Baudžiamoji byla Nr. 1-1221-1173/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23114-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.         

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

sekretoriaujant Agnei Bružienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

kaltinamajam A. N.,

nukentėjusiajai I. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos) – viešųjų darbų 9 mėnesiams bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2020 m. gegužės 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmės atlikimo terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 15 d.;

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuojant turtą;

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį ir 2811 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, konfiskuojant turtą;

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnį – areštu 60 parų, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, konfiskuojant turtą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1.       A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. liepos 2 d., apie 00 val. 50 min. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – motinos I. N. atžvilgiu, o būtent: laikydamas rankoje sulūžusios medinės kėdės koją, ja trenkė lovoje gulinčiai I. N. ne mažiau kaip 3 kartus į kairės rankos dilbį ir ne mažiau kaip 5 kartus į kairės pusės sėdmenis, taip padarė poodines kraujosruvas kairiame rieše ir kairėje šlaunyje kieto buko daikto poveikyje, sukėlė I. N. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2.       A. N. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2024 m. liepos 2 d. prieš mamą jokio fizinio smurto nenaudojo, tik žodžiu konfliktavo. Jis pasakė mamai negražių žodžių ir atvyko policijos pareigūnai. Jis (A. N.) buvo išgėręs, o mama blaivi. Tarp jų įvyko eilinis konfliktas, mama buvo pikta po eilinio gėrimo. Fizinio smurto prieš mamą nenaudojo. Brolio žmona ir brolis pasakė mamai duoti tokius parodymus, kad jis smurtavo, nes jo nekenčia. Jį jau trečią kartą neteisingai apkaltino. Pas mamą sužalojimų nematė, jų nebuvo. Mama dieną prieš griuvinėjo. Anksčiau nėra smurtavęs prieš mamą. Įvykio metu namuose buvo dviese su mama. Kėdė buvo sulaužyta anksčiau, kai mama stojosi nuo tos kėdės ir užvirto ant jos. Tai buvo birželio 9-10. Įvykio dieną buvo atvykę pareigūnai ir jam nustatė 3,49 prom. girtumą. Būdamas tokio neblaivumo jautėsi gerai, tik buvo ne vieną dieną gėręs. Gerai viską prisimena. Įvykio dieną draugas iš kaimo buvo atsivežęs samanės, jos stiprumas 60-70 laipsnių, ją vartojo nuo ryto iki vakaro. Priklausomybės alkoholiui neturi. Šiuo metu nedirba, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

3.       Nukentėjusioji I. N. parodė, kad įvykis buvo 2025 m. liepos 1 d. Jai reikėjo eiti į rytinę pamainą, ji keliasi pusė penkių ryto. A. grįžo apie 22.30 val. išgėręs ir dar pasinešė alkoholio. Jie gyvena kartu, bet atskiruose kambariuose, butas yra dviejų kambarių. A. atsisėdęs, kai jau buvo gerai išgėręs, pradėjo kabinėtis, kiek ji broliui pinigų davė, kiek jam ir panašiai. Kai jis išgeria, jam kažkas „užplaukia“. Tada jis paėmė kėdę, kuri buvo gera, trankė, trankė ir sudaužė. Ji (I. N.) gulėjo ir tylėjo, nieko jam nesakė. A. vėl atsisėdo, kažką burbėjo. Jis nuėjo į vonią ir pradėjo ten „riaumoti“. Ką jis „riaumojo“, nesuprato, bet greitai užsidengė su antklode. A. atėjo dar kažką „maurodamas“, pasiėmęs kėdės koją ir pradėjo trankyti jai per šonus. Nematė, bet tikrai žino, kad jis su ta kėdės koja ją daužė, girdėjo, kaip jis kėdės koją numetė. Daugiausia kliuvo į sėdmens kaulą. Taip pat kliuvo į riešą, nes galvą buvo užsidengusi rankomis. Kai jai sudavė smūgius, ji gulėjo savo lovoje nusisukusi. Kai jis grįžo iš tualeto, „maurojo“, kad ją užmuš, kad ji tokia ir anokia. Trenkė jis 4-5 kartus į klubą ir 2 kartus per riešą. Ji nerėkė, bet prašė, kad jis liautųsi, nes jai skauda. Gal padėjo tie pasakyti žodžiai. A. ją pamušė, pamušė, dar išgėrė ir užmigo jos kambary ant kampo. Ji palaukė, kol jis užmigs ir tada iškvietė policiją. Sūnus pripūtė beveik 4 promiles, todėl nieko neatsimena. Jos blaivumą tikrino policijoje, ji buvo blaivi. Policijos pareigūnai atvyko apie pusė pirmos, praėjus pusei valandos po smūgių sudavimo. Policininkė ją nufotografavo, kėdę paėmė. Savaitę negalėjo normaliai vaikščioti, visą šoną skaudėjo. Kitą dieną po pietų nuėjo į ligoninės priimamąjį, ten peršvietė ir nustatė, kad niekas nelūžę. Pas teismo med. ekspertus dar savaitę reikėjo laukti. Gydytojas matė, kad mėlynės yra šviežios. Lūžio nebuvo, buvo tik didelės mėlynės, ėjo į darbą šlubuodama. Skausmas praėjo po kokių 2 savaičių. Ant klubo buvo matyti raudona dėmė ir aplink mėlynė, ant riešo taip pat buvo mėlynė. Matomi sužalojimai visiškai išnyko gal po mėnesio. Į priimamąjį kreipėsi liepos 2 d., o pas teismo med. ekspertus buvo kitą savaitę, antradienį, galimai liepos 8 d. Iki įvykio nebuvo susižalojusi. Gegužės mėnesį buvo susižalojusi, kai griuvo namuose, antakį prasiskėlė. Gegužės mėnesio pradžioje ji griuvo ir nukrito televizorius, bet jis nesudužo. Tada ji prasiskėlė antakį, ant kėdės negriuvo. Jei tada būtų pati sulaužiusi kėdę, seniai būtų ją išmetusi. Savaitę iki teismo posėdžio griuvo, galvą prasiskėlė, greitąją iškvietė sūnus A.. Su išgėrusiu sūnumi santykiai baisūs, su blaiviu – normalūs. Anksčiau yra buvę smurto atvejų. Čia jau trečias kartas. Du kartus nutraukė bylą, nes ji atsiimdavo pareiškimus, tačiau šį kartą nutarė nebeatleisti. Šiuo metu su sūnumi gyvena kartu nuo rugsėjo mėnesio, tokių atvejų nuo rugsėjo nepasitaikė. Sūnus beveik visą vasarą buvo neblaivus. Du mėnesius iki rugsėjo 2 d. ji galėjo kreiptis į policiją ištisai. Jam buvo paskirtas įpareigojimas gyventi skyriumi. Kokius 5 kartus ji kvietė policiją, nes jis eidavo ir eidavo, nesilaikydavo įpareigojimų. Nuo rugsėjo panašių įvykių nepasitaikė. Nelabai norėtų, kad teismas skirtų laisvės atėmimo bausmę, galėtų skirti viešuosius darbus. Kartais ir abu išgeria, bet kai jis pareina visai girtas, tada prasideda problemos. Sūnus nebandė gydytis nuo alkoholio. Sūnus niekada nieko nepripažins, jis visada teisus, neatsiprašė jos, Po dienos ar dviejų po įvykio apie įvykį telefonu papasakojo marčiai M. N.. M. klausė, ar ji kreipėsi į policiją, ji atsakė, kad taip. Jos ir marčios santykiai dabar yra normalūs.

4.       Nukentėjusioji I. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai būnant namuose ir miegant miegamajame kambaryje, 2025 m. liepos 2 d., 00 val. 50 min., išgirdo, kad jos sūnus A. N. kitame buto gale pradėjo jai grasinti, kad ją sumuš. Atėjęs į jos kambarį, užsidegė šviesą, pasiėmęs lazdą ir laikydamas ją dešinėje rankoje, o jai gulint lovoje, užsiklojus, sūnus ją pradėjo su medine lazda trankyti, tai yra 3 kartus trenkė į kairės rankos dilbį, nes ji lovoje buvo užsidengusi galvą su rankomis, nes ji savo sūnaus bijo. Ir taip pat iškart, jai nieko nesakęs, jis su medine lazda trenkė 5 kartus į kairės pusės sėdynę. Po smūgių jis pradėjo šūkauti kambaryje, išgėrė alaus, ir atsisėdo šalia jos, o ji tuo metu išsikvietė policiją. Jos sūnus visą vakarą, kol ji gulėjo lovoje, pastoviai šūkavo ir įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Kadangi kėdę sulaužė vakar, todėl šiandien jis su medine lazda ją mušė. Jos sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ją. Sūnus pastoviai namuose vartoja alkoholį. Nori, kad jos sūnui skirtų kardomąją priemonę gyventi skyriumi, nes ji sūnaus bijo, kad A. prieš ją gali toliau smurtauti. 2025 m. liepos 1 d. sūnus A. N. bandė tą medinę kėdę sulaužyti, pamena, kad daužė ir daužė ją į grindis, kol ji sulūžo. 2025 m. liepos 2 d. sūnus ją daužė su minėtos sulūžusios kėdės kojomis. Anksčiau nuolatos ji sūnaus pagailėdavo, jam atleisdavo, labai daug kartų po jo smurtavimo nekvietė policijos. Jis yra priklausomas nuo alkoholio, niekur nedirba, neturi kur gyventi, yra neprognozuojamas, juo pasitikėti negalima. Jis nuolatos taip elgiasi, ji jo tikrai labai bijo ir stengiasi visais įmanomais būdais jo vengti. Kadangi jis būna nuolat neblaivus, neprognozuojamas, ji bijo, kad sūnus vėl prieš ją smurtaus, nes A. N., būdamas neblaivus, nesuvokia, ką daro, o ji savo sūnaus blaivaus nematė jau nuo 2025 metų balandžio mėnesio. Jis nuolat pažeidinėjo jam skirtą kardomąją priemonę, vieną kartą po įvykio, kai jį buvo sutikusi daugiabučio namo laiptinėje, sūnus jai pasakė žodžius: ,,Aš neprisipažinau, pasakiau, kad tu tą kėdę sudaužei, kad čia tu griuvinėji, kai pati girta būni, pasakiau, kad pati sudaužai viską.“ Dar minėjo, kad sudaužė kažkokį tai staliuką. 2025 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji sūnų įsileido, nusileido jam, nes jai buvo gėda prieš kaimynus, jis nuolatos daužydavo jai į buto duris, sėdėdavo laiptinėje. Kiek kviesdavo policiją, tiek jis spėdavo pasišalinti iki jiems atvykstant. Galvojo, kad sūnus pasimokė iš savo padarytos klaidos, tačiau sūnus vis tiek vartoja alkoholį dideliais kiekiais kiekvieną dieną, prisikviečia nakties metu savo draugus, o kai pasako, kad kvies policiją, jis šaiposi iš jos žodžiais: „tai kviesk, kviesk, ką jie man padarys? atsėdėsiu dvi paras, ir paleis, pasakysiu, kad tu čia pati viską pasidarei“. Nepageidauja, kad būtų pratęsta kardomoji priemonė gyvenimas skyrium nuo jos, nes jos sūnus vis tiek pas ją eis, jis neturi, kur eiti, neturi pas ką būti, jis kategoriškai atsisako eiti gyventi į Panevėžio Nakvynės namus, sako, kad ,,geriau po balkonu miegosiu, nei ten eisiu“. Kai ji sūnui primena, kad jis prieš ją smurtavo, jis tik atsako: „tu nenusišnekėk, taip nebuvo“. Ji yra dirbanti, nuo nieko nepriklausoma, butas, kuriame gyvena, priklauso jai. Ji alkoholį vartoja, bet mažais kiekiais, o darbo dienomis visai nevartoja, kadangi darbovietėje reikia pasitikrinti blaivumą kasdien. Pati prieš įvykį niekur nugriuvusi nebuvo, visi sužalojimai padaryti jai buvo dėl jos sūnaus A. N. veiksmų. Su sūnumi taikytis tikrai nesiruošia. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 11-20, 41-48).

5.       Liudytoja M. N. parodė, kad yra nukentėjusiosios I. N. marti, kaltinamojo A. N. brolio A. N. žmona. Ji su anyta turi labai artimą ryšį, suskambina bene kasdien. Anyta yra sakiusi, kad namuose yra ypatingai sunku, kadangi A. jau matosi bildukai, prasideda naktimis jo nevaldomas elgesys, emocijos ir panašiai. Anyta yra sakiusi, kad yra sulaukusi smurto iš A. N.. Paskutinę savaitę prieš įvykį buvo naktiniai jo triukšmavimai, tai ji kas rytą skambindavo anytai patikrinti, ar ji gyva. Paskutinį kartą, kai ji paskambino, anyta pasakė, kad vos išgyveno. Ir tada ji papasakojo, kaip A. vidury nakties pradėjo rėkti tualete, išvardino visus būdus, kaip jis ją (I. N.) nužudys. Anyta pasakojo, kad kai ji išgirdo tuos riksmus, susisuko į antklodę, užsidengė galvą pagalve. Tuomet A. atėjo prie sulūžusios kėdės, pasiėmė vieną iš nuolaužų ir pradėjo stipriai ją talžyti. Ji neįvardino skaičiaus, kiek sudavimų buvo. Ji buvo savo lovoje. Visas šias aplinkybes anyta nurodė jai telefonu po tos nakties, ryte, apie 8 val. Įvykis įvyko liepos mėnesį, galėjo būti liepos 2 d. Anyta pasakojo jai apie praėjusią naktį, nes ji klausė, kaip praėjo naktis. Anyta pasakojasi jai, nes jos vyrui A., anytos sūnui ypatingai skaudu. Paskui anyta kreipėsi į medicinos ekspertus ir parodė jiems mėlynes. Skambučio metu anyta jai nurodė, kad yra mėlynės ir pergyveno, kad tik jos neišnyktų, kol ekspertai neapžiūrėjo. Kur buvo mėlynės, ji neįvardino. Kadangi anyta bijodavo kreiptis į pareigūnus, ji pradėjo elgtis savavališkai – ji pati nuvyko pas pareigūnus. Tą rytą, kai sužinojo, kad praėjusią naktį anyta kvietėsi pareigūnus, pati nuvyko pas pareigūnus paprašyti pagalbos. Ji pati nematė nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Žino, kad buvo ir kitų atvejų, kada buvo prieš anytą buvo naudotas smurtas, ji niekada į nieką nesikreipdavo, pasirinkdavo kentėti, nes, pasak jos, niekas nuo to nepasikeis, tiesiog jai pasisakydavo, kad A. puola, stumia, trenkia. Anyta turi priklausomybę alkoholiui. Ji gali būti negėrusi metus ir daugiau, o kai pavartoja, tai tęsiasi savaitę, dvi savaites, gali tęstis ir ilgiau. Tada, kai anyta skambino, alkoholio buvo nevartojusi ilgą laiką, dirbo. Su anyta santykiai geri, kartu švenčia didžiąsias šventes, kartu keliauja.

6.       Liudytoja I. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Duris atidarė kaltinamojo motina. Tuo metu konfliktas nebevyko, ji mums nurodė, kad jos sūnus iš sulūžusios kėdės dalies trenkė jai. Negali pasakyti, kiek kartų ir kur trenkė, bet matėsi paraudimas ties kažkuria šlaunimi. Ar daugiau sužalojimų matėsi, negali pasakyti. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus buvo neblaivus, dėl kažko sukonfliktavo, nes ten vieno kambario butas, jie buvo tame pačiame kambarėlyje ir jis pradėjo ją mušti su ta kėdės dalimi. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, o jis (A. N.) buvo ramus. Kai jie atvažiavo, A. N. sėdėjo ant sofos, jį sulaikė. Paprastai, vykdami į tokio pobūdžio iškvietimus, naudoja kūno kameras, todėl ir šiuo atveju turėjo būti naudojama kūno kamera. Pagal tai, ką nurodė nukentėjusioji, ji užpildė tarnybinį į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Jie paėmėm visas kėdės dalis, nes nukentėjusioji negalėjo nurodyti konkrečios kėdės dalies, nes buvo užsidengusi. Tos kėdės dalys buvo kambaryje, netoli sofos.

7.       Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji parodė, kad 2025-07-02 dieną apie 1 val., dirbant kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju R. B. ekipaže P1165, gavo pranešimą iš Panevėžio OVS budėtojų, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nepamena, bet pamena, kad tai buvo daugiabutis namas, prieš pranešėją smurtauja jos neblaivus sūnus. Nuvykus nurodytu adresu, juos į butą įleido pranešėja I. N., kuri nurodė, kad jos neblaivus sūnus A. N., kuris gyvena kartu su pranešėja, naudojo fizinį smurtą prieš ją. Moteris nurodė, kad jai gulint lovoje miegamajame kambaryje, jos sūnus A. N. priėjo prie jos ir ,laikydamas dešinėje rankoje medinę lazdą, užsimojęs jai trenkė ne mažiau tris kartus į kairės rankos dilbį bei su ta pačia medine lazda trenkė ne mažiau kaip 5 kartus į jos sėdmenis vis dar jai gulint lovoje. Moteris buvo susijaudinusi, išsigandusi, teigė, kad jos sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat moteris parodė jos sūnaus padarytus sužalojimus, kurie buvo akivaizdūs, matėsi kraujosruvos ant jos sėdmenų. Kiek pamena, A. N. namuose buvo stipriai neblaivus, nuolatos įžeidinėjo savo motiną necenzūriniais žodžiais, jis vykdė jų reikalavimus, tačiau apie tai, kad jis smurtavo prieš savo motiną, neigė. Įvykio vietoje, kiek pamena, buto svetainėje pastebėjo sulūžusios medinės kėdės medines kojas, o I. N. nurodė, kad būtent su šiomis sulūžusios kėdės medinėmis kojomis jos sūnus ją mušė, todėl jie su R. B. jas paėmė iš įvykio vietos ir supakavo. Pamena, kad moteris nurodė, jog sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Jie su R. B. sulaikė A. N. ir pristatė į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu Beržų g. 46, Panevėžys (1 t., b. l. 92-95). Pagarsinus šiuos liudytojos I. S. parodymus, ji patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi, juos tvirtina.

8.       Iš 2025 m. liepos 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. N. kreipėsi su pareiškimu, nurodydama, kad 2025 m. liepos 2 d., 00.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus A. N., gyvenantis kartus, naudojo fizinį smurtą prieš ją, tai yra laikydamas dešinėje rankoje medinę lazdą, užsimojo medine lazda ir trenkė jai tris kartus į kairės rankos dilbį, taip pat medine lazda trenkė jai penkis kartus į kairės pusės sėdmenis, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b.l. 11-12).

9.       Iš 2025 m. liepos 2 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad  jame jis nurodė, jog apie įvykį pranešęs asmuo yra nukentėjusioji I. N.. Nukentėjo I. N., jai yra nubrozdinimas. Smurtu įtariamas asmuo – A. N. yra akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 3.69 prom. girtumas. Jų ryšys – sūnus. Nepilnamečių vaikų nėra. I. N. paaiškino, kad 2025 m. liepos 2 d., apie 00 val. 50 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje prieš ją sūnus A. N. naudojo fizinį smurtą. A. N. dešinėje rankoje laikydamas medinę lazdą užsimojo ir trenkė I. N. 3 kartus į kairės rankos dilbį, taip pat su medine lazda trenkė 5 kartus į kairės pusės sėdynę. Tokiais veiksmais A. N. sukėlė motinai I. N. fizinį skausmą. Po konflikto I. N. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. I. N. medikų pagalbos atsisakė. Įtariamasis sulaikytas (1 t., b. l. 64-67).

10.       Iš 2025 m. liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 652/2024 (05) (toliau – Specialisto išvada) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame rieše ir kairėje šlaunyje I. N. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025-07-02. I. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai I. N. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai I. N. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. A. N. veiksmai sukėlė I. N. fizinį skausmą (1 t., b. l. 62-63).

11.       Iš 2025 m. liepos 2 d. proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabutis namas, miegamasis kambarys. Daugiabutis namas yra 5 aukštų. Įėjimas (duomenys neskelbtini) butą yra pro vidurinę laiptinę iš rytinės pusės, (duomenys neskelbtini) butas, 3 aukšte. Buto durys yra medinės, rudos spalvos šarvo. Įėjus į butą, patenkame į prieškambarį. Prieškambaryje, pietinėje pusėje yra durų stakta, kuri veda į miegamąjį kambarį. Įėjus į miegamąjį kambarį, vakarinėje pusėje yra balkonas ir langai. Šiaurinėje pusėje prie sienos stovi sofa - lova, pietinėje pusėje prie sienos stovi spinta ir komoda. Rytinėje pusėje prie sienos stovi spinta, ant grindų guli medinės lazdos, kurios yra paimamos, apžiūrimos ir supakuojamos. Daugiau įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta (1 t., b. l. 11-25).

12.       Iš 2025 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos trys sulūžusios medinės kėdės dalys, kurios buvo paimtos 2025 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu ( 1 t., b. l. 26-34)

13.       Iš 2025 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų „BodyCam“ vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250702-010810UTC+0300“ iš Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. kūno kameros, kurio trukmė 9 min. 11 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai užeina į butą ir pareigūnas R. B. paklausia moters: ,,kas buvo?“ (kaip vėliau sužinoma, tai I. N.). I. N. nuveda abu pareigūnus į svetainės kambarį, kuriame ant sofos/lovos sėdi vyras (kaip vėliau sužinoma tai I. N. sūnus A. N.). I. N. ranka rodo į savo sūnų, sakydama ,,neduoda miegot, man pusę penkių keltis, mane daužo, ranka visa mėlyna (rodo į kairę ranką). Šonas mėlynas (rodo į kairį šoną). Ir pasmaugsiu, ir pakarsiu, ir užmušiu, daužo mane.“ Tuo metu jos sūnus A. N. tik keikiasi: ,,...“. Pareigūnas R. B. klausia moters: ,,o pirmą kart taip?“, I. N. jam atsako: ,,nebe pirmą“, tada pareigūnas klausia, ar anksčiau yra važiavusi policija, moteris tvirtina, kad taip. Tuomet pareigūnas klausia, ar buvo pradėtų bylų. Moteris atsako, kad taip. Tuomet ir A. N. sako: ,,yra 3 bylos nutrauktos.“ Tuomet pareigūnas klausia: ,,tai jums į ranką trenkė?“ moteris atsako ,,į ranką, va čia guzas, va visą šoną sudaužė“ (tuomet rodo pareigūnui pasikėlusi chalatą kairės pusės šoną). Pareigūnas toliau klausia: ,,tai jums dabar trenkė?“, moteris atsako: ,,dabar“ (ką moteris sako daugiau, sunku suprasti). Pareigūnas nurodo A. N., kad šis rengtųsi, nes reiks važiuoti. Toliau vėl kalba moteris: ,,aš nebegaliu, pusė penkių eit darbą, jis čia geria, rėkauja, daužo mane.“ Pareigūnas dar kartą pakartoja A. N., kad šis rengtųsi, nes važiuos kartu su policijos pareigūnais. Tuomet I. N. kreipiasi į sūnų A. N.: ,,nežiūrėk, daugiau nebeįeisi tu čia.“ Tuomet A. N. sako: ,,Nebeįeisiu? Išvažiavau į Šiaulius sėdėt mėnesiui, per langą rėkauja: ,kur A., kur A.’". Tuomet A. N. pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius ant I. N.. Po to, šis atsistoja nuo sofos/lovos ir prieina prie I. N.. Ši iš karto atsitraukia, matosi, kad moteris bijo, tuomet ji išeina iš kambario. A. N. tikina, kad ,,nemušiau jos žinokit, juokas tik ima ...“. I. N. informuoja pareigūną: ,,jau dvi savaites va šitaip, turiu kentėt, nebegaliu aš“, tuo metu A. N. toliau vartoja necenzūrinius žodžius. Pareigūnas R. B. jam nurodė, kad gali pasiimti keletą daiktų, tokių kaip telefonas ar cigaretės. A. N. tuomet paklausė: ,,tai dviem parom uždarysit?“, pareigūnas pasakė, kad taip. Tuomet A. N. pasakė“ ,,nėra manęs už ką uždaryt“. Pareigūnė I. S. nurodė I. N. nueiti į kitą kambarį, kad daugiau žodiškai nebekonfliktuotų su sūnumi. A. N. vis kartojo, kad ,,nėra už ką manęs uždaryt. Jau dvi bylas nutraukė“. Tuomet I. N. pasakė, kad ,,dabar nebenutrauks“. I. N. pasiliko kitame kambaryje, kad nebekonfliktuotų su sūnumi, ,,man du kartus taip buvo bylas iškėlę, bet abidvi bylas nutraukė“. A. N. nuėjo pasiimti sportinių batų, tuomet vėl atsisėdęs ant sofos sako: ,,ir vėl bylą iškels ir vėl nutrauks. Tu pažėk, ar jin sumušta ar ne?“ A. N. apsirengė, pasiėmė telefoną ir namų raktus ir išėjo iš buto kartu su policijos pareigūnais. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra, vaizdo įrašas baigėsi. Apžiūrėtas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250702-012815UTC+0300“ iš tyrėjos I. S. kūno kameros, kurio trukmė 2 min. 10 sek. Vaizdo įraše matosi, kaip A. N. sėdi laikino sulaikymo patalpose, esančiose Beržų g. 46, Panevėžys, bei matoma, kaip jam tikrinamas neblaivumo laipsnis. Laikino sulaikymo pareigūnas paklausė, kas nutiko, A. N. paaiškino: ,,mama sugalvojo bylą man iškelt.“ A. N. buvo nustatytas 3,69 prom. neblaivumas. Pareigūnė I. S. paklausė, ar asmuo turi asmens dokumentą, šis nurodė, kad ne, tuomet pareigūnas R. B. paklausė jo asmens duomenų. Šis jam nurodė ,,A. N., gim. 1988-06-06“. Vaizdo įraše naudingos informacijos daugiau nebuvo nustatyta. Vaizdo įrašas baigėsi. Apžiūrėtas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250702-010743UTC+0300“ iš vyr. tyrėjo R. B. kūno kameros, kurio trukmė 9 min. 36 sek. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai užeina į butą Nr. 38. Juos pasitinka moteris (kaip jau žinoma – I. N.). Užėjus į butą, pareigūnams svetainėje ant sofos/lovos matomas sėdintis (kaip jau žinoma) A. N.. Pareigūnas R. B. paklausia moters: ,,kas buvo?“. I. N. nuveda abu pareigūnus į svetainės kambarį. I. N. ranka rodo į savo sūnų, sakydama: ,,neduoda miegot, man pusę penkių keltis, mane daužo, ranka visa mėlyna (rodo į kairę ranką). Šonas mėlynas (rodo į kairį šoną). Ir pasmaugsiu, ir pakarsiu, ir užmušiu, daužo mane.“ Tuo metu jos sūnus A. N. tik keikiasi. Pareigūnas R. B. klausia moters: ,,o pirmą kart taip?“, I. N. jam atsako: ,,nebe pirmą“, tada pareigūnas klausia, ar anksčiau yra važiavusi policija, moteris tvirtina, kad taip. Tuomet pareigūnas klausia, ar buvo pradėtų bylų. Moteris atsako, kad taip. Tuomet ir A. N. sako: ,,yra 3 bylos nutrauktos“, tačiau I. N. sako: ,,dėl to, kad aš atsisakau, mes susitaikom“. Tuomet pareigūnas klausia: ,,tai jums į ranką trenkė?“ moteris atsako: ,,į ranką, va čia guzas, va visas šoną sudaužė (tuomet rodo pareigūnui pasikėlusi chalatą, tačiau ką tiksliai rodo, nėra galimybės pamatyti).“ Pareigūnas toliau klausia: ,,tai jums dabar trenkė?“, moteris atsako: ,,dabar, va tą kėdę sudaužė į mane“. Pareigūnas nurodo A. N., kad šis rengtųsi, nes reiks važiuoti. Toliau vėl kalba moteris: ,,aš nebegaliu, pusė penkių eit į darbą, jis čia geria, rėkauja, daužo mane“. Pareigūnas dar kartą pakartoja A. N., kad šis rengtųsi, nes reikės važiuoti. Tuomet I. N. kreipiasi į sūnų A. N.: ,,nežiūrėk, daugiau nebeįeisi tu čia.“ A. N. atsistoja nuo sofos/lovos ir prieina prie I. N.. Ši iš karto atsitraukia, matosi, kad moteris bijo, tuomet ji išeina iš kambario. A. N. tikina, kad ,,nemušiau jos žinokit, ne ne, nemušu, juokas tik ima ...“. I. N. informuoja pareigūną: ,,jau dvi savaites va šitaip, turiu kentėt, nebegaliu aš“, tuo metu A. N. toliau vartoja necenzūrinius žodžius: Pareigūnas R. B. jam nurodė, kad gali pasiimti keletą daiktų, tokių kaip telefonas ar cigaretės. A. N. tuomet paklausė: „tai dviem parom uždarysit?“, pareigūnas pasakė, kad taip. Tuomet A. N. pasakė: ,,nėra manęs už ką uždaryt (A. N. eina iš kambario, po kelių sekundžių vėl grįžta), manęs nėra gi už ką uždaryt. Du kartus primušiau mamą, bet du kartus bylos nutrauktos. Pareigūnas R. B. nurodė I. N., kad jie išsiveš A. N., po to grįš viską įforminti. A. N. nuėjo pasiimti sportinių batų, tuomet vėl atsisėdęs ant sofos sako: ,,ir vėl bylą iškels, ir vėl nutrauks. Tu pažėk, ar jin sumušta ar ne?“ A. N. apsirengė, pasiėmė telefoną, namų raktus, ir išėjo iš buto kartu su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 73-78).

14.       Iš 2025 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas pavadinimu „ID 92400597423“, skambučio pradžia 2025-07-02, 00 val. 55 min. Įrašo trukmė 00 min. 57 sek. Garso įrašas pateiktas mp3 formatu. Perklausomas ir aprašomas garso takelis. Operatorė: 112? Pranešėja: reikia pagalbos. Operatorė: Kas nutiko? Pranešėjas: mušasi sūnus. Operatorė: Koks adresas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Durų kodas, laiptinė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Nepilnamečių vaikų yra namuose? Pranešėjas: Ne. Operatorė: Greitosios reikia? Pranešėja: Ne. Operatorė: Kaip vardas, pavardė Jūsų? Pranešėja: I. N.. Operatorė: Sūnus tam pačiam kambary? Pranešėja: Tam pačiam. Operatorė: Taip. (duomenys neskelbtini). Laukite. Pokalbis baigėsi. Perklausomame garso įraše pašalinių garsų, riksmų, kitų pašalinių asmenų garsų fone nesigirdėjo (1 t., b. l. 79-82).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

15.       Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

16.       Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – motinos I. N. atžvilgiu, o būtent: laikydamas rankoje sulūžusios medinės kėdės koją, ja trenkė lovoje gulinčiai I. N. ne mažiau kaip 3 kartus į kairės rankos dilbį ir ne mažiau kaip 5 kartus į kairės pusės sėdmenis, taip padarė poodines kraujosruvas kairiame rieše ir kairėje šlaunyje kieto buko daikto poveikyje, sukėlė I. N. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

17.       Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino nurodydamas, kad jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. N. jis nenaudojo, jis tik žodžiais konfliktavo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma bei juos vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18.       Iš bylos matyti, kad policijos pareigūnų pagalbą dėl fizinio smurto kvietė nukentėjusioji I. N.. Iš BPC įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad I. N., kviesdamasi pagalbą nurodė, jog namuose, (duomenys neskelbtini), mušasi sūnus (1 t., b. l. 79-82). Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų I. S., A. B. tarnybinių pranešimų, I. S. parodymų teisme matyti, kad jie nurodė, jog pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji I. N. nurodė, jog sūnus A. N. prieš ją smurtavo, jai gulint lovoje miegamajame kambaryje, A. N., laikydamas rankoje medinę lazdą jai trenkė ne mažiau tris kartus į kairės rankos dilbį bei su ta pačia medine lazda trenkė ne mažiau kaip 5 kartus į jos sėdmenis; nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, teigė, kad jos sūnus A. N. jai sukėlė fizinį skausmą  (1 t. b. l. 64-67, 92-95, 2 t., b. l. 94-5).  Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų ir jų apžiūrų protokolų matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji I. N. nurodė, jog ją mušė sūnus, pasakoja įvykio aplinkybes: sūnus daužo, ranka visa mėlyna (rodo ranką); šonas mėlynas (rodo į kairį šoną); grasina; trenkė į ranką; visą šoną sudaužė (rodo pareigūnui pasikėlusi chalatą kairės pusės šoną) (1 t. b. l. 79-82). Nukentėjusioji I. N. tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme vienodai papasakojo įvykio aplinkybės, t. y. kad jai gulinti lovoje sūnus A. N. laikydamas rankoje sulūžusios kėdės medinę lazdą, užsimojo ja ir trenkė jai tris kartus į kairės rankos dilbį, taip pat medine lazda trenkė jai penkis kartus į kairės pusės sėdmenis, buvo didelės mėlynės, ant klubo buvo matyti raudona dėmė ir aplink mėlynė, ant riešo taip pat buvo mėlynė, skausmas praėjo po kokių 2 savaičių, matomi sužalojimai visiškai išnyko gal po mėnesio (1 t., b. l. 11-20, 41-48, 2 t. b. l. 102-103). Įvykio metu nukentėjusioji I. N. buvo blaivi, tuo tarpu kaltinamajam nustatytas 3,69 prom. girtumas. Nukentėjusioji I. N. apie tai, kad sūnus A. N. prieš ją smurtavo kitą dieną pasipasakojo ir liudytojai M. N.. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad nukentėjusiosios I. N. nurodytos įvykio aplinkybės sutapo su jos pirmiau policijos pareigūnams bei vėliau teisme nurodytomis įvykio aplinkybėmis (2 t., b. l. 95-96). Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, sutapo su kitais bylos įrodymais, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta. Tai, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją I. N. panaudojo fizinį smurtą patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai – Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame rieše ir kairėje šlaunyje I. N. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025-07-02; I. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai I. N. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai I. N. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; A. N. veiksmai sukėlė I. N. fizinį skausmą (1 t., b. l. 62-63). Pirmiau aptarti įrodymai jungiasi į nuoseklią visumą ir leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis A. N., konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitę –  motiną  I. N., tai yra laikydamas rankoje sulūžusios medinės kėdės koją, ja trenkė lovoje gulinčiai I. N. ne mažiau kaip 3 kartus į kairės rankos dilbį ir ne mažiau kaip 5 kartus į kairės pusės sėdmenis, taip sukėlė I. N. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jo kaltė įrodyta.

IV. Civiliniai ieškiniai

19.       BPK

20.       Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 54,10 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajai I. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 98-104). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajai I. N. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo A. N. tyčiniais veiksmais, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš A. N. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 54,10 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai I. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

21.       Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

22.       Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą, pripažįsta kaltinamąjį A. N. recidyvistu ir tuo pačiu nustato, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).   

23.       Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta, padaryta prieš savo artimą giminaitį – motiną I. N., panaudotas smurtas buvo itin intensyvus, nukentėjusiajai lazda buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas, paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją I. N., jam paskirtą arešto bausmę atliko 2024-11-07. A. N. 3 (trejų) metų laikotarpyje labai daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą – du kartus nesilaikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio reikalavimų nesilankyti I. N. gyvenamojoje vietoje ir neieškoti ryšių su ja, baustas už smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centruose neregistruotas ir negydytas, nors yra jauno ir darbingo amžiau, tačiau niekur nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. A. N. kaltės nepripažino ir savo veiksmų nevertino kritiškai, neatlygino nė dalies žalos Valstybinei ligonių kasai. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pažeidinėjo kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taip pat, kaip minėta, nepaisė jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų nesiartinti ir neieškoti ryšių su I. N.. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, skiriamos švelnesnės bausmės yra neefektyvios ir savo tikslų nepasiekia, nes kaltinamasis toliau vykdo nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės vidurkiui – 8 (aštuoniems) mėnesiams. Teismo vertinimu, naujus nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus sistemingai darančiam, pakartotinai po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo smurtaujančiam artimoje aplinkoje prieš tą pačią nukentėjusiąją savo motiną I. N., jokių išvadų dėl savo elgesio nedarančiam, savo elgesio nevertinančiam kritiškai, visiškai nepaisančiam skiriamų bausmių, įpareigojimų ir draudimų kaltinamajam, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgus ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, smurtinio elgesio artimoje aplinkoje kartotinumą, nėra, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytinos.

24.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 2 d. 01.20 val. iki 2025 m. liepos 3 d. 14.06 val. (viena para).

VI. Kiti bylos klausimai

25.       Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.  

26.       Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos; trys kėdės kojos, saugomos Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – sunaikintinos.

     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 2 d. 01.20 val. iki 2025 m. liepos 3 d. 14.06 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, A. N. pripažinti recidyvistu.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. N.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 54,10 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 10 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; trys kėdės kojas, saugomas Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Beržų g. 46, Panevėžyje – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                     Iveta Bartkevičienė