d. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 37 str. nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusi baudžiamąjį nusižengimą, kadangi BK 37 str. kalbama tik apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.). BK 37 str. nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas, o tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo L. S., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 37 str. ir nepagrįstai L. S. atžvilgiu pagal BK 284 str. 2 d. nutraukė baudžiamąją bylą, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

Kadangi L. S. atžvilgiu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d., priimamas apkaltinamasis nuosprendis, sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Skiriant bausmę įvertinama tai, kad nėra L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarė baudžiamąjį nusižengimą būdamas neteistas, nevedęs, nedirba. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. S. egzistuoja tarpusavio nesutarimai, tarp jų kyla dažni konfliktai, barniai, neigiama įtampa, jog kaltinamojo pyktis, jo veiksmai buvo nukreipti ne trikdyti viešąją rimtį, o konkretaus asmens – jo tėvo atžvilgiu. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. S. paskyrus švelniausiąją iš BK 284 str. 2 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį negu BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės vidurkis, o atsižvelgiant į tai, kad L. S. nedirba, jam skirtinas įpareigojimas – paskirtos bausmės laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį, kuria L. S., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 2 d. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį –  pripažinti L. S. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2 d., ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje - probacijos tarnyboje - dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Gražvydas Poškus

Teisėjai                                                                                                                Bronius Zalaga  

                                                                                                                                      Virginija Žindulienė