Civilinė byla Nr. 2A-26/2014

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.1.; 36.2.                                                                                  

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3871-585/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilungė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Altitudė“ dėl skolos priteisimo, bei sujungus bylas pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7663-454/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Klavista“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilungė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikalaudamas iš atsakovo UAB „Altitudė“ priteisti 75183,32 Lt skolą, 27065,99 Lt delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal sutartį, atsakovo sudarytą su UAB „Klavista“.

Nurodė, kad 2010 05 06 UAB „Klavista“ su atsakovu sudarė rangos sutartį (CK 6.644str.), pagal kurią atsakovui įsipareigojo iki 2010 08 01 pagaminti langus, duris, apsaugines tvoras ir kitus gaminius ir demontuoti pastolius ir sutartyje numatytu terminu savo prievolę atsakovui įvykdė ir gaminius atsakovui perdavė, darbus atliko. Atsakovas įsipareigojo už gaminius sumokėti iki 2010 12 20, tačiau nustatytu terminu mokėjimų neatliko. 2011 05 25 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Klavista“ ieškovui perleido savo reikalavimo teises atsakovui pagal 2010 05 06 sutartį (CK 6.101str.1d.), todėl įgijo rangovo teises pagal rangos sutartį, tame tarpe – teisę reikalauti sumokėti už perduotą darbų rezultatą. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad savo prievoles pagal sutartį pradiniam kreditoriui įvykdė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad prievoles pagal sutartį su UAB „Klavista“ privalo vykdyti ne ieškovui, o UAB „Klavista“, kadangi antstolis yra uždraudęs disponuoti šios sutarties vykdymui skirtomis lėšomis.

Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. priimtą nutartį, 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sujungė su Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-421-273/2014, pagal ieškovo UAB „Altitudė“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

Ieškovas UAB „Altitudė“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas, pagrįsdamas šį prašymą, nurodė, kad jis ir UAB „Klavista“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Klavista“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus, duris, įvairius medienos gaminius, apsaugines tvoras bei sumontuoti ir demontuoti pastolius. UAB „Klavista“ ieškovui pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, tačiau gaminių nepagamino, darbų neatliko. UAB „Klavista“ 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Vilungė“ reikalavimo teisę pagal su ieškovu pasirašytą sutartį bei dvi PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad UAB „Klavista“, nepagaminusi gaminių ir neatlikusi darbų neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, todėl negalėjo jos perleisti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Altitudė“ ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo UAB „Altitudė“ apeliacinio skundo netenkino ir minėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl Kauno apygardos teismo nutarties UAB „Altitudė“ pateikė kasacinį skundą.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu UAB „Altitudė“ ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovo atstovas – direktorius priėmė ir pasirašė UAB „Klavista“ pateiktas 2010 m. birželio 30 d. ir 2010 m. liepos 16 d. PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo teiginį, kad šiuos dokumentus jis priėmė suklydęs, teismas atmetė, pažymėjęs, kad įmonės direktorius – asmuo, turintis supratimą apie oficialius, buhalterinius dokumentus ir jų reikšmę, todėl turėjo žinoti apie priimtų PVM sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeltus finansinius padarinius įmonei. Be to, PVM sąskaitos faktūros buvo įrašytos į ieškovo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, t.y. įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu atsirado debitorinis įsipareigojimas kreditoriui, įmonės metiniame balanse nurodoma skola. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pretenzijų dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės nuo PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo nereiškė iki 2012 m. kovo 23 d. t.y.iki ieškinio pareiškimo teisme, ieškovas buvo pasyvus. Jis apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną, pretenzijų nei dėl reikalavimo perleidimo, nei dėl reikalavimo sumokėti skolą naujajam kreditoriui UAB „Vilungė“ nereiškė. Atsakovui UAB „Vilungė“ pradėjus teisminį skolos, atsiradusios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, išieškojimą, ieškovas ginčijo tik prašomus priteisti delspinigius ir palūkanas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu UAB „Vilungė“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Altitudė“ 7518332Lt skolą, 27065,99 Lt delspinigius ir 8.54 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo 2011 06 17 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5045Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilungė“. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Altitudė“ 40 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad neįvykdęs prievolės sumokėti už perduotų darbų rezultatą, atsakovas privalo šią skolą sumokėti naujam kreditoriui (CK 6.200str.1d.), todėl ieškinį dėl skolos priteisimo teismas tenkino. Vykstantis išieškojimo iš pradinio kreditoriaus nedalyvaujančio byloje asmens naudai faktas niekaip neįtakoja atsakovo prievolių ieškovui galiojimo ir apimties, todėl ši atsakovo nurodoma aplinkybė nereikšminga ginčo išsprendimui. Kadangi rangos sutartimi numatyti delspinigiai už termino sumokėti skolą praleidimą, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas ir šioje dalyje – priteisiant netesybas už reikalaujamus šešis mėnesius (Sutarties 7.1p., CK 6.71str., CK 6.258str.1d.), teismui sutartines 0.2 procento dienos netesybas vertinant kaip įprasto verslo santykiuose dydžio netesybas, kurių mažinti nėra pagrindo. Sprendime nurodyta, kad iš atsakovo priteisiamos CK 6.37 str. 2d., CK 6.210str. numatytos procesinės palūkanos, kurių metinis 8.54 procentų dydis nustatomas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str.3 d. ir 3 str.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

I. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Altitudė“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2011-05-25 Reikalavimo perleidimo sutartį KLA Nr. 001/2011 sudarytą tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas priėmė sprendimą nenustatęs teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

2. Teismas pažeisdamas CK 6.189 str. 1 d., CK 6.101 str. 1 d., 6.655 str. 1 d., 6.694 str. 4 d. normų reikalavimus, nenustatinėjo darbų atlikimo fakto, reikalavimo teisę kylančią iš pirminės sutarties grindė tik PVM sąskaitomis faktūromis ir įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis.

3. Teismas pažeidė CK 6.101 str. 1 ir 5 d., 6.116 str. 1 d. nevertino aplinkybės, kad reikalavimo teisės perleidimas reiškė ir skolos perkėlimą, nes atsakovą UAB „Klavista“ ir ieškovą siejo dvišalė prievolė, t.y kreditorius buvo ir skolininkas, todėl šiam civiliniam teisiniams santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 str. nustatyti reikalavimai.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Altitudė“ apeliacinį skundą atsakovai UAB „Klavista“ ir  UAB „Vilungė“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nepritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. 

II. Atsakovas UAB „Altitudė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas suklydo dėl esminių faktų: neginčijo aplinkybių, kuriomis ieškovas UAB „Vilungė“ grindė savo reikalavimą, kadangi nepatikrino pačio darbų atlikimo pagal minėtą sutartį fakto, t.y. ar UAB „Klavista“ įvykdė savo prievoles ir įgijo kreditoriaus teises pagal Sutartį Nr. 2010/05-06, kurias vėliau perleido ieškovui.

2. Ieškovo pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nenurodomas darbų atlikimo faktas ar faktas, kad atsakovas pasirašydamas šias sutartis priėmė atliktus darbus ar patvirtino prekių gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad nei darbų perdavimo - priėmimo akto, nei kitų įrodymų dėl darbų atlikimo byloje nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad darbai buvo atlikti ir atsirado prievolė už juos atsiskaityti.

3. Darbų atlikimo ir gaminių perdavimo faktas turi būti laikomas nenustatytu ir tiriamas pakartotinai, kadangi jis turi lemiamą įtaką sprendžiant ginčytiną klausimą dėl skolos priteisimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilungė“ prašo atsakovo UAB „Altitudė" apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo UAB „Altitudė“ bylinėjimosi išlaidas bei už atsakovo UAB „Altitudė“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti dvidešimt tūkstančių litų baudą. Nurodo, kad šiuo atveju pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra pakankamai oficialus ir informatyvus dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą kadangi priėmus minėtas PVM sąskaitas faktūras, jos yra įtraukiamos į buhalterinę apskaitą yra apskaitomas PVM, šiai sumai atsiranda debitorinis įsipareigojimas kreditoriui, minėta skola atsispindi bendrovės metiniame balanse.

Atsakovas UAB „Altitudė“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Nurodo, kad tarp šios nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato byloje Nr. CIK-970- 2013 yra tiesioginis teisinis ryšys, kadangi UAB „Altitudė“ ginčijo 2011-05-25 reikalavimo perleidimo sutarties KLA Nr. 001/2011, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas sprendimu 2012-03-05 civilinėje byloje Nr. 2-3871-585/2012, tenkino ieškovo UAB „Vilungė“ ieškinį atsakovei UAB „Altitudė“ dėl 75183,32 Lt skolos. Sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų ir maksimaliai sumažinti teisminių ginčų atnaujinimo tikimybė, o taip pat, užtikrinti teisingą šios bylos išnagrinėjimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

UAB „Altitudė“ Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Klavista“ ir UAB „Altitudė“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2010/05- 06, kurios pagrindu UAB „Klavista“ kaip gamintojas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus, duris, įvairių medienos gaminių, apsaugines tvoras, sumontuoti bei demontuoja pastolius. Sutarties 4.2. punkte buvo numatyta, kad sutarties įvykdymo terminas 2010 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas įsipareigojo už gaminius sumokėti iki 2010 m. gruodžio 20 d., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad nustatytu terminu mokėjimai būtų atlikti. 2010 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra KLA Nr. 0081 36320,54 Lt sumai, o 2010 m. liepos 16 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra KLA Nr. 0085 38862,78 Lt sumai. 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi KLA Nr. 001/2011 UAB „Klavista“ perleido UAB „Vilungė“ reikalavimo teisę į UAB „Altitudė“, skolą pagal minėtą rangos sutartį bei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudaro 75183,32 Lt. 2011 m. gegužės mėnesio 25 d. UAB „Vilungė“ pranešimu kreipėsi į skolininką UAB „Altitudė“, kuriuo informavo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo bei pareikalavo susidariusį įsiskolinimą apmokėti iki 2011 m. birželio 1 d. Kartu su pranešimu buvo pateikta ir reikalavimo perleidimo sutartis.

                               Dėl reikalavimo perleidimo sutarties                              

Ieškovas UAB „Altitudė“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ 2011 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad UAB „Klavista“ nepagamino gaminių, neatliko sutartų darbų, todėl  neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą ir negalėjo jos perleisti. Kauno miesto apylinkės teismas netenkino ieškinio, o Kauno apygardos teismas tokiam sprendimui pritarė ir paliko jį nepakeistu. Dėl šių teismų sprendimų UAB „Altitudė“ pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties ir nutarė Kauno apygardos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinės instancijos teismui nurodžius, kad spręstinas klausimas dėl bylų sujungimo klausimas, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bylos dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia bei byla dėl skolos priteisimo buvo sujungtos. Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolos priteisimo klausimas yra pateikta ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinta kopija, todėl nėra kliūčių išspręsti byloje kilusius klausimus.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ar UAB „Klavista“ pagrįstai perleido UAB „Vilungė“ reikalavimo teisę į UAB „Altitudė“ skolą ir ar ši skola gali būti priteista.

Teisėjų kolegija nesutikdama su apelianto argumentais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja bei pritaria skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamiesi CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus (CPK 263 str.), kurių keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; kt.).

Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prievolinė subjektinė teisė – kreditoriaus reikalavimo teisė – yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK1.112 straipsnis). Prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat – bet koks turtas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 25d. reikalavimo perleidimo sutartimi KLA Nr. 001/2011 UAB „Klavista“ perleido UAB „Vilungė“ reikalavimo teisę į UAB „Altitudė“, skolą pagal minėtą rangos sutartį bei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudaro 75183,32 Lt.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Kaip matyti iš šalių pasirašytos rangos sutarties sąlygų, šalys nebuvo susitarusios, jog jos neturi teisės perleisti kitiems asmenims teisių, kylančių iš šios sutarties be kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo.

Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas įstatymo imperatyviai draudžiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal išvardytus aspektus, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.). Paminėtas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, jog CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostata skirta visų pirma naujojo kreditoriaus (o ne skolininko) interesų apsaugai. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią neigiamiems padariniams, kurie kiltų naujajam kreditoriui perleidus jau įvykdytą, neegzistuojantį, negaliojantį reikalavimą, taip pat tokį, kuris negalės būti įvykdytas dėl jo perleidimo metu buvusio skolininko nemokumo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nebūtų galimas reikalavimo perleidimas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir paliekamas nepakeistas.

                                         Dėl skolos priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintinas, todėl spręstina reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo klausimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, aukščiau paminėtos PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos UAB „Altitudė“ direktoriaus K. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės vadovas, kuriam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, priimdamas išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jas pasirašydamas patvirtino, kad darbai yra atlikti ir perduoti užsakovui. Pažymėtina, kad šalių pasirašytoje sutartyje Nr. 2010/05-06 tarp UAB „Klavista“ ir UAB „Altitudė“ nebuvo susitarimo dėl darbų perdavimo tvarkos. CK 6.38 straipsnyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Tai įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje.

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės yra pripažįstamas ir ginamas, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas, o, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis, todėl teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, gali nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.); kai tarp sutarties šalių kyla ginčas dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo, svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Pažymėtina, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma, nes pagal CK teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl šalys privalo tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį (6.189 str. 1 d., CK 6.200 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Altitudė“ nuo rangos sutarties pasirašymo momento, t.y.  2010 m. gegužės 6 d. iki momento kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nesikreipė į UAB „Klavista“ dėl ieškovo teigimu neatliktų ar netinkamai atliktų darbų ar jų trūkumų bei nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 25 d. UAB „Vilungė“ pranešimu informavo skolininką UAB „Altitudė“ reikalavimo perleidimo bei pareikalavo įsiskolinimą apmokėti iki 2011 m. birželio 1d. UAB „Altitudė“ gavusi minėtą pranešimą neginčijo nei rangos sutarties, nei PVM sąskaitų faktūrų, nei reikalavimo perleidimo sutarties. Byloje pateiktame 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Altitudė“ rašte nurodyta : „šiuo sunkmečio laikotarpiu daugumai įmonių kilo finansinių sunkumų ir UAB „ Altitudė“ ne išimtis. Užsakovai, tame tarpe už objektus finansuojamus iš Lietuvos Verslo paramos agentūros lėšų atsiskaitymus už atliktus darbus praterminuoja iki 6 mėnesių, todėl UAB „ Altitudė“ geranoriškai siūlė atsiskaityti produkcija (PVC gaminais). Tačiau UAB „Klavista“ ir UAB „Vilungė“ pradžioje sutiko, kodėl pasielgė kitaip visiškai nesuprantama“. Taigi, iš pateikto rašto turinio, galima spręsti, kad UAB „Altitudė“ pripažino skolą ir pretenzijų dėl neatliktų darbų nepareiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant į rodymų, kad UAB „Altitudė“ yra atsiskaitęs pagal rangos sutartį ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ieškinys buvo tenkintas pagrįstai, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

                                Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Altitudė“ ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo, kasacinės instancijos teisme buvo patirta 45,01 Lt pašto išlaidų. Nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Vilungė“ ieškinį dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teisme patirtos pašto išlaidos sudarė 7,35 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Altitudė“ atžvilgiu yra priimamas jam nepalankus teismo sprendimas, todėl iš jo į valstybės biudžetą bendrai yra priteisiama 52,36 Lt pašto išlaidų.

Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimus palikti nepakeistus.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ 52,36 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjos                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                              Danutė Milašienė

                                                                      Marytė Mitkuvienė