Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-09][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2639-502-2021].docx
Bylos nr.: eA-2639-502/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Statybą leidžiantys dokumentai
Statybą leidžiantys dokumentai
Kiti su statybą leidžiančiais dokumentais susiję klausimai
Kiti su statybą leidžiančiais dokumentais susiję klausimai
Kiti su statyba susiję klausimai
Kiti su statyba susiję klausimai
Žemės teisiniai santykiai
Statyba
Statyba
Statyba

?

Administracinė byla Nr. eA-2639-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02149-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.7

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 30 d. raštą Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) panaikinti NŽT 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 1SS-1396-(5.59E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nekeičiant sudegusio statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio).

2.       Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, motyvuodamas tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020. NŽT vadovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1SS-1396-(5.59E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) Sprendimą laikė pagrįstu. Ginčijami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir yra nepagrįsti, nes VAĮ 27 straipsnio 5 dalis nenumato galimybės atsisakyti tenkinti asmens prašymą dėl vykstančių teisminių ginčų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nutraukiama) tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime. Tapačiais skundais pripažįstami skundai, kuriuose yra tapačios šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pareiškėja į NŽT Kauno miesto skyrių kreipėsi dėl leidimo (sutikimo) rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį valstybinėje žemėje, kaip į valstybinės žemės sklypo patikėtinį. Šiuo klausimu nėra pradėtas joks teisminis nagrinėjimas. Atsakovo nurodytoje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemėtvarkos darbai“ matininko parengto žemės sklypo tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos suderinimo ir jis nėra tapatus pareiškėjos pateiktam prašymui išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą. Civilinėje byloje nebuvo įrodinėjamas statinio išnykimo faktas, o reikalavimai civilinėje byloje ir atsakovui pateiktame prašyme yra skirtingo teisinio pobūdžio. Todėl Sprendime nepagrįstai vadovautasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi. Sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo (ginčijamas NŽT sprendimas panaikintas) ir pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl teismo sprendimo vykdymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statinys nėra išnykęs, todėl pareiškėja gali pasinaudoti savininko teise atstatyti statinį. NŽT Kauno skyrius pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą turėjo išnagrinėti objektyviai, nešališkai įvertinti jame nurodytas aplinkybes.

3.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis taikoma tam, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu. Civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 J. G. ginčijo NŽT sprendimus ir prašė įpareigoti NŽT suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Minėtame sklype yra registruotas gyvenamasis namas ir inžinerinis statinys – šulinys, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakovo vertinimu, J. G. prašymą dėl sutikimo rekonstruoti sudegusį namą NŽT Kauno skyriui pateikė tik tam, kad galėtų pateikti papildomus įrodymus civilinėje byloje, kurioje ginčas kilo atsakovui atsisakius derinti žemės sklypo kadastro duomenis, motyvuojant tuo, kad gyvenamasis namas yra sunykęs. Pareiškėjos siekiai tiek civilinėje byloje, tiek teikiant NŽT Kauno miesto skyriui prašymą dėl sutikimo rekonstruoti gyvenamąjį namą yra tapatūs ir glaudžiai susiję. Sprendimas ir Raštas yra teisėti ir pagrįsti.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.

 

II.

 

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjos J. G. skundą patenkino, t. y. panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 30 d. raštą Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 1SS-1396-(5.59E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. G. prašymą dėl sutikimo rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nekeičiant sudegusio statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio) išdavimo bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 686,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas ir inžinerinis statinys – šulinys, jų nusidėvėjimas yra 70 proc., gyvenamojo namo baigtumas – 8 proc. 3/4 dalys šių nekilnojamojo turto objektų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, likusi 1/4 dalis šių daiktų pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas šiuo adresu nėra suformuotas ir nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. 1962 m. lapkričio 12 d. sutarties „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ pagrindu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojams A. V. ir A. V. buvo suteiktas 600 kv. m žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos pagrindu nustatyta, kad 2007 m. vasario 15 d. buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini). Nuomos teisė į žemės sklypą prie įgyjamų pastatų pagal 2009 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1152 1 punktą ir pagal 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-1154 1 punktą perėjo gyvenamojo namo įgijėjams – pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G.. Šiuo metu yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatai. NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7) atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (plotas 1 957 kv. m), kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, jog suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas.

8.       Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja NŽT Kauno rajono skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nekeičiant sudegusio gyvenamojo namo išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio). Toks prašymas buvo grindžiamas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu ir atsižvelgiant į žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764. NŽT Kauno miesto skyrius ginčijamu 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, motyvuodamas tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020. NŽT vadovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ginčijamu 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1SS-1396-(5.59E) Sprendimą laikė pagrįstu. Priimdamas Sprendimą ir Raštą atsakovas rėmėsi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, kurioje reglamentuota, jog jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas (Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020), administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

9.       Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui NŽT, kurioje pareiškėja prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (plotas 1957 kv. m), kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas, ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad dar iki pareiškėjos 2020 m. gegužės 7 d. prašymo (dėl kurio yra priimtas ginčijamas Sprendimas šioje byloje) inicijuotų viešojo administravimo procedūrų tarp pareiškėjos ir atsakovo NŽT jau buvo kilę teisminių ginčų dėl teisinių santykių žemės sklypo kadastrinių duomenų bylų tikrinimo srityje (prašymas išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nekeičiant sudegusio statinio išorės matmenų nebuvo analizuojamas ir nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020). Taigi ankstesnio pareiškėjos reikalavimo turinys civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 ir 2020 m. gegužės 7 d. prašymo, dėl kurio priimtas ginčijamas Sprendimas, turinys nebuvo tapatus, t. y. konstatuotina, kad NŽT Kauno skyriui priimant ginčijamą Sprendimą, šalių ginčas dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą teisme vyko ne tuo pačiu klausimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo ginčijamu Sprendimu ir Raštu NŽT skundo (prašymo) nagrinėjimą pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 7 d. prašymą nutraukti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi.

10.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nors ir taikė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, tačiau iš Sprendimo turinio matyti, jog prašymo nagrinėjimas nėra nutrauktas, bet prašymas yra atmestas. Be to, nei Sprendime, nei Rašte nebuvo siekiama atskleisti faktinės aplinkybės, kad 2020 m. gegužės 7 d. prašymas, dėl kurio priimtas Sprendimas, ir teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjos ir NŽT buvo tuo pačiu klausimu.

11.       Teismas konstatavo, kad nors skundžiamuose aktuose esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, tačiau jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nenurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl teismas panaikino skundžiamus Sprendimą ir Raštą bei tenkino pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

III.

 

12.       Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

13.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl sutikimo rekonstruoti sudegusį namą tik tam, kad galėtų pateikti papildomus įrodymus civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020. Pareiškėjos siekis tiek sprendžiant ginčą tarp šalių civilinėje byloje, tiek minėtas prašymas yra iš esmės tapatūs ir labai glaudžiai susiję, kadangi prašymu pareiškėja siekė gauti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, t. y. jį atstatyti. O civilinėje byloje kaip tik ir kilo ginčas dėl šalių, kad gyvenamasis namas yra sunykęs (likę tik pamatų fragmentai), todėl atsakovas ir atsisakė derinti žemės sklypo kadastro duomenis.

14.       Atsakovas teigia, kad tiek Rašte, tiek Sprendime buvo aiškiai nurodyti atsisakymo motyvai, t. y. kad vyksta teisminis ginčas. Nebuvo pagrindo smulkiai nurodyti teisminio ginčo faktines aplinkybes, nes ta pati advokatė atstovavo tą pačią pareiškėją minėtoje civilinėje byloje. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad institucija netinkamai nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, nepateiktas konkretus teisinis pagrindas. Priešingai – buvo pateiktas konkretus teisinis pagrindas, kad vyksta teisminis ginčas, o ginčo faktinės aplinkybės tiek pareiškėjai, tiek jos atstovei advokatei buvo žinomos. Todėl teismas netinkamai taikė VAĮ, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

15.       Pareiškėja J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Pareiškėja nurodo, kad vertinant jos prašymo NŽT reikalavimą ir teisme keltus ieškinio reikalavimus akivaizdu, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra tapatiems klausimams ištirti ir yra iš esmės skirtingo teisinio pobūdžio, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl tam tikrų sąsajų ginčuose nepagrindžia teisinio ryšio, kuris nulemtų būtinumą taikyti VAĮ 27 straipsnio 5 dalį. Kadangi pareiškėjos reikalavimai yra skirtingo teisinio pobūdžio ir nagrinėjamas objektas ne tas pats, teismas pagrįstai sprendė, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjos prašymą ir dėl jo priimdama ginčijamus sprendimus, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalį. Atsakovas turėjo pagrįsti aplinkybę, kad į pareiškėjos iškeltą prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bus atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tačiau tokių argumentų atsakovas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Atsakovas deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindžia. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 30 d. rašto Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. 1SS-1396-(5.59E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą.

18.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodomų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl pagrįstai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 30 d. raštą Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 1SS-1396-(5.59E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. G. prašymą dėl sutikimo rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nekeičiant sudegusio statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio) išdavimo.

21.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja NŽT Kauno rajono skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nekeičiant sudegusio gyvenamojo namo išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio). Toks prašymas buvo grindžiamas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu ir atsižvelgiant į žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764. NŽT Kauno miesto skyrius ginčijamu 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 8SD-2636-(14 8 125E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, motyvuodamas tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020. NŽT vadovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ginčijamu 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1SS-1396-(5.59E) Sprendimą laikė pagrįstu. Priimdamas Sprendimą ir Raštą atsakovas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, numatančia, jog jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

22.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei NŽT, kurioje pareiškėja prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (plotas 1957 m2), kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas, ir atsisakyta įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

23.       Įvertinus reikšmingas bylai aplinkybes pagrįstai spręsta, kad pareiškėjos reikalavimo turinys civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 ir 2020 m. gegužės 7 d. prašymo, dėl kurio priimtas ginčijamas Sprendimas, turinys nebuvo tapatus, ir  konstatuota, jog NŽT Kauno skyriui priimant ginčijamą Sprendimą, šalių ginčas dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą teisme vyko ne tuo pačiu klausimu. Sutiktina su teismo išvada, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo ginčijamu Sprendimu ir Raštu NŽT skundo (prašymo) nagrinėjimą pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 7 d. prašymą nutraukti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, dėl ko ginčijami aktai pripažinti neatitinkančiais šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

24.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje NrA261-3555/2011 ir kt.).

25.       Pareiškėja J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

26.       Sąskaita už teisines paslaugas serija 2021 Nr. 009 ir 2021 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje parengimą advokatei A. V. sumokėjo 869,00 Eur sumą, kuri neviršija už šią teisinę paslaugą maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl gali ir turi būti priteisiama iš atsakovo.

27.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai J. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 869,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

        Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • e2A-999-230/2020
  • 2-11