Civilinė byla Nr. 2A-1510-657/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02301-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. – U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4443-490/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovei A. J. – U. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Agrochema“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės A. J. – U. 19 976,60 Eur skolą, 389,54 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 46–49).

2.       Nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. šalys pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MP/LD/18/54, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nupirkti ir priimti, o ieškovė – parduoti prekes, kurių pavadinimas, kiekis, kaina, prekių perdavimo terminai nurodyti abiejų šalių pasirašytuose sutarties prieduose arba abiejų šalių pasirašytose sąskaitose faktūrose ir/arba krovinio važtaraščiuose ir/arba priėmimo – perdavimo aktuose. Pagal sutartį atsakovei už perduotas prekes buvo pateiktos 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJOP027309 17 772,47 Eur sumai ir 2018 m. birželio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJOP028272, suma – 2 204,13 Eur, kurių atsakovė per nustatytą terminą neapmokėjo, į ieškovės raginimą nereagavo. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad praleidęs terminą atsiskaityti, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,05 procentų dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Bendra paskaičiuotų pavėluoto mokėjimo palūkanų suma yra 389,54 Eur.

3.       Atsakovė A. J. – U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70).

4.       Nurodė, jog 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „Agrochema“ ir ūkininkės A. J.-U., prekės buvo teikiamos ne šeimos ar namų ūkio poreikiams, o atsakovės, kaip ūkininkės, ūkio reikmėms tenkinti, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovė, kaip ūkininkė, skolos neginčija, sutinka, kad yra skolinga ieškovei, tačiau skolos neturėjo galimybės padengti dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Praeiti metai atsakovės ūkiui buvo nuostolingi, todėl ūkis neturėjo finansinės galimybės padengti įsiskolinimų kreditoriams. Prašė skolos mokėjimą atidėti po ūkio derliaus nuėmimo. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kadangi įstatymas numato galimybę prašyti tik 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 126-131).

6.       Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė savo prievolės – laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove – tinkamai neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteistina 19 976,60 Eur skola už parduotas prekes.

7.       Šalių sudarytos sutarties Nr. MP/LD/18/54 4.1 punkte šalys susitarė dėl 0,05 procentų pavėluoto mokėjimo palūkanų dydžio nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės atstovė patvirtino, kad palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė palūkanas jai skaičiuoja nepagrįstai, jos yra aiškia per didelės, tačiau šis sutarties punktas šalių nebuvo pakeistas, atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas, kurios nustatytos sutartyje, kaip pavėluoto mokėjimo palūkanos. Atsižvelgus į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 389,54 Eur palūkanų už pradelstas atsiskaityti 39 dienas.

8.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad iš jos gali būti priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos kaip iš fizinio asmens. Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai (atsakovė yra ūkininkė), todėl taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis.  

9.       Atsakovė teismui nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių itin sunkią jos finansinę padėtį (duomenų apie gaunamas pajamas, turtą, pinigines lėšas bankų sąskaitose, kitus kreditorinius įsiskolinimus, konkrečias mokėtinas sumas per vienerius metus kreditoriams ir pan.), todėl nėra galimybės vertinti jos materialinės padėties, kaip itin sunkios ir sudarančios pagrindą ilgesniam laikui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovei byloje nepateikus neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, o vien tik žodinius pažadus, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai. Atsakovė pati yra nurodžiusi, kad ji negali numatyti ekstremalios padėties dėl gamtinių sąlygų, tiek 2017 m., tiek 2018 m. buvo nepalankūs ūkininkavimui jos ūkyje dėl gamtinių sąlygų, todėl negalima daryti pagrįstų išvadų, kad šiais metais situacija bus visiškai kitokia, kad atsakovė sėkmingai ir pelningai nuėmusi derlių galės atsiskaityti su ieškove. Atsakovė turi nemažus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, antstolių kontorose vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai iš atsakovės. Su skolos mokėjimo atidėjimu ir išdėstymu ieškovė nesutiko. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovės argumentais, kad išdėsčius skolos mokėjimo terminus, būtų pažeisti ieškovės interesai, kadangi kiti kreditoriai iš ieškovės jau yra prisiteisę skolas, antstoliai vykdo išieškojimus iš areštuoto atsakovės turto. Skolos išdėstymas dalimis pažeistų ieškovės interesus į išieškotiną skolą. Atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti išimtį ir sprendimo vykdymą išdėstyti. Byloje nėra duomenų, jog išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per tam tikrą laikotarpį, taip pat atidėjus skolos mokėjimą, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neužtikrins teisėtų ieškovės interesų įgyvendinimo, pažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė A. J. – U. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo ir teismo sprendimo išdėstymo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – sumažinti pavėluoto mokėjimo palūkanas nuo 0,05 % pavėluoto mokėjimo palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki 5 procentų metinių palūkanų; priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b.l 134-135). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą išdėstyti priteistą skolą bei palūkanas. Tiek 2017 metai, tiek 2018 metai visiems ūkininkams buvo nuostolingi, ūkis šiuo metu jokių pajamų negauna, todėl apeliantė neturi galimybių šiuo metu atiduoti prašomą priteisti skolą ieškovei, tuo labiau, iš karto. Pajamas ūkis turėtų pradėti generuoti po to, kai bus nuimtas derlius, t. y. 2019 m. rugsėjo mėnesį. Apeliantė turi ir kitų kreditorių, todėl visos skolos iš karto grąžinti neturi galimybės. Priteistos skolos ir palūkanų mokėjimo išdėstymas nepažeistų ieškovės interesų, kadangi jos reikalavimas yra užtikrintas atsakovės turtui taikytu areštu. Neišdėsčius skolos ir pradėjus priverstinį išieškojimą, didelė dalis atsakovės gautų pajamų bus nukreipta ne skolos apmokėjimui, o antstolio išlaidoms padengti, kas pažeistų ne tik jos, bet ir ieškovės interesus, nes skolos apmokėjimo terminas nusitęstų. Antstoliui pradėjus pardavinėti ūkio turtą priverstine tarka, būtų itin sutrikdyta ūkio veikla, jis negautų planuojamų gauti pajamų, kas pažeistų tiek atsakovės, tiek ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

10.2.       Teismas nepagrįstai nesumažino pavėluoto mokėjimo palūkanų dydžio ir nepagrįstai iš apeliantės priteisė 389,54 Eur palūkanų, kurios buvo ieškovės apskaičiuotos, skaičiuojant 0,05 proc. palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad sudarant sutartį jos sąlygas parengė ieškovė, apeliantei neleista jas koreguoti. Teismo priteistos pavėluoto mokėjimo palūkanos yra nesąžiningos, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, jas sumokėti atsakovė vėluoja ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių. Būdama silpnesnioji sutarties šalis bei priklausoma nuo ieškovės, kadangi be trąšų negali vykdyti savo veiklos, buvo priversta pasirašyti sutartį sau nenaudingomis sąlygomis, t. y., sutartį pasirašė prisijungimo būdu. Teismas taip pat nepagrįstai iš apeliantės priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kadangi iš fizinio asmens įstatymas numato galimybę priteisti tik 5 procentų metines palūkanas.

11.       Ieškovė UAB „Agrochema“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 150-154).

12.       Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovės ūkiui egzistavimą bei itin sunkią jos finansinę padėtį. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės finansinės būklės pagerėjimo ateityje perspektyvas. Atsakovė turi nemažus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, antstolių kontorose vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai iš atsakovės. Išdėsčius skolos mokėjimą, būtų pažeisti ieškovės interesai.

13.       Atsižvelgus, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, kuriems taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, į tai, jog delspinigių dydis, palyginus su pradelstų įsipareigojimų suma, sudaro mažą dalį bendro įsiskolinimo, atsakovė iki šios dienos nėra sumokėjusi net dalies įsiskolinimo, bei nenustatyta, jog sutarties sudarymo metu sutarto dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, nesąžiningi, neatitinkantys rinkos sąlygų, šalių susitartas netesybų dydis yra pagrįstas, neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai. Atsakovė sutiko pasirašyti sutartį sutartomis sąlygomis, todėl jai atsiranda pareiga vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė neatsiskaitė už perduotas prekes sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas, kurios sutartyje numatytos, kaip pavėluoto mokėjimo palūkanos. Atsakovė yra ūkininkė, kuri verčiasi žemės ūkio veikla, t. y. ūkine komercine veikla ir atitinka CK 2.4. straipsnio 2 dalyje numatytam verslininko sąvokos aiškinimui. Todėl atsakovės prašymas sumažinti priteistinų metinių procesinių palūkanų dydį iki 5 procentų dydžio yra nepagrįstas.

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. 

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Agrochema“ ir atsakovė A. J. – U. 2018 m. balandžio 18 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MP/LD/18/54 dėl ieškovės platinamų prekių pardavimo atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už prekes į sutartyje nurodytą pardavėjo sąskaitą nurodytais terminai arba atsiskaityti kitu, sutarties prieduose nustatytu būdu (sutarties 3.1. punktas) (b. l. 50–53). Ieškovė pardavė atsakovei prekių už 19 976,60 Eur, ką patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2018 m. balandžio 20 d. Nr. AGJOP027309 ir  2018 m. birželio 11 d. Nr. AGJOP028272, bei važtaraščiai: 2018 m. balandžio 19 d. Nr. CSHGEL ir Nr. TVAG00022455, 2018 m. balandžio 20 d. Nr. TVAG00022476, 2018 m. birželio 11 d. Nr. VJOP00024575 (b. l. 54–59). PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė 19 976,60 Eur skolos neginčijo.

16.       Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl palūkanų dydžio ir teismo sprendimo išdėstymo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl palūkanų dydžio

17.       Byloje nustatyta, jog pasirašydamos 2018 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. MP/LD/18/54 šalys  susitarė, kad pirkėjas laiku neatsiskaitęs už prekes moka 0,05 procentų pavėluoto mokėjimo palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4.1 p.).

18.       Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje teigia, jog sutartyje numatytos palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, neprotingos, nesąžiningos, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nes siekia 18 proc. metinių palūkanų, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jos 389,54 Eur palūkanų už pradelstą laiką. Apeliantės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai iš jos priteisė šešių procentų dydžio metines palūkanas, motyvuodama tuo, kad ji yra fizinis asmuo, todėl iš jos turi būti priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys sutartyje susitarė dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo ir jų dydžio tuo atveju, jeigu pirkėja (nagrinėjamu atveju atsakovė) vėluos mokėti įmokas pagal grafiką ir šios palūkanos skaičiuojamos iki realaus įsiskolinimo padengimo. Kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas reglamentuoja CK 6.314 straipsnio 5 dalis. Šios palūkanos tampa skolininko skolos dalimi ir turi būti atlyginamos visais atvejais, kai yra vėluojama įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 str., 6.261 str.). Taigi akivaizdu, kad išieškomos palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją (minimalių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo) funkciją.

20.       Palūkanų dydį pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). CK tiesiogiai nustatyta tik netesybų mažinimo galimybė (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyminės palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

21.       Nagrinėjamu atveju sutarties 4.1 punkte šalys susitarė dėl 0,05 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną (t. y. 18,25 procentų dydžio metinių palūkanų), kurios skaičiuojamos nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo nustatytos mokėjimo dienos iki įsiskolinimo padengimo. Taigi, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų norma buvo nustatyta sutarties šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu bei bendradarbiaujant. Sutarties 4.1 punkto nuostata, nustatanti įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, nėra nuginčyta. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra sumokėjusi nei dalies skolos ieškovei, todėl turėjo ir galėjo įvertinti pasekmes, kurios gali kilti tuo atveju, jei neįvykdys savo įsipareigojimų pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Šalių sutartų palūkanų orientaciniu dydžiu, laikytinas įstatymo leidėjo Vartojimo kredito įstatyme nustatytas palūkanų dydis – maksimalus 0,05 procento per dieną (t. y. 18,25 procentų per metus). 

22.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkte nustatytos 0,05 procentų kompensacinės palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną neprieštarauja įstatymams, šalys, nustatydamos sutartyje šį dydį, susitarė dėl minimalių ieškovės nuostolių atsakovei nevykdant įsipareigojimų atsiskaityti už prekes, kurių ieškovė atskirai įrodyti neturi. Pačios pirkimo - pardavimo sutarties esmė yra ta, kad pardavėjas tikisi gauti pinigus už parduotas prekes griežtai nustatytais terminais. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.

23.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ji yra fizinis asmuo, todėl teismas nepagrįstai priteisė 6 procentų metines palūkanas. Sutartyje nurodyta, jog atsakovė A. J. – U. yra ūkininkė. Šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė. Pažymėtina, kad ūkininkavimas, nors ir turi specifinių bruožų ir išskirtinių išraiškos formų, yra prilyginamas kitai ūkinei komercinei veiklai, kuria, be kita ko, siekiama atlygintinumo, t. y. pelno. Teisės moksle pateikiama nuomonė, kad ūkininkas yra verslininkas, profesinės žemės ūkio veiklos pagrindu vienas ar su partneriais užsiimantis ūkine komercine veikla savo vardu Ūkininkų ūkių registre įregistruotame ūkininko ūkyje (Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d.); kad registre įregistruotas ūkininko ūkis yra tarpinė, pereinamoji forma tarp fizinio ir juridinio asmens (G., E. (2004). Ūkininko ūkio teisinis statusas // Teisė 2004. Nr. 50. – http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/50/straipsniai/str4.pdf). Taigi, atsakovė, veikianti kaip pelno siekianti kvalifikuota, specialios patirties turinti ūkininkė, kuriai žinoma / turi būti žinoma ne tik skirtingų rūšių sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika, susijusi tiek su verslo ypatumais, tiek su įstatymais nustatytų taisyklių nesilaikymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju abi šalys yra verslininkai (atsakovė yra ūkininkė), todėl taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

24.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ekstremalių situacijų ir ūkininkams nepalankių 2017-2018 metų, bei nevertino aplinkybių, jog atsakovė taip pat turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams.   

25.       CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dėl paminėto konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, priimtas procesinis sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

26.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, be to, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, prašymus ir kt., teismui turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

27.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo, konstatavo, jog atsakovė nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos itin sunkią finansinę padėtį (duomenų apie gaunamas pajamas, turtą, pinigines lėšas bankų sąskaitose, kitus kreditorinius įsiskolinimus, konkrečias mokėtinas sumas per vienerius metus kreditoriams ir pan.), todėl teismas negali vertinti jos materialinės padėties kaip itin sunkios ir sudarančios pagrindą ilgesniam laikui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija pritarai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie šiuo metu ženkliai pablogėjusią apeliantės finansinę padėtį, o vien galimai dėl priverstinio skolos išieškojimo susidarysiantys nepatogumai savaime nenulemia priimto sprendimo įvykdymo atidėjimo iki skolininkei palankaus momento. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad apeliantė siektų geruoju įvykdyti teismo sprendimą, tai yra, kad yra sumokėjusi bent dalį skolos, kuri susidarė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio.

28.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei motyvuotai ir pagrįstai atmetė atsakovės A. J. – U. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, o apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantės argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.

29.       Kiti skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2007; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Žibutė Budžienė

                     Evaldas Burzdikas

                    Tomas Romeika