Administracinė byla Nr. I1-388-402/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02502-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3

S

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 14 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje.

Pareiškėjas

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-24). Nurodė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose bausmę atliko šiais laikotarpiais: 2020-02-13 iki 2020-03-09; 2020-03-10 iki 2020-04-01; 2020-04-02 iki 2020-04-27; 2020-04-28 iki 2020-05-25; 2020-05-26 iki 2020-06-22; 2020-06-23 iki 2020-07-14; 2020-07-15 iki 2020-07-26. Socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Toks planas yra parengtas ir pareiškėjui
2019-12-09 Nr. 86/04K-176, su kuriuo supažindintas ir tai patvirtinta parašu. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas, tačiau tam reikalingas pareiškėjo motyvacija ir iniciatyva. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu, taigi socialinės reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisinį reglamentavimą socialinės reabilitacijos programos kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems nevykdomos, kadangi nuteistieji perkeliami į kamerų tipo patalpas už paskirtas nuobaudas. Pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis su prašymu dėl individualių susitikimų su įstaigos psichologais, tačiau to nedarė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020-02-13 iki 2021-01-26 ir nuo 2021-07-13 iki 2021-09-15 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose bausmę atliko šiais laikotarpiais: 2020-02-13 iki 2020-03-09; 2020-03-10 iki 2020-04-01; 2020-04-02 iki 2020-04-27; 2020-04-28 iki 2020-05-25; 2020-05-26 iki 2020-06-22; 2020-06-23 iki 2020-07-14; 2020-07-15 iki 2020-07-26 (b. l. 25-43). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas už paskirtas nuobaudas laikotarpiu nuo 2021-01-26 iki 2021-09-15 bausmės kamerų tipo patalpose (KTP), neatliko. Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų, todėl teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2020-02-13 iki 2020-07-26 kada pareiškėjas atlikinėjo už paskirtas nuobaudas bausmę kamerų tipo patalpose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo uždarytas kameroje ir per savaitę galėjo tik 14 valandų pasivaikščioti kiemelyje.  

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 str. numatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. 2. Nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, laikomi rakinamose kamerose. Darytina išvada, kad Marijampolės PN šiuo aspektu teisės aktų nepažeidė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programų veikloje.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 136) straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 1371 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą (BVK 1371 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai (BVK 1371 straipsnio 5 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (BVK 1371 straipsnio 7 dalis).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtino Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodiką, kurios 5 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos prižiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Šios metodikos 10 punkte nurodyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu. Per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2019-12-09 Nr. 86/04K-176, pareiškėjas su planu 2019-12-09 supažindintas pasirašytinai (b. l. 73-77). Šis planas sudarytas jam atvykus į pataisos įstaigą, kaip numato BVK 1371 straipsnio 4 dalis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 (kuriuo patvirtinta individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir jo rengimo metodika) 5 punktas. Plane yra numatytos pareiškėjui taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo terminai. Plane yra 2-ojo resocializacijos skyriaus specialistų įrašai apie pravestus pokalbius su pareiškėju, apie socialinės reabilitacijos rezultatus (kalbėta su nuteistuoju pagal planą dėl aplinkos įtakos, nusikaltimų analizė) (b. l. 74, 76). Minėtais duomenimis nustatyta, kad socialinės reabilitacijos plano priemonės buvo vykdomos, su pareiškėju ne kartą buvo vedami individualūs motyvaciniai pokalbiai. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių neteikimo, netinkamo jų teikimo ar jų trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plano nevykdymo atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas. Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidauja, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad buvo nepakankama užimtumo programų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės atstovo teiginius, daro išvadą, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo. Pareiškėjo teiginiai yra šabloninio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokios sąlygos turėjo būti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę dalyvauti programose ar užsiimti kitomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų, kitų renginių bei užsiėmimų, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti. Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl nepakankamo užimtumo ir neužtikrintų jo poreikių negali pagrįsti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo (ne)vykdant BVK 136, 137 ir 1371 straipsniuose numatytų socialinės reabilitacijos programų. CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nustačius, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja