Civilinė byla Nr. e2YT-12950-1014/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08307-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.15.1; 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos D. B. atstovui advokatui Dariui Jurgučiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teismas
n u s t a t ė
1. Pareiškėja D. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja D. B. priėmė palikimą mirus motinai R. T. paveldimą turtą faktiškai pradėjusi valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė pareiškėjos D. B. motina R. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis žinomas paveldimas turtas Lietuvoje yra piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini). R. T. Jungtinėse Amerikos Valstijose neturėjo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, tačiau turėjo pinigų Fifth Third banko, esančio (duomenys neskelbtini) sąskaitoje bei asmeninius dokumentus ir daiktus, kuriuos ir perėmė/paveldėjo jos dukra (pareiškėja) D. B.. Pareiškėja ėmėsi tvarkyti paveldėjimo reikalus JAV mirus motinai nedelsdama, perėmė R. T. pinigines lėšas, asmeninius daiktus ir dokumentus.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2023 m. birželio 13 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros. Suinteresuotas asmuo pateikto pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, nagrinėjant bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. B. atstovas advokatas Darius Jurgutis pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatvyko į teismo posėdį, apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. T.. 2023 m. gegužės 25 d. gyventojų registro išrašas patvirtina, kad R. T. šeimyninė padėtis – mirusi našle(duomenys neskelbtini). Iš D. B. (buvusi – T.) gimimo liudijimo nustatyta, kad jos motina yra R. T.. 2023 m. gegužės 25 d. testamentų registro išraše pagal R. T. asmens kodą įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų nerasta bei įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra. 2022 m. balandžio 21 d. Mirties įraše nurodoma, kad R. T. mirties data (duomenys neskelbtini), mirties vieta Jungtinės Amerikos Valstijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
7. Iš akcinės bendrovės „Swedbank“ pateikto 2023 m. liepos 5 d. pareiškimo dėl informacijos pateikimo Nr. S/5775 matyti, jog R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra piniginių lėšų 6 692,42 Eur sumai. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iki 2023 m. birželio 13 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros.
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Po R. T. mirties pareiškėja (mirusiosios dukra) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po motinos mirties Jungtinėse Amerikos Valstijose užvaldė motinai R. T. priklausiusią pinigų dalį buvusią bendroje banko sąskaitoje Fifth Third (duomenys neskelbtini) taip pat užvaldė R. T. asmeninius daiktus bei dokumentus. Nenustatyta, kad kiti asmenys po R. T. mirties naudotųsi ir tvarkytų jos kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitas. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po motinos mirties sprendė su motinai priklausiusiu turtu susijusius, jo priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po R. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos dukra D. B., pradėjusi turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja D. B. priėmė motinos R. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai D. B. yra reikalingas tam, kad ši galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti pareiškėjos D. B. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė jos dukra D. B., (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos D. B. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja
| Rūta Kazlauskienė
|