Civilinė byla Nr. e2-3555-829/2023

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00128-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

2.6.1.5; 3.4.1.11.4.3.1

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 12 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

sekretoriaujant I. U.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ atstovei advokatei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Riedis“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ivetra ir Ko“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš UAB „Riedis“ (toliau – atsakovė) 6 117 Eur skolą, 99,21 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad už atliktus remonto ir detalių keitimo darbus krovininei transporto priemonei „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovei 6 117 Eur sumai 2022 m. spalio 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaityti už atliktus darbus atsakovė turėjo per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.

2023 m. kovo 3 d. teisme gauti atsakovės UAB „Riedis“ prieštaravimai. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaita faktūra. Tačiau, atsakovė nurodo, kad vien tai, jog buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, nereiškia, kad ieškovė įvykdė savo prievolę visa apimtimi atsakovės atžvilgiu. Ieškovė neįrodo savo reikalavimo, kadangi neprideda atliktų darbų ir/ar detalių priėmimo–perdavimo aktų, neįrodo reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 12, 178 straipsniai). Taigi, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 1664-829/2023 ir ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka yra nepagrįsti. Byloje nėra pakankamai leistinų rašytinių įrodymų, kad būtų galima priimti preliminarų sprendimą pagal ieškovės ieškinį. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 99,21 Eur palūkanų. Teismas preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1664-829/2023 tenkino ieškovės prašymą. Pažymi, kad ieškovės reikalavimas priteisti 99,21 Eur palūkanų turi būti netenkintas dėl to, kad ieškovė neturi teisės reikalauti 6 117 Eur pagrindinės skolos, todėl išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas. Be to, ieškovės reikalavimas priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį taip pat yra atmestinas, nes ieškovė neturi teisės reikalauti pagrindinės skolos, todėl išvestinis reikalavimas yra netenkinamas.

Ieškovė UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad ji su atsakovės pareikštais prieštaravimais nesutinka visiškai. Atsakovė ginčija PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų remonto darbų apimtį, tačiau nei su kokiais konkrečiais PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais remonto darbais, nei dėl kokių priežasčių atsakovė nesutinka, savo pareikštuose prieštaravimuose atsakovė taip ir nenurodė. Iš kartu su ieškovės atsiliepimu į atsakovės pareikštus prieštaravimus pateikiamo remonto darbų užsakymo lapo (sutarties) Nr. (duomenys neskelbtini) yra matyti, kad remonto darbai pagal parengtą užsakymą iš ieškovės pusės buvo atlikti laiku ir tinkamai, kadangi atsakovė (jos darbuotojas) ant nurodytosios užsakymo sutarties pasirašė, nurodytosios sutarties (atliktų darbų) pasirašymo metu neginčijo, su atliktais remonto darbais sutiko, to pasėkoje, buvo išrašyta 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė privalėjo apmokėti, tačiau galiausiai, iki šios dienos, to taip ir nepadarė. Atsakovė privalėjo įrodyti visas jos prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, kaip matyti iš atsakovės pareikštų prieštaravimų turinio, atsakovė laikosi pozicijos, jog remonto darbai jos atžvilgiu buvo atlikti nevisa apimtimi, todėl remiantis pažodiniu atsakovės pareikštų prieštaravimų aiškinimu, darytina išvada, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog dalis remonto darbų jos naudai vis tik buvo atlikta, todėl atsižvelgus į tai, jog atsakovė iki pat šios dienos 2022 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apmokėjusi bent jau dalinai, darytina išvada, kad tokiu savo neveikimu atsakovė paprasčiausiai elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, kad pateikdama prieštaravimus byloje, atsakovė nepateikė visiškai jokių pagrįstų įrodymų savo pareikštiems prieštaravimams pagrįsti, kadangi nurodydama, jog ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra niekaip nepagrindžia, jog prievolė atsakovės atžvilgiu buvo atlikta visa apimtimi, atsakovė savo prieštaravimuose nenurodė kokie remonto darbai, anot jos, nebuvo atlikti, arba jei ir buvo atlikti, tačiau buvo atlikti netinkamai. Nagrinėjamu atveju, atsakovei darbai buvo priduoti pagal remonto darbų užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, atsakovė priėmė darbų rezultatą ir faktiškai juo naudodamasi. Taigi, jai kilo pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, jog ieškovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, kreipėsi į teismą tiktai po to, kuomet atsakovė praleido PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminus (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), todėl sutinkamai su aukščiau nurodytu, ieškovei turi būti atlyginama ne tik pagrindinė skola, bet ir preliminariu sprendimu priteistos 99,21 Eur kompensacinės palūkanos bei Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos 40 Eur išieškojimo išlaidos. Be to, atsižvelgus į tai, jog dėl netinkamo atsakovės prievolių vykdymo, ieškovė savo pažeistą teisę turėjo ginti teisme, todėl, tokiu būdu, ieškovė turi teisę ir į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi nurodytosios bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų (neveikimo).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė K. R. prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad preliminarus sprendimas pagrįstas, nepagrįsti tik atsakovės prieštaravimai. Mano, kad atsakovė norėjo laimėti laiko. Iš atsakovės ieškovė gavo prašymą išdėstyti skolą, tačiau ieškovę tenkino trumpesnis nei atsakovę terminas skolai apmokėti. Atsakovė vėliau dingo.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad už atliktus remonto ir detalių keitimo darbus krovininei transporto priemonei „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovei 6 117 Eur sumai 2022 m. spalio 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaityto už atliktus darbus atsakovė turėjo per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Atsakovė už šiuos darbus neatsiskaitė, todėl liko ieškovei skolinga – 6 117 Eur.

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismas pažymi, kad Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Šiuo atveju atsakovė, neigdama 6 117 Eur skolą, nurodo, kad vien tai, jog išrašyta PVM sąskaita faktūra nereiškia, kad ieškovė įvykdė savo prievolę visa apimti atsakovės atžvilgiu. Ieškovė neįrodo reikalavimo, kadangi neprideda atliktų darbų ir/ar detalių priėmimo–perdavimo aktų, neįrodo reikalavimo pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Užsakymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė atliko remonto ir detalių keitimo darbus krovininei transporto priemonei „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minimoje sutartyje nurodyta atsakovės pageidaujami darbai, krovinės transporto priemonės detalės, kurios buvo keistos bei atlikti remonto darbai. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma leidžia pripažinti labiau tikėtina aplinkybę, kad ieškovė atliko tik tuos remonto darbus, kuriuos užsakė atsakovė ir kurie yra nurodyti Užsakymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog krovininė transporto priemonė atsakovei buvo grąžinta pašalinus tuos gedimus, kuriuos ji pageidavo pašalinti. Taigi, atsakovei atsiimant krovininę transporto priemonę, remonto darbai buvo atlikti – ieškovė jau buvo įvykdžiusi savo prievolę. Užsakovo teisės darbo atlikimo metu (CK 6.658 straipsnis) galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Be to atsakovė reikšdama prieštaravimus nepateikė jokių įrodymų kokie darbai ir/ar detalės nebuvo atlikti/pakeistos, nors šią aplinkybę atsakovė privalėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Nors atsakovė atlikto darbo akto nepasirašė, tačiau, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, atsakovės darbuotojas sutiko su ieškovės atliktais darbais, jų neginčijo. Taigi atsakovė krovininę transporto priemonę priėmė. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog dėl atliktų darbų kiekio ar kokybės buvo reiškusi ieškovei pretenzijas. Akcentuotina, kad atsakovė, atsiimdama transporto priemonę „MERCEDES BENZ“ iš ieškovės, turėjo pareigą patikrinti, kokie darbai atlikti, kokios detalės pakeistos, esant trūkumams privalėjo nedelsdama apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnis). Tačiau, kaip jau buvo minėta, jokių pretenzijų nereiškė. Be to, aplinkybė, kad darbai atlikti ne pilna apimtimi, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti įstatyme numatytais būdais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pirkėjas privalo sumokėti už jam parduotas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Jei šalis neįvykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad ši prievolė būtų įvykdyta natūra. Ieškovė tinkamai vykdė savo prievolę atsakovei bei 6117 Eur sumai išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). 

Nesant duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – priteisti iš atsakovės 6 117 Eur skolą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Šalys nėra susitarusios dėl palūkanų normos, jų sandoris atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovė pagrįstai prašo taikyti MAPKSVPĮ nuostatas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė laiku su ieškove neatsiskaitė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 99,21 Eur palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustatė teisę gauti vienkartinę 40 Eur sumą, kaip ikiteisminį skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą ar patirtus nuostolius, tik esant vienai būtinai sąlygai, t. y. jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-284-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1275-603/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-883/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-151-372/2020; kt.).

Taigi matyti, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių ar kitų skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti 40 Eur sumą, kurios įrodinėti jai nereikia, todėl preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų tenkintinas.

Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 70 Eur žyminis mokestis bei 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad advokatų atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004  . balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti sumos yra proporcingos. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Iš atsakovės UAB „Riedis“ ieškovei priteisiama bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 70 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 13,28 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybei, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“, juridinio asmens kodas 303315036, 6 117 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų) skolą, 99,21 Eur (devyniasdešimt devynių eurų dvidešimt vieno cento) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 8 proc. (aštuonių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 770 Eur (septynių šimtų septyniasdešimties eurų ) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“, juridinio asmens kodas 134971823.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“, juridinio asmens kodas 303315036, valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų dvidešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja        Loreta Masevičiūtė