Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-23][nuasmeninta nutartis byloje][1S-19-576-2020].docx
Bylos nr.: 1S-19-576/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 191884691 prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-576/2020

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19.

 

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

1.       E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams. Nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių.

2.       Nuteistajam E. V. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d., ½ paskirtos bausmės dalį jis atliks 2020 m. liepos 2 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 d. – 4 metai, 25 dienos.

3.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarime pateiktos rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, atlikti aplinkotvarkos darbus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Buvo pateiktos M. B. ir L. G. atskirosios nuomonės dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

4.       Nuteistasis E. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jį keisti, atsižvelgiant į Komisijos narių L. G. ir M. B. kompetentingas išvadas.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. V. skundą. Teismas nurodė, kad Komisijos nutarimo priėmimo metu E. V. atitiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytą ir su atliktos bausmės dalimi siejamą lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra kriterijų. Be to, jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi atitinka ir vieną iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų. Visgi teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad E. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 62 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 40, dinaminiai – 22, tuo tarpu ir pagal 2019 m. vasario 18 d. socialinio tyrimo išvadą nuteistasis priklausė vidutinei rizikos grupei (nustatyti 62 balai), taigi dinaminiai veiksniai sudarė 22 balus, t. y. visiškai nekito. Atitinkamai teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog daroma pažanga šią riziką sumažinti, todėl E. V. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sąlygos, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas – nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kriterijaus.

6.       Nesutikdamas su teismo nutartimi E. V. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas išreikalauti iš Pusiaukelės namų socialinio tyrimo išvados komentarą dėl nusikalstamos rizikos balų mažinimo galimybės ir praktikos ją mažinant, atitaisant galimai esančią klaidą, vadovaujantis pateiktu komentaru panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, taikyti lyginį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, kuriuose nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju turėtų būti patikslinta informacija dėl rizikos balų kiekio ir jų mažinimo. Tuo pačiu nurodė, kad Komisija vertino jo elgesį ne bausmės atlikimo metu, o jo nusikaltimą ir elgesį iki nuteisimo, subjektyviai vertindama jo atliktą darbą, siekiant lygtinio paleidimo taikymo. Pasak E. V., Komisija neatsižvelgė į dvi jos narių atskirąsias nuomones dėl lygtinio paleidimo taikymo.

7.       Atsiliepimų į E. V. skundą negauta.

Nuteistojo E. V. skundas atmetamas

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti svarstomas tik tada, kai: 1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir 2) yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti, ir 3) kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, ir (arba) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi yra 3 formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. V. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, pagal jo prašymą buvo svarstyta lygtinio paleidimo taikymo galimybė, atitinkamai jis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitiko BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytus 2 s formalius pagrindus. Tuo tarpu pasisakant dėl 3 pagrindo, pažymėtina, kad E. V. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (62 balai), taigi jis iš dalies neatitinka formalaus pagrindo, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau reikia spręsti, ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dinaminių balų skaičiaus pastovumas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl padarė išvadą, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sąlygos, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas – nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors E. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai nesikeitė, tačiau, įvertinus kitus byloje esančius duomenis, tai nereiškia, kad jis nedaro pažangos, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. raštu buvo kreiptasi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašant pateikti nuteistojo E. V. atžvilgiu sudarytas suvestines lenteles, parengtas naudojant OASys metodiką, teikiant 2019 m. vasario 18 d. Nr. 3 ir 2019 m. spalio 16 d. Nr. 57-196 socialinio tyrimo išvadas.

11.       Vilniaus pataisos namai pateikė suvestinės lentelių kopijas, kurių viena parengta 2019 m. vasario 19 d., o antroji – 2019 m. spalio 11 d. Abiejose lentelėse nurodyta vienoda informacija, o būtent: informacija apie teisės pažeidimus (40 taškų), t. y. statiniai veiksniai sudaro 40 balų, o kintantys (dinaminiai) veiksniai sudaro 22 balus: gyvenimo sąlygos (0 balų), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), ryšiai (0 balų), gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), piktnaudžiavimas narkotikais (3 balai), piktnaudžiavimas alkoholiu (0 balų), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (0 balų).

12.       Iš 2019 m. vasario 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 3 matyti, kad nustatyta pažanga bausmės atlikimo metu pasireiškė tuo, kad E. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, pagal galimybes dengia ieškinius. E. V. rekomenduojamos probacijos sąlygos: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, įsidarbinti, rekomendacijas motyvuojant tuo, kad įsidarbinimo galimybės, nuolatinis darbas ir pajamos mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose padėtų nuteistajam lengviau adaptuotis visuomenėje. Tuo tarpu iš 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-196 matyti, kad nustatyta pažanga bausmės atlikimo metu pasireiškė tuo, kad E. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, pagal galimybes dengia ieškinius. E. V. rekomenduojamos probacijos sąlygos: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tęsti darbą, rekomendacijas motyvuojant tuo, kad įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo užtikrintų lengvesnę nuteistojo elgesio kontrolę, turimas išsilavinimas didintų įsidarbinimo galimybes, darbas ir gaunamos pajamos mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai.

13.       Taigi iš socialinio tyrimo išvadų matyti, kad, viena vertus, įsidarbinimo galimybė buvo nurodyta kaip įtaka nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, kita vertus, nors jis įsidarbino praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo jo perkėlimo į Pusiaukelės namus (įsakymas jį perkelti į Pusiaukelės namus buvo priimtas 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 14 d. jis prašė išduoti asmens tapatybės kortelę, siekiant sudaryti sutartį, tuo tarpu darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2019 m. kovo 25 d.), tačiau surašant 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvadą tai nebuvo įvertinta kaip jo pažanga bausmės atlikimo metu. Be to, iš 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. V. perkeltas į Pusiaukelės namus ne tik įsidarbino, tačiau ir aktyviai dalyvavo įvairiose organizuojamose programose, grupės užsiėmime, renginiuose, atliko aplinkotvarkos darbus, nuobaudų neturi, nėra duomenų, kad būtų pažeidinėjęs vidaus tvarkos taisykles. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. V. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

14.       BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-898/2018).

15.       Visgi, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

16.       Komisija, priimdama Nutarimą, nebuvo vieninga – didžioji dalis narių balsavo prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, be to, atsižvelgė į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, ankstesnius teistumus (16), jų skaičių, amžių pirmojo teistumo metu (21 metai), bausmės vykdymo atidėjimų skaičių (4) ir probacijos sąlygų pažeidimą, padarius naują nusikaltimą, gyvenimo stilių ir draugus – narkotinių medžiagų vartojimas buvo nusikalstamos veikos priežastimi, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymą ir elgesį – atpažįsta ne visas problemas, kalbant apie nusikalstamos veikos priežastis pastebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos vengimas ir padarė išvadą, kad E. V. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

17.       Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo Nr. 58-48 matyti, kad M. B., kuri pateikė atskirąją nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo E. V., yra Lietuvos kalinių draugijos atstovė, o L. G., kuri taip pat pateikė atskirąją nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo E. V., yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovė, t. y. nei viena iš jų tiesiogiai nedirba su nuteistuoju jo bausmės atlikimo metu, be to, jos iš esmės sutiko su lygtinio paleidimo taikymu tik taikant intensyvią priežiūrą. Nors M. B. atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ne kartą skatintas ir palaiko ryšį su artimaisiais, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminės priežastys, galinčios sudaryti pagrindą išvadai, kad E. V., jam taikius lygtinį paleidimą, laikysis teisės aktų ir nenusikals, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų turtinį pobūdį.

18.       Iš asmens bylų matyti, kad E. V. bausmės atlikimo metu du kartus skatintas: 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, 2018 m. gruodžio 28 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Nuo 2019 m. kovo 13 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2019 m. balandžio 20 d. jam suteikiamos trumpalaikės (2 parų) išvykos į namus, nenustatyta, kad į pataisos įstaigą jis negrįžtų laiku ar pažeistų nustatytą dienotvarkę. Tikrinimo metu buvo darbo vietoje (2019 m. kovo 26 d.), tikrinant nebuvo nustatytas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas (2019 m. liepos 18 d.).

19.       Teismas pažymi, kad nors pateiktoje E. V. asmens byloje nefiksuota, kad jis bausmės atlikimo metu būtų pažeidinėjęs taisykles, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios (2017 m. vasario 7 d.) jis yra gavęs tik du paskatinimus (2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d.), tuo tarpu bausmę atliekant Pusiaukelės namuose (nuo 2019 m. kovo 13 d.) jis skatintas nebuvo. Be to, teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis neturi nuobaudų ir nepažeidinėja vidaus taisyklių bei laikosi nustatytos tvarkos, tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

20.       Iš 2019 m. spalio 11 d. pažymos dėl vykdomųjų dokumentų matyti, kad E. V. pagal patvarkymus yra skolingas 3834,98 eurus. Tuo tarpu, paskutiniais 3 nuosprendžiais (2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. liepos 5 d., 2018 m. vasario 7 d.) jis buvo nuteistas būtent už turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes, 16 ankstesni teistumai taip pat didžiąja dalimi susiję su turtinio pobūdžio nusikaltimais (13 priimtų nuosprendžių nuo 1998 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. dėl vagystės, 1 nuosprendis dėl chuliganizmo, 1 dėl narkotinių medžiagų laikymo, 1 dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo). Taigi finansinė našta, tenkanti E. V. yra pakankamai didelė, kai jo atlyginimas, pagal bylos duomenis, yra minimalus, kas didina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tuo pačiu pažymėtina, kad Komisija nutarime nurodė, jog kalbant apie nusikalstamos veikos priežastis pastebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos vengimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, be kita ko, pasak paties E. V., jis nusikalstamas veikas padarė tuo metu, kai vartojo narkotines medžiagas beveik kasdien, rodo, kad dar nevisiškai jis pripažįsta nusikalstamų veikų priežastis, o tai nesudaro pagrindo manymui, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad jų toliau galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra formalių pagrindų svarstyti lygtinį paleidimą, jog Komisijos nutarime pateiktas materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų vertinimas yra perteklinis, tačiau tai nedaro paties sprendimo – netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos – negaliojančiu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti E. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad E. V. nedaro pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, nurodant, kad egzistuoja BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis E. V. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                        Nida Vigelienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • 1S-224-898/2018
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BPK 364 str. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas