Civilinė byla Nr. e2-3765-614/2020

           Proceso Nr. 2-55-3-01044-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 

2.3.4.5.4. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo UAB „Emilė“ atstovei advokatei I. K., atsakovų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST atstovui advokatui S. P., trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui L. Š., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį atsakovams BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai nemokumo administratorės J. K., ir UAB EDS INVEST, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų UAB “Interbesta”, antstoliui D. K., L. M., notarui E. N., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu iš dalies. Teismas

 n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Emilė“ ieškiniu teismo prašė pakeisti Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą, reg.Nr.5546, nurodant, kad subsidiariai atsakingo skolininko (įkaito davėjo) UAB „Emilė“ hipotekos kreditoriaus KB Kredito Unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių ir pareigų perėmėjas UAB EDS INVEST) naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikacinis kodas 20120120013737, patvirtintą 2012-10-05 Vilniaus m. 24 – ame notarų biure, reg. Nr.AG-1226, subsidiariai išieškotinas skolinis įsipareigojimas yra 1 375 480,68 Eur ir 363,18 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, panaikinant vykdomajame įraše numatytas iš subsidiariai atsakingo skolininko (įkaito davėjo) UAB „Emilė“ išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2016-05-17 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (VTK) 2012 m. spalio 4 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00389, pagal kurią VTK paskolino Emilei 3 951 000 Lt (1 144 288,69 Eur), paskolos grąžinimo terminas 2022 m. spalio 4 d. Prievolių pagal Paskolos sutartį užtikrinimui 2012 m. spalio 5 d. tarp VTK, Emilės ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (NTV) NTV buvo pasirašyta Sutartinė hipoteka, kuria VTK naudai buvo įkeistas Emilei ir NTV nuosavybės teise priklausantis turtas ir Sutartinis įkeitimas, kuriuo VTK naudai buvo įkeista Emilei priklausanti nuomos teisė. 2013 m. gegužės 10 d. tarp VTK, Emilės, NTV ir L. M. buvo pasirašytas Susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriuo buvo papildyta Hipotekos sutartis ir VTK naudai buvo įkeistas Emilės, NTV ir L. M. nuosavybės teise priklausantis turtas bei turtinės teisės. 2013 m. gruodžio 31 d. tarp VTK, Emilės ir UAB „Interbesta“ buvo sudaryta trišalė skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis, pagal kurią Interbesta perėmė visas teises ir pareigas į Emilės 8 263 607,41 Lt (2 393 306,13 Eur) skolą VTK bei perėmė visas reikalavimo teises į Emilės turėtą 1 454 400 Lt (421 223 Eur) pajinį įnašą, tame tarpe visas Emilės teises ir pareigas pagal Paskolos sutartį bei Emilės reikalavimo teises į 632 160 Lt (183 086,19 Eur) pajinį įnašą (toliau Trišalė sutartis). Pagal Trišalę sutartį 8 263 607,41 Lt (2 393 306,13 Eur) skolą VTK sudarė 8 176 137,16 Lt (2 367 973 Eur) negrąžinta paskolos suma, 84 592,21 Lt (24 499,60 Eur) palūkanų ir 2 878,04 Lt (833,54 Eur) delspinigių. Kadangi Interbesta neįvykdė savo prievolių pagal paskolos sutartį 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono 6 –ojo notarų biuro notaras A. N. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 1 375 480,68 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo. 2018 m. vasario 8 d. tarp VTK ir UAB EDS INVEST buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria, be kita ko, VTK perleido EDS INVEST reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ir šios sutarties įvykdymą garantuojančias Hipotekos sutartį ir Įkeitimo sutartį. Sutartis buvo įvykdyta 2018 m. kovo 27 d. Po Trišalės sutarties pasirašymo paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimui sudarytos Hipotekos ir įkeitimo sutartys liko galioti, padarius jose atitinkamus pakeitimus, pakeičiant skolininką iš Emilės į Interbestą. Po šios sutarties pasirašymo Interbestos įsipareigojimų pagal paskolos sutartis įvykdymas buvo užtikrintas tik kitiems asmenims, tame tarpe ir Emilei, nuosavybės teise priklausančiu turtu bei turtinėmis teisėmis, t.y. ne tik NTV ir L. M. atžvilgiu, bet ir Emilės atžvilgiu Hipotekos sutartis tapo svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 str. 1 d.). Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, įkeisto turto savininkas hipotekos kreditoriui už skolininko įsipareigojimų įvykdymą atsako įkeistu savo daiktu (CK 4.195 str. 1 d.); įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, remiantis kuria svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus. Svetimo turto hipotekos atveju įkeisto daikto savininko atsakomybė kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.). Nors Vykdomajame įraše ir nurodyta, kad 6 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos yra išieškotinos CK 6.210 str. pagrindu, tačiau palūkanos savo esme yra procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nes šias palūkanas prašoma skaičiuoti nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos (kas savo esme atitinka bylos iškėlimo teisme dieną) iki visiško įvykdymo. Kadangi svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturi asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką kaip bendraskolis, negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs iš įkaito davėjų, kurie nėra skolininkai CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme ir neturi asmeninės prievolės mokėti procesines palūkanas, jos neturi būti priteisiamos. Kai pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesines palūkanas kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo. Skolininko skolinio įsipareigojimo kreditoriui ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės įkeistu turtu apimtis sutampa, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas negali būti atsakingas už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas, ir atsako tik įkeistu turto. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles. Vykdymą pagal Vykdomąjį įrašą atlieka antstolis D. K., 2020 m. liepos 22 d. jis priėmė patvarkymą Nr.S-20-174-23177, kuriuo paskelbė varžytines, kuriose parduodamas Hipotekos sutartimi įkeistas Emilei nuosavybės teise priklausantis turtas bei turtinės teisės. Iš patvarkymo matosi, kad antstolis taip pat skaičiuoja ir palūkanas, kurių dydis patvarkymo priėmimo dieną yra 344 553,68 Eur. Jei varžytinėse Emilei priklausantis turtas būtų parduotas, tai už varžytinėse parduotą turtą gauta suma būtų nukreipta ne tik skolos, bet ir pagal Vykdomąjį įrašą priskaičiuotų palūkanų dengimui. Esant nurodytoms aplinkybėms Emilė yra priversta kreiptis į teismą dėl Vykdomojo įrašo pakeitimo, panaikinant įrašą dėl procesinių palūkanų išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 491 str. 1 d., 3 d.). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3 d.). Notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo CPK 511 str. nustatyta tvarka gali būti skundžiami tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims. Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka (CK 4.1941 str. 6 d.).

Atsakovai Kredito unija ir UAB  EDS INVEST  atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai nurodo, kad ieškovo ieškinyje išvardinti sandoriai tarp šalių buvo sudaryti, o UAB „Interbesta“ nevykdant įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N. 2016 m. birželio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5546 dėl 1 375 480,68 Eur skolos (1 055 385,84 Eur negrąžintos paskolos sumos, 168 119,23 Eur palūkanų ir 151 975,51 Eur delspinigių), 363,18 Eur kitų išlaidų ir remiantis CK 6.210 str. 6 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki vykdomojo įrašo visiko įvykdymo, išieškojimo. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. K.. Atsakovai kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimo teisiu pirkimo – pardavimo sutartį, kuria unija perleido visas reikalavimo teises į reikalavimo teisių sąraše nurodytas skolininkų prievoles, įskaitant ir reikalavimo teises, kylančias vykdymo procesuose, tame tarpe ir iš Paskolos sutarties bei 2016 m. birželio 29 vykdomojo įrašo Nr. 5546. Vykdymo proceso metu antstolis D. K. 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu išieškotoją kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ pakeitė UAB EDS INVEST. Pagrindinis skolininkas UAB „Interbesta“ šiuo metu yra veikianti įmonė, kuriai bankroto byla nėra iškelta. Duomenų apie pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ bankrotą nepateikė ir ieškovas.  Šiuo metu vykdymo proceso metu yra realizuojami UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ieškovo įkeisti turtai. Tiek UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek ir ieškovas UAB „Emilė“ įvairiais būdais vilkina skolos išieškojimą, teikdami įvairius ieškinius, skundus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko skola pagal Paskolos sutartį atsakovui UAB EDS INVEST iki šiol neišieškota bei yra skaičiuojamos CK 6.210 str. nustatytos 6 proc. metinės palūkanos. Įstatymai ir teismų praktika leidžia iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto išieškoti pagrindinio skolininko mokėtinas palūkanas. CK 6.874 str. 1 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 str. įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.261 str. suformuluota taisyklė, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Procesinių (kompensuojamųjų) palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus dėl piniginės prievolės pažeidimo patiriamus minimalius nuostolius, taip pat skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo piniginę prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl skolininko pareigos sumokėti kompensuojamąsias palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą, konstatavo, kad, suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą –atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Taigi skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Kaip žinia, hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). CK 4.174 str. 2 d. nustatyta, kad hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. CK 4.192 str. 4 d. numatyta, kad vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorius, kreipdamasis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, taip pat turi teisę reikalauti procesinių palūkanų. Taigi skolininkui (UAB „Interbesta“) pradelsus vykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, jam kyla pareiga ne tik grąžinti visą paskolos sumą, bet taip pat sumokėti palūkanas, įskaitant procesines-kompensacines palūkanas. Atsakovų nuomone, tiek aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek ir ieškovo ieškinyje nurodyta teismų praktika sudaro sąlygas išieškoti palūkanas iš piniginių prievolių nevykdančio skolininko, ir jokiu būdu nedraudžia skaičiuoti bei iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto išieškoti procesines palūkanas, tapusias skolininko vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovo nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai ne pagrindžia, bet paneigia pagrindinius ieškovo argumentus dėl galimybės išieškoti pagrindiniam skolininkui skaičiuojamas procesines palūkanas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Kasacinio teismo praktikoje buvo aiškiai pažymėta, kad tais atvejais, kai pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesines palūkanas kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo. Skolininko skolinio įsipareigojimo kreditoriui ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės įkeistu turtu apimtis sutampa, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas negali būti atsakingas už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas, ir atsako tik įkeistu turto. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles. Skolininkas UAB „Interbesta“ turi galiojančią pareigą kreditoriui grąžinti paskolos sumą ir mokėti ginčijamas palūkanas, todėl, priešingai nei teigiama ieškinyje, ginčijamu vykdomuoju įrašu hipotekos kreditoriaus išieškoma skolos suma (ir palūkanos) iš pagrindinio skolininko ir ieškovo svetimo hipoteka įkeisto turto sutampa, o vykdomasis įrašas ir jame nurodytos pagrindiniam skolininkui UAB „Interbesta“ skaičiuojamos procesinės palūkanos nepažeidžia jokių ieškovo teisių. Iš vykdomojo įrašo matyti, kad jame nurodytos 6 proc. dydžio palūkanos (CK 6.210 str.) yra asmeninė pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ prievolės dalis, notaras vykdomajame įraše nurodė įkaito davėjo duojmenis, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens. Vykdomajame įraše nurodyti ieškovo duomenys ir forma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 1R-144 „Dėl Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovų nuomone, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, o ieškinyje cituojama teismų praktika, ne pagrindžia, bet paneigia ieškinio reikalavimus.

Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu  į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti, nurodo, kad su ieškovo UAB „Emilė“ ieškinyje išdėstytais argumentais ir nurodyta kasacinio teismo praktika sutinka.

Trečiasis asmuo L. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyti sandoriai buvo sudaryti, o hipotekos sandorio pakeitimu L. M. įtraukta kaip svetimo turto hipotekos davėja. Pagal hipotekos sandorį VTK naudai įkeistas L. M. kaip svetimo turto hipotekos davėjui, nuosavybės teise priklausantis turtas. UAB „Interbesta“ neįvykdė savo prievolių pagal paskolos sutartį, todėl 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono 6 –ojo notarų biuro notaras A. N. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo, pradėtas priverstinis vykdymas, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką. CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teisės aktuose ir sutartyje numatyta kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų, nereiškia kad visais atvejais jos turi būti išieškomos iš hipoteka įkeisto turto. Svetimo turto įkaito davėjas kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu ir neturi asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal CK 6.37 straipsnio nuostatas palūkanos pagal prievoles, taip pat procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams, todėl notaro E. N. vykdomajame įraše nurodytos palūkanos, skaičiuojamos CK 6.210 str. pagrindu, negali būti išieškomos iš Ieškovės kaip svetimo įkeisto turto savininko.

Į teismo posėdį L. M. ir jos atstovė advokatė I. B. neatvyko, prašė nagrinėti bylą joms nesant.

Tretieji asmenys UAB „Interbesta“, antstolis D. K. ir notaras E. N. atsiliepimų į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretieji asmenys informuoti tinkamai. Byloje gautas trečiojo asmens D. K. prašymas nagrinėti bylą jam nesant. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė I. K. prašė tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. 

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas L. Š. prašė ieškinį tenkinti, pritarė ieškovo motyvams.

Atsakovų atstovas advokatas S. P. prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo UAB „Emilė“ ir atsakovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 4 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 12-00389 LTL (trumpinama – Paskolos sutartis), kuria ieškovui suteikta 1 144 288,69 Eur (3 981 000 Lt) dydžio paskolos suma, ir kad paskolos sumą ieškovas UAB „Emilė“ įsipareigojo grąžinti Paskolos sutartyje nustatyta tvarka iki 2022 m. spalio 4 d. Užtikrinant prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą, 2012 m. spalio 5 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, ieškovo UAB „Emilė“ ir trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta sutartinė hipoteka, kuria ieškovas taip pat įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Ginčo šalys nurodė, kad vėliau Hipotekos sandoris buvo keičiamas, papildomai įkeičiant tretiesiems asmenims L. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2013 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovo, atsakovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir trečiojo asmens UAB „Interbesta“ buvo sudaryta trišalė skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis, kuria ieškovo prašymu visos ieškovo, kaip paskolos gavėjo, teisės ir pareigos pagal Paskolos sutartį buvo perkeltos UAB „Interbesta“. Tarp šalių nėra ginčo, kad šios sutarties pagrindu ieškovas UAB „Emilė“ iš pagrindinio skolininko tapo svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininku, kurio turtu ištikrintos prievolės pagal Paskolos sutartį.

Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad UAB „Interbesta“ nevykdant įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N. 2016 m. birželio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5546 dėl 1 375 480,68 Eur skolos (1 055 385,84 Eur negrąžintos paskolos sumos, 168 119,23 Eur palūkanų ir 151 975,51 Eur delspinigių), 363,18 Eur kitų išlaidų ir remiantis CK 6.210 str. 6 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki vykdomojo įrašo visiko įvykdymo, išieškojimo. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. K..

Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovai kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimo teisiu pirkimo – pardavimo sutartį, kuria unija perleido visas reikalavimo teises į reikalavimo teisių sąraše nurodytas skolininkų prievoles, įskaitant ir reikalavimo teises, kylančias vykdymo procesuose, tame tarpe ir iš Paskolos sutarties bei 2016 m. birželio 29 vykdomojo įrašo Nr. 5546.

Vykdymo proceso metu antstolis D. K. 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu išieškotoją kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ pakeitė išieškotoju UAB EDS INVEST.

Šalys taip pat nekelia ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo nagrinėjimo teisme metu pagrindinis skolininkas UAB „Interbesta“ yra veikianti įmonė, kuriai bankroto byla jam nėra iškelta.

Ieškovas prašo pakeisti notaro išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad ieškovo, kaip subsidiariai atsakingo skolininko pagal hipotekos sandorį prievolės apimtis yra mažesnė, nei vykdomajame įraše yra nurodyta, o būtent - ginčija prievolę dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos iki visiško įvykdymo, nurodydamas, kad tarp jo ir kreditoriaus susiklostė daiktiniai, o ne prievoliniai teisiniai santykiai, ir jis neturi prievolės grąžinti skolos už skolininką, jis negali būti pripažintas skolininku CK 6.37 straipsnio prasme.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama – CK) 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Akivaizdu, kad procesinių (kompensuojamųjų) palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus dėl piniginės prievolės pažeidimo patiriamus minimalius nuostolius, taip pat skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Gausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo piniginę prievolę. Taigi, suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių (skolininko ir kreditoriaus) prievoliniai santykiai nepasibaigia, o tam tikra prasme įgyja naują kokybę, kadangi kreditoriui atsiranda teisė reikalauti skolą grąžinti, o skolininkui atsiranda pareiga ją grąžinti. Skolininkui negrąžinus skolos iki nustatyto termino, be jau įvardintų paskolos materialinių teisinių santykių tarp paskolos sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai: skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą –atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (jau minėta CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita, nes tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis. Dėl šios priežasties skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Ieškovas šiuo atveju neginčija pagrindinio skolininko piniginės prievolės pažeidimo fakto ir aplinkybių, o taip pat prievolės mokėti palūkanas, neginčija ir prievolės apimties ar jos dydžio, tačiau nurodo, kad jis, kaip įkaito davėjas, šios prievolės neturi. 

Spręsdamas šalių ginčą teismas pažymi, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).

CK 4.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų priedų  matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo (pirminio kreditoriaus) buvo sudaryta maksimalioji hipoteka. Taigi, maksimalios hipotekos sandoriu bei maksimalaus sutartinio įkeitimo sandoriu buvo užtikrinta ne tik skolininko pagrindinė prievolė pagal sutartį, bet ir netesybos bei kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui (sutarčių su papildymais ir pakeitimais 7.2 punktai).

CK 4.192 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis. Minėta, kad trišale sutartimi pasikeitus skolininkui, skolininkas UAB „Interbesta“ piniginių prievolių iš paskolos sutarties joje nustatytomis sąlygomis neįvykdė, dėl to 2016 m. birželio 29 d. buvo atliktas notaro vykdomasis įrašas, iš įkeisto turto kartu nurodant išieškoti negrąžintą kredito sumą bei palūkanas ir delspinigius. 

Ieškovas teisingai nurodo, kad hipotekos specifinė ypatybė šiuo atveju yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai. Teismas sutinka, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ieškovo ieškinyje nurodoma kasacinio teismo praktika cituojama nepilnai ir netiksliai bei savaip interpretuojama. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko akcentuojama, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo ir jeigu įsipareigojimas įvykdytas, įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad tam daiktui būtų panaikinta hipoteka  (CK 4.195 straipsnio 4 dalis, 6.112 straipsnio 2 punktas). Tačiau byloje šalys nurodė, kad maksimalia hipoteka ir įkeitimu užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta nei skolininko, nei įkaito davėjo (ieškovo). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atlikdamas vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notaras, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše, pasiūlė išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas, kadangi hipoteka (įkeitimas) juos apėmė, bei vykdomajame įraše, kaip ir turi būti esant svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju, nurodė, kad įkaito davėjas (ieškovas) yra su skolininku subsidiariai atsakingas (nurodė įkaito davėjo kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis). Skolininko skolinio įsipareigojimo kreditoriui ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės įkeistu turtu apimtis šiuo atveju sutampa, svetimo daikto hipoteka ir įkeitimu įkeisto turtu (daikto) savininkas negali būti atsakingas ir nagrinėjamu atveju nėra atsakingas už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas ir atsakys tik iš įkeisto turto. Minėta, kad išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles. Taip pat minėta, kad skolininkas UAB „Interbesta“ turi galiojančią pareigą naujajam kreditoriui UAB EDS INVEST grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas bei delspinigius, todėl kreditoriaus išieškoma skolos suma (ir palūkanos) iš pagrindinio skolininko ir ieškovo kaip svetimo hipoteka įkeisto turto savininko sutampa, todėl teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog vykdomasis įrašas ir jame nurodytos pagrindiniam skolininkui UAB „Interbesta“ skaičiuojamos procesinės palūkanos ieškovo teisių nepažeidžia, kadangi vykdomajame įraše nurodytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nėra asmeninė ieškovo prievolė, o yra trečiojo asmens UAB „Interbesta“ prievolė už jos laiku neįvykdytas sutartines prievoles. Nėra abejonių, kad pagal aptartą reglamentavimą leidžiama iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto išieškoti ne tik pagrindinio skolininko mokėtinas skolos bei delspinigių sumas, bet ir pagrindinio skolininko mokėtinas procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, jog ieškovas nepagrindė ieškinio, todėl tenkinti jo ir pakeisti vykdomąjį įrašą ieškovo įvardintose dalyse ieškinio argumentais nėra pagrindo (CPK 178 str.). 

Teismo vertinimu kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. 

Teismas taip pat nenustatė piktnaudžiavimo procesu atvejų, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, todėl prašymas skirti baudą ieškovui atsakovų prašymu netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti. 

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Eglė Surgailienė