Civilinė byla Nr. 2-609/2005

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. A. ir trečiojo asmens K. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas pareikšti kreditoriniam reikalavimui ir patvirtintas pareiškėjos J. Č. finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Martija“ (į/k 3411497) bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-12-395/2005).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

              Kauno apygardos teismas 2004 m. spalio 29 d. nutartimi UAB ,,Martija“ iškėlė bankroto bylą bei nustatė 30 dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (t. 1, b. l. 39), o 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 206 851, 01 Lt sumai (t. 1, b. l. 56).

              Pareiškėja J. Č. 2005 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, bei patvirtinti jos 131 908 Lt finansinį reikalavimą atsakovui UAB ,,Martija“. Nurodė, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbios priežasties, nes neturėjo galimybės susipažinti su atsakovo ūkinės finansinės veiklos dokumentais bei bendrovės akcininkų nutarimais ir apie reikalavimo teisę į atsakovą sužinojo tik 2005 m. kovo 7 d. apklausos metu. Pareiškėja teigė, kad UAB ,,Martija“ 1999 m. gegužės 17 d. sprendimu visų akcijų savininkė nutarė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 110 tūkst. Lt, išleidžiant 1 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų (t. 1, b. l. 110). Šias akcijas pagal 1999 m. gegužės 24 d. akcijų pasirašymo sutartį įsigijo Kazachstano ribotos atsakomybės bendrovė ,,Axmal“ (toliau bendrovė ,,Axmal“), nurodant, jog akcijos apmokamos tarpusavio reikalavimų įskaitymu. Pareiškėja nurodė, jog 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ji iš bendrovės ,,Axmal“ įsigijo minėtas akcijas, nes pagal šios sutarties 2.4 punktą, ši bendrovė perleido pareiškėjai visas reikalavimo teises į atsakovą, tarp jų ir teisę į už akcijas sumokėto įnašo grąžinimą, jeigu atsakovo kapitalas laikomas nepadidintu (ABĮ 42 str. 4 d.). Pareiškėjos teigimu, UAB ,,Martija“ įstatinio kapitalo padidinimas nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, todėl akcininkui bendrovei ,,Axmal“ turėjo būti grąžintas už akcijas sumokėtas piniginis įnašas. tačiau, kaip minėta, bendrovė ,,Axmal“ minėtas akcijas perleido pareiškėjai ir todėl už akcijas sumokėtus 110 tūkst. Lt atsakovas privalo grąžinti pareiškėjai (ABĮ 42 str. 4 d., 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 p.). Be to, pareiškėja nurodė, kad už akcijas sumokėtas piniginis įnašas turėjo būti grąžintas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcininko sprendimo didinti atsakovo įstatinį kapitalą, todėl teigė, kad atsakovas turi atlyginti pareiškėjos patirtus nuostolius, susijusius su netinkamu atsakovo prievolių vykdymu (ABĮ 42 str. 4 d., 1964 m. CK 176-177 str., 2000 m. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.261 str.).

              Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 25 d. nutartimi atnaujino minėtą terminą ir patvirtino pareiškėjos 110 tūkst. Lt finansinį reikalavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. liepos 14 d., iš dalies patenkindamas ieškovo Ž. A. ir trečiojo asmens K. Ž. atskirąjį skundą, panaikino minėtą teismo nutartį ir klausimą dėl J. Č. finansinio reikalavimo patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (t. 2, b. l. 91).

              Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi vėl priėmė sprendimą atnaujinti pareiškėjai terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir patvirtino jos 110 tūkst. Lt reikalavimą BUAB ,,Martija“ (t. 2, b. l. 155). Prašymą atnaujinti minėtą terminą teismas tenkino motyvuodamas tuo, jog pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbios priežasties, nes jai nuo 2002 metų nebuvo gerai žinomi UAB ,,Martija“ ūkinės – finansinės veiklos reikalai ir apie savo pažeistas teises ji galėjo sužinoti tik tiriant minėtos bendrovės finansinę veiklą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje 2005 m. kovo mėnesį.

              Teismas taip pat patvirtino pareiškėjos 110 tūkst. Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Martija“. Teismas, remdamasis UAB ,,Martija“ visų akcijų savininkės 1999 m. gegužės 17 d. sprendimu (t. 1, b. l. 110), 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, nustatė, jog 1999 m. gegužės 17 d. buvo nuspręsta padidinti UAB ,,Martija“ įstatinį kapitalą išleidžiant 1100 paprastųjų vardinių akcijų, o šios akcijos parduotos bendrovei ,,Axmal“, kuri už akcijas atsiskaitė tarpusavio reikalavimų įskaitymu. Bendrovė ,,Axmal“ minėtas akcijas pardavė pareiškėjai, o kartu jai perleido ir visas reikalavimo teises į UAB ,,Martija“. Minėtu 1999 m. gegužės 17 d. sprendimu bendrovės UAB ,,Martija“ direktorius buvo įgaliotas įregistruoti šį akcinio kapitalo padidinimą, tačiau to nepadarė. Dėl šio teismas sprendė, jog bendrovei ,,Axmal“ turėjo būti grąžinti už akcijas sumokėti pinigai, tai yra 110 tūkst. Lt, o kadangi, kaip minėta, visos akcijos ir reikalavimo teisės buvo perleistos pareiškėjai, tai, teismo nuomone, minėta suma turi būti grąžinta pareiškėjai (galiojusio ABĮ 42 str. 4 d.). Teismas pripažino, jog pareiškėjos reikalavimą pagrindžia UAB ,,Martija“ finansinių atskaitomybių duomenys pateikti VMI, nes 2000 m. sausio 1 d. balanse nurodyta, jog 1999 metais bendrovės įstatinis kapitalas padidintas 110 tūkst. Lt. bei pažymima, kad bendrovė nebeturi finansinių skolų, nors ankstesniais finansiniais metais jų buvo 110 tūkst. Lt sumai. Be to, duomenyse apie UAB ,,Martija“ kapitalo būklę taip pat fiksuotas tokio pat dydžio kapitalo pokytis. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderis (t. 1, b. l. 192), pagal kurį UAB ,,Martija“ grąžino bendrovei ,,Axmal“ 110 tūkst. Lt paskolą, nepaneigia pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, nes minėta 1999 m. rugsėjo 3 d. sutartimi bendrovė ,,Axmal“ savo reikalavimo teises perleido pareiškėjai ir dėl šio teismas sprendė, kad UAB ,,Martija“ administratorius turėtų išsiaiškinti, ar teisėtai bendrovė 2003 metais išmokėjo, ir ar išmokėjo, minėtą sumą bendrovei ,,Axmal“.

              Atskiruoju skundu ieškovas Ž. A. ir trečiasis asmuo K. Ž. prašo panaikinti šią teismo nutartį, priimti naują nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymus (t. 2, b. l. 159). Grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismo išvada, jog pareiškėja terminą reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbios priežasties, yra nepagrįsta bei prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų“ 7.4, 10.3 ir 15.2 punktams. Atnaujindamas terminą teismas atsižvelgė tik į pareiškėjos paaiškinimus, tačiau nevertino jiems prieštaraujančių rašytinių įrodymų, tai yra Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1537/2004, Kauno apygardos teismo 2004 m.rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2A-928/2004, 2002 m. balandžio 26 d. pareiškėjos, kaip vienintelės akcininkės sprendimo atleisti bendrovės direktorių (t. 1, b. l. 124) ir kt. Be to, minėto 1999 m. gegužės 17 d. pareiškėjos sprendimo padidinti kapitalą nebuvo tarp UAB ,,Martija“ dokumentų, o jo originalą pareiškėja pateikė į bankroto bylą. Dėl šio darytina išvada, kad apie padidinto įstatinio kapitalo neįregistravimą pareiškėja žinojo jau 2002 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 124), o apie bankroto bylos UAB ,,Martija“ iškėlimą – nuo 2004 m. pabaigos (t. 2, b. l. 17-18).
2. Teismas nepagrįstai patvirtino ginčo kreditorinį reikalavimą, nes 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėja įsigijo akcijų iš bendrovės ,,Axmal“, yra niekinė (CK 1.78 str. 1 d.). Bankroto byloje nėra jokių duomenų, kad bendrovė ,,Axmal“ apmokėjo už naujai išleidžiamas akcijas ar įskaitė įsiskolinimą. Tuo tarpu pagal byloje esančius įrodymus bendrovė ,,Axmal“ yra gavusi 110 tūkst. Lt, tai yra UAB ,,Martija“ yra atsiskaičiusi su bendrove ,,Axmal“ ne akcijoms, o pinigais ir ši aplinkybė nepaneigta (t. 1, b. l. 192).
3. Teismas netyrė aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjos teiginiais, tai yra neatsižvelgė į tai, jog minėta niekine sutartimi pareiškėja sumokėjo ne 110 tūkst. Lt., o 1 100 Lt, prie pareiškėjos VMI pateiktos gyventojų pajamų ir turto deklaracijos už 1999 metus pridėta 1999 m. rugpjūčio 21 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėja 1 100 akcijų įsigijo ne iš bendrovės ,,Axmal“, o ir T. I. .
4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą įrodo UAB ,,Martija“ 2000 m. sausio 1 d. balansas. Balanse nurodyta įstatinio kapitalo suma dar nereiškia, kad akcijos buvo išleistos į apyvartą, kad buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis su naujuoju akcininku, kad išleistos akcijos priklausė bendrovei ,,Axmal“, kad už akcijas buvo sumokėta ir pan. Be to, 2000 m. balandžio 25 d. UAB ,,Martija“ direktoriaus aiškinamajame rašte nurodoma, kad bendrovė per 1999 metus veiklos nevykdė, pajamų neturėjo, o tai įrodo, kad apmokėjimo už akcijas nebuvo.
5. Teismas nepaisė CK 1.78 straipsnio penktosios dalies, kuri nustato, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, nes šiuo atveju teismas praktiškai iš neteisėto sandorio savo nutartimi sukūrė teisėtas pasekmes, tai yra legalizavo neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimu pareiškėja J. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 166). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Apeliantas neįsigilino į minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo, kuris skirtas būtent ieškinio senaties institutui, esmę.
2. Teismo nutartis pagrįsta, nes teismas vertino ir tyrė visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai pripažino svarbiomis priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Be to, pati įmonė oficialiai pateikdama 1999 bei 2000 metų balansus, apskaitas, ataskaitas, deklaravo padidintą įstatinį kapitalą ir todėl pareiškėja iki apklausos FNTT 2005 m. kovo 7 d. nežinojo ir negalėjo numatyti, kad įstatinio kapitalo padidinimas ne pilnai įformintas. Nuo 2002 metų visa UAB ,,Martija“ dokumentacija, įskaitant įstatinio kapitalo didinimo bei akcijų pasirašymo dokumentus, akcininkų knyga ir t.t., buvo prieinama tik apeliantui, o bankroto administratoriui buvo perduota ne visa įmonės dokumentacija.
3. Teismas pagrįstai atnaujino minėtą terminą, nes terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, o patenkinus prašymą atnaujinti šį terminą kitų kreditorių teisės nėra pažeidžiamos, o bankroto byla išsprendžiama teisingiau. 
4. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė. Pagal CK 6.193 straipsnį, sutartys aiškinamos atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, o šios sutarties 2.4 punkte yra aiškiai išreikšta šalių valia dėl reikalavimo teisės perleidimo pareiškėjai.
5. Nepagrįstai apeliantai teigia, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė ,,Axmal“ įskaitė įsiskolinimą ir pareiškėja atsiskaitė už akcijas bei kt. Po žodinio pokalbio su UAB ,,Martija“ bankroto administratoriumi paaiškėjo, jog trūksta įvairių bendrovės dokumentų, kurie turėjo būti saugomi pačioje bendrovėje. Be to, ginčijamas aplinkybes patvirtina nauji byloje esantys įrodymai – VMI pateikti UAB ,,Martija“ 1999 bei 2000 metų balansai, apyskaitos bei ataskaitos, kurie įrodo, jog pati įmonė oficialiai deklaravo padidintą įstatinį kapitalą, tarpusavio skolų įskaitymą ir t.t.
6. Nepagrįstas apeliantų teiginys, jog su bendrove ,,Axmal“ buvo atsiskaityta piniginėmis lėšomis, kurias į UAB ,,Martija“ kasą įnešė buvusi akcininkė R. G. , nes K. N. V., kuris neva turėjęs priimti skolą, tokios skolos nepriėmė, nes byloje yra duomenų, kad pinigų sumokėjimo dieną jis nekirto Lietuvos Respublikos sienos, o jam išduotame bendrovės ,,Axmal“ įgaliojime nėra bendrovės antspaudo, kas daro įgaliojimą negaliojančiu. Dėl šio minėto atsiskaitymo negalėjo būti ir dėl šių faktų Kauno apskr. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo bankroto.
7. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad pareiškėja akcijas įsigijo iš T. I. , nes ši sutartis prie deklaracijos buvo pridėta per klaidą. Sutarties su T. I. kitoje lapo pusėje yra T. I. įrašas, jog sutartis nevykdytina ir negaliojanti. Dėl šio sutartis su T. I. yra negaliojanti ir anuliuota, o prie deklaracijos turėjo būti pridėta 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.
8. Nereikšmingas apeliantų teiginys, kad pareiškėja ginčo sutartimi bendrovei ,,Axmal“ už akcijas sumokėjo 1 100 Lt, nes akcijų kaina yra nustatyta laisva šalių valia ir neturi jokios įtakos bylai.
9. Abejotina, ar apeliantas Ž. A. apskritai gali būti ieškovu (kreditoriumi) UAB ,,Martija“ bankroto byloje, nes jis reikalavimo teisę bendrovei įgijo pagal 2004 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su R. G. , tačiau ieškovas nuo 2004 m. yra praktikuojantis advokato padėjėjas, o minėtos reikalavimo sutarties priedas, kuriame nustatytas apmokėjimas už reikalavimo teisės perleidimą, per klaidą nebuvo pateiktas teismui ir todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad už teisines paslaugas ieškovui, nesilaikant įstatymų nustatyto imperatyvaus draudimo, buvo perleista minėta reikalavimo teisė.
10. Vertinant apeliantų sąžiningumą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad 2004 m. gruodžio 10 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 209 straipsnio pirmojoje dalyje (nusikalstamas bankrotas) bei 222 straipsnio pirmojoje dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Ikiteisminio tyrimo pagrindas yra duomenys, kad kreditorinio reikalavimo perleidimas pagal 2004 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, galėjo būti atliktas siekiant sukelti UAB ,,Martija“ tyčinį bankrotą bei duomenimis apie pinigų ,,plovimą“ UAB ,,Martija“.

              Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus, dėl ko gali būti neteisingai išspręsta byla (CPK 185, 263 str.).

Kaip minėta, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą finansiniams reikalavimams BUAB ,,Martija“ pareikšti. Teismas sprendė, jog pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbios priežasties, nes nuo 2002 metų jai nebuvo gerai žinomi UAB ,,Martija“ ūkinės – finansinės veiklos reikalai.

Sprendžiant šį klausimą svarbu atsižvelgti į tai, jog ginčas yra kilęs nagrinėjant su bankroto procesu susijusius klausimus, kuriuos reguliuoja specialus Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ). Kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką reglamentuoja šio įstatymo 26 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami iš esmės iki pat bankroto proceso pabaigos. Iš šio darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, siekdamas bankroto proceso koncentracijos bei operatyvumo ir įtvirtindamas taisyklę, pagal kurią teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti laikotarpį iki kada kreditoriais turi teisę pareikšti savo reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.), neturėjo tikslo užkirsti kelio kreditoriams pareikšti kilusius reikalavimus vėliau. Dėl šio, įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, o šių reikalavimų pagrįstumo, teisėtumo bei dydžio klausimai sprendžiami nagrinėjant bankroto bylą. Tokiu būdu išsprendžiami visi ginčai, kylantys iš teisinių santykių, kuriuose dalyvavo bankrutuojanti bendrovė. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą bei atnaujinti terminą finansiniams jos reikalavimams pareikšti (CPK 185 str.). 

Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas J. Č. 110 tūkst. Lt finansinis reikalavimas BUAB ,,Martija“ ir su tokio dydžio reikalavimu pareiškėja įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą, priimtas nepilnai ištyrus bylos aplinkybes bei įvertinus ne visus nagrinėjamam ginčui svarbius įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje esantys UAB ,,Martija“ finansinių atskaitomybių duomenys. Bendrovės balansas yra svarbus dokumentas, atspindintis bendrovės turtinę padėtį tam tikru momentu, tai yra bendrovės veiklos suvestinė, išvestinis dokumentas apie veiklos rezultatus, tačiau jis nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis tam tikrų sandorių sudarymą. Atsakovo kaip juridinio asmens atliekamos piniginės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (sutartimis, finansinės apskaitos dokumentais, sąskaitomis – faktūromis ir kt.). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiais klausimais, ne kartą atkreipė dėmesį į Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 366 bei vėlesniu 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, reikalavimų taikymą. Dėl šio teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pateikto UAB ,,Martija“ balanso duomenys dar neįrodo pareiškėjos teiginių apie įskaitymą (CPK 178 str.).

Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus nurodė, jog pareiškėja, kaip fizinis asmuo, neturi galimybės pateikti daugiau įrodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad yra sprendžiamas pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas BUAB ,,Martija“ bankroto byloje, o pats bankroto procesas priklauso viešųjų teisinių santykių sričiai. Dėl šio viešasis interesas reikalauja, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas būtų aktyvus. Taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33. Taigi teismas gali įpareigoti bendrovės savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką pateikti visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, gali juos kviesti į teismą, reikalauti paaiškinimų ir pan. Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju teismas, argumentuodamas tuo, jog daugiau įrodymu nepateikta, negalėjo savo išvados grįsti tik byloje esančiais dokumentais, o turėjo pasinaudoti savo teisėmis bankroto byloje ir visapusiškai išsiaiškinti svarbias aplinkybes.

Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 14 d. nutartyje, kuria pareiškėjos J. Č. reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo, išdėstytus argumentus, neištyrė ir neįvertino nurodytų aplinkybių.

Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o teismo padarytas teisės bei fakto klaidas dažniausiai ištaiso bylos negrąžindamas pirmosios instancijos teismui. Byla gali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokia galimybė yra numatyta dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas Lietuvoje yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, be to, yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas šios instancijos teismui (CPK 314 str.). Akivaizdu, jog norint teisingai išnagrinėti ginčą, kilusį dėl J. Č. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, turi būti surinkti ir kruopščiai ištirti įrodymai, nustatytos ginčo aplinkybės ir tik tuomet daromos išvados dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ribotas galimybes rinkti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad išnagrinėti šią bylą iš esmės apeliacine tvarka nėra galimybės, todėl klausimą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str.3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti, o klausimą dėl J. Č. finansinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Martija“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-12-395/2005) patvirtinimo perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Virginija Čekanauskaitė 

Teisėjai:                                                                                                                               Marytė Mitkuvienė  

Vigintas Višinskis