Civilinė byla Nr. 2-2208/2011
Procesinio sprendimo kategorija 126.5(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ bankroto byloje Nr. B2-1346-436/2011.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Alsantė“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d. Pasibaigus teismo nustatytam terminui kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti bankrutuojančios įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus už bendrą 16 644 159,38 Lt sumą, tarp jų UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt reikalavimą, Danske bankas A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt reikalavimą, Swedbank, AB 3 819 525,89 Lt dydžio reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino UAB ,,Alsantė” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant šiuos kreditorių reikalavimus: UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt reikalavimą, Danske bankas A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt reikalavimą, Swedbank, AB 3 819 525,89 Lt dydžio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų ir jų dydžio administratorius neginčija, duomenų, paneigiančių administratoriaus prašymo pagrįstumą, teismas neturi, todėl prašymas patvirtinti nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus tenkintas. Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 177 298,04 Lt, antros eilės kreditorių – 419 641,43 Lt, trečios eilės kreditorių – 16 080 624,38 Lt. Visų asmenų, kurių pretenzijos atitinka įmonės apskaitoje apskaitomas įsiskolinimo sumas, arba kurių skirtumas yra pagrįstas dokumentais, prašymai įrašyti į BUAB „Alsantė“ kreditorių sąrašą administratoriaus yra neginčijami. BUAB „Alsantė“ nuomonę dėl kreditorių reikalavimų dalies, grindžiamos pradelstų delspinigių skaičiavimu, administratorius pateiks teismui 2011 m. liepos mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius R. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl BUAB „Alsantė“ kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, kuria būtų nutarta: a) nurodyti atskirai BUAB „Alsantė“ kreditorius, kurių kreditoriniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka (įkeitimu); b) netvirtinti Danske Bank A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4037-262/2011 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2076-436/2011; c) netvirtinti UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2076-436/2011; d) sumažinti bendrą Swedbank, AB kreditorinį reikalavimą nuo nutartimi patvirtinto 3 819 525,89 Lt iki 3 572 954,86 Lt dydžio. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Danske lizingas“ kreditoriniai reikalavimai negalėjo būti patvirtinti, nes dėl jų pagrįstumo vyksta teisminiai ginčai. Šiems kreditoriams vienašališkai nutraukus sutartis, BUAB „Alsantė“ dar iki jos bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į teismą dėl minėtų sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Patenkinus BUAB „Alsantė“ ieškinius, bankas privalėtų toliau vykdyti minėtas kredito limito ir finansinio lizingo sutartis bei netektų kreditorinio reikalavimo BUAB „Alsantė“ atžvilgiu. Nurodytų kreditorinių reikalavimų pagrįstumas priklauso nuo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4037-262/2011 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-2076-436/2011 baigties. Tik išsprendus klausimą, ar teisėtai vienašališkai nutrauktos sutartys, bus įgyta reikalavimo teisė į BUAB „Alsantė“.
- Swedbank, AB 3 819 525,89 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas turi būti sumažintas. Šis reikalavimas kildintas iš Kredito linijos sutarties Nr. 2002/J-016 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei teigta, kad jį sudaro 3 107 200,24 Lt negrąžinto kredito, 143 141,66 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 549 913,33 Lt priteistų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 14 929,67 Lt priteistų delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas, 4 243,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Swedbank, AB, apskaičiuodama savo kreditorinį reikalavimą, 549 913,33 Lt dydžio delspinigius už laiku negrąžintą kreditą ir 14 929,67 Lt dydžio delspinigius už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas, skaičiuoja nuo 2010 m. gegužės 12 d. (Kredito linijos sutarties pabaiga) iki 2011 m. kovo 31 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena). Tai sudaro 323 dienų laikotarpį. Negalima reikalauti tų delspinigių, kurie buvo priskaičiuoti vėliau nei prieš 6 mėnesius iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Swedbank, AB gali reikalauti delspinigių iš viso už 182 dienas. Taigi, delspinigių už laiku negrąžintą kreditą suma, kurios gali reikalauti Swedbank, AB yra 309 858,28 Lt, o delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas suma yra 8 410,69 Lt. Bendra Swedbank, AB kreditorinio reikalavimo suma turi būti ne didesnė kaip 3 572 954, 86 Lt.
- Nutartyje dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo privalu atskirai nurodyti tų kreditorių reikalavimus, kurie yra užtikrinti hipoteka (įkeitimu). To skundžiamoje nutartyje nepadaryta, todėl kreditorių, prievolių kuriems vykdymas yra užtikrintas hipoteka (įkeitimu), reikalavimai negalės būti patenkinti BUAB „Alsantė“ bankroto proceso metu iš įkeisto turto. Tai yra pagrindas nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.
Atsakovo BUAB „Alsantė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra remiantis bylos medžiaga. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl skundžiamos teismo nutarties patikslinimo, kiek tai susiję su kreditorių, kurių reikalavimai ar jų dalis užtikrinti hipoteka ir įkeitimu, išskyrimo į atskirą sąrašą.
Kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Danske lizingas“ atstovas atsiliepimu prašo: 1) atmesti atskirojo skundo dalį, kuria reikalaujama panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį netvirtinant Danske Bank A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2-4037-262/2011 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2076-436/2011, ir nutartį, kuria patvirtintas Danske Bank A/s Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, palikti nepakeistą; 2) atmesti atskirojo skundo dalį, kuria reikalaujama panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį netvirtinant UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2076-436/2011, ir nutartį, kuria patvirtintas UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, palikti nepakeistą; 3) atmesti atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį, atskirai nurodant BUAB „Alsantė“ kreditorius, kurių reikalavimai yra užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, ir šią nutarties dalį palikti nepakeistą; 4) atskirojo skundo dalį, kuria reikalaujama panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį mažinant bendrą „Swedbank“, AB reikalavimą iki 5 372 954,86 Lt, nagrinėti teismo nuožiūra; priteisti iš atskirąjį skundą padavusio kreditoriaus R. T. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Danske lizingas“ reikalavimai BUAB „Alsantė“ bankroto byloje yra galiojantys, jų dydis neginčijamas, todėl teismui nėra pagrindo jų netvirtinti. Nėra pagrindo atidėti kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo iki bus išnagrinėtos kitos bylos. Atskirąjį skundą pareiškęs R. T. elgiasi nesąžiningai ir visomis teisinėmis priemonėmis siekia užkirsti galimybę Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir UAB „Danske lizingas“ dalyvauti BUAB „Alsantė“ kreditorių susirinkimuose. Skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiama nutartis yra naikintina, joje neišskyrus kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti hipoteka ir įkeitimu.
Kreditoriaus Swedbank, AB atstovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas prašymas taikyti ieškinio senatį, todėl ji ir nebuvo taikyta. Bankas kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Alytaus rajono apylinkės teismo priverstinai išieškoti skolą, todėl toks kreipimasis nutraukė ieškinio senaties terminą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro apelianto (kreditoriaus) R. T. atskirojo skundo argumentai, kuriais jis ginčija 2011 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Anot apelianto, skundžiamoje nutartyje turėjo būti atskirai išskirti kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka (įkeitimu); negalėjo būti patvirtinti Danske Bank A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt dydžio ir UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai, kol dėl ginčijamos jų reikalavimo teisės neįsiteisės teismo sprendimai kitose bylose; Swedbank, AB patvirtintas 3 819 525,89 Lt kreditorinis reikalavimas turi būti sumažintas iki 3 572 954,86 Lt dydžio.
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Dėl kreditorių, kurių reikalavimai ar jų dalis yra užtikrinti įkeitimu (hipoteka), išskyrimo į atskirą kreditorių sąrašą
IBĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos). Skundžiama 2011 m. birželio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Alsantė“ bendras kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (t. 4, b. l. 119-123), tačiau joje nebuvo išskirti į atskirą sąrašą kreditorių reikalavimai, kurie užtikrinti hipoteka (įkeitimu). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodytų ĮBĮ normų sudėtis nesudaro jokio pagrindo teigti, kad teismo nutartyje, kuria tvirtinami kreditoriniai reikalavimai, turi būti atskirai išskirti (nurodomi atskirame sąraše) tų kreditorių reikalavimai, kurie (ar kurių dalis) užtikrinti hipoteka (įkeitimu). Toks reikalavimų išskyrimas neturi teisinės reikšmės. ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta detali kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Apelianto aiškinimas, kad privalomai turi būti išskiriami kreditoriniai reikalavimai, kurie yra užtikrinti hipoteka (įkeitimu), neatitinka ĮBĮ nuostatų turinio, todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai, kuriais bandoma įrodinėti, jog teismo nutartyje esą nepagrįstai neišskirti hipoteka ir/ar įkeitimu užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, yra atmestini.
Dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Danske lizingas“ kreditorinių reikalavimų
Skundžiami nutartimi BUAB „Alsantė“ bankroto byloje patvirtinti UAB „Danske lizingas“ 731 363,11 Lt bei Danske bankas A/S Lietuvos filialo 9 761 673,96 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai (t. 4, b. l. 119-123). ĮBĮ 26 straipsnyje, kuris reglamentuoja kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus, nurodyta, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Iš UAB „Alsantė“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymo matyti, kad jis, prašydamas patvirtinti kreditorių sąrašą, neginčijo UAB „Danske lizingas“ bei Danske bankas A/S Lietuvos filialo kreditorinių reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, kad šiuo atveju aptariamų kreditorių reikalavimai negalėjo būti tvirtinami vien dėl to, kad tarp BUAB „Alsantė“ ir šių kreditorių nagrinėjami teisminiai ginčai kitose bylose dėl vienašalio nutraukimo sutarčių, pagal prievoles iš kurių yra kildinami kreditoriniai reikalavimai. Iš bylos duomenų dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinio reikalavimo matyti, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas kredito ir lizingo gavėjui UAB „Alsantė nevykdant sutartinių įsipareigojimų nutraukė su juo sudarytas kredito bei finansinio lizingo sutartis ir įgijo į UAB „Alsantė“ reikalavimo teises dėl tam tikrų sumų pagal tas sutartis priteisimo (t. 4, b. l. 52-54). Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir dėl UAB „Danske lizingas“ reikalavimo, t. y. UAB „Alsantė“ nevykdant įsipareigojimų buvo nutrauktos su ja sudarytos lizingo sutartys (t. 4, b. l. 56-59). UAB „Alsantė“ dar iki bankroto bylos jai iškėlimo kreipėsi į teismą dėl minėtų sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Apelianto minimose bylose iš esmės yra sprendžiami klausimai, ar pagrįstai buvo nutrauktos sutartys su UAB „Alsantė“. Vertinant nurodytas aplinkybes šiuo atveju esminę reikšmę turi vėliau įvykęs juridinis faktas - bankroto bylos iškėlimas UAB „Alsantė“. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnio nuostatos). Vertinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju bankroto bylos iškėlimo faktas UAB „Alsantė“ iš esmės sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokios atsiranda ir sutarčių nutraukimo, dėl kurio pagrįstumo sprendžiama apelianto nurodytose kitose bylose, atveju. Apeliantas neišsako argumentų dėl aptariamų kreditorių reikalavimų susidarymo pagrindo arba reikalavimų dydžio. Taigi apelianto argumentai, kad jeigu būtų patenkinti BUAB „Alsantė“ ieškiniai dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, esą turėtų būtų toliau vykdomos nutrauktos sutartys, kad tokiu atveju aptariami kreditoriai netektų reikalavimo teisės BUAB „Alsantė“ atžvilgiu, laikytini neteisingais, nes neatitinka ĮBĮ nuostatų dėl finansinių prievolių vykdymo tolesnio uždraudimo ir tų prievolių vykdymo terminų pasibaigimo atsiradus bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktui. Po bankroto bylos UAB „Alsantė“ iškėlimo, išnyko pagrindas teigti, kad tik išsprendus teisminį ginčą dėl anksčiau įvykdyto vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumo, būtų galima tvirtinti nurodytų juridinių asmenų kreditorinius reikalavimus BUAB „Alsantė“ bankroto byloje. Išdėstytų motyvų pagrindu atmestini tie atskirojo skundo argumentai, kuriais ginčijamos nutarties dalys dėl UAB „Danske lizingas“ bei Danske bankas A/S Lietuvos filialo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iškilus ginčui dėl UAB „Danske lizingas“ bei Danske bankas A/S Lietuvos filialo kreditorinių reikalavimų ar jų dalies dydžio, galimas reikalavimų tikslinimas būtų sprendžiamas ĮBĮ normų nustatyta tvarka (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).
Dėl Swedbank, AB kreditorinio reikalavimo
Skundžiama nutartimi tarp kitų patvirtintų BUAB „Alsantė“ kreditorinių reikalavimų buvo patvirtintas ir Swedbank, AB 3 819 525,89 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (t. 4, b. 119-123). Pagal byloje esančius duomenis šį reikalavimą sudarė: 3 107 200,24 Lt negrąžinto kredito, 143 141,66 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 549 913,33 Lt priteistų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 14 929,67 Lt priteistų delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas, 4 243,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apelianto teigimu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o šiuo atveju jie buvo skaičiuoti už ilgesnį laikotarpį, todėl Swedbank, AB patvirtintas kreditorinis reikalavimas turi būti atitinkamai sumažintas. Taigi šiuo atveju apeliantas iškelia klausimus, susijusius su ieškinio senaties teisinio instituto taikymu.
Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). ĮBĮ nuostatos numato, kad įmonės administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą; pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9, 10 punktai).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo (t. y. ginčo šalies) bankroto administratorius neprašė taikyti ieškinio senaties termino Swedbank, AB pareikštam kreditoriniam reikalavimui ar jo daliai. Priešingai, jis sutiko su kreditoriaus prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010, nurodė, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas negali taikyti jo savo iniciatyva.
Nagrinėjamu atveju atsakovo BUAB „Alsantė“ bankroto administratorius neprašė taikyti ieškinio senaties, o kreditorius R. T., nebūdamas materialinio teisinio santykio šalimi dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo dydžio, negali reikšti reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo. Be to, pagal CPK taisykles atskirajame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl tik apeliacinėje instancijoje klausimas dėl ieškinio senaties taikymo negali būti reiškiamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo mažinti kreditoriaus Swedbank, AB kreditorinio reikalavimo atskirajame skunde nurodytu pagrindu, t.y. apelianto atskirojo dalis dėl Swedbank, AB kreditorinio reikalavimo atmestina.
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, procesinį klausimą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo sprendė pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, todėl skundžiama nutartimi šį klausimą išsprendė teisingai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apelianto R. T. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti tiek visą skundžiamą nutartį, tiek tas jos dalis, dėl kurių nesutinka apeliantas (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Danske lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą yra išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikta įrodymų apie jų dydį, todėl toks prašymas nesprendžiamas (CPK 98, 302, 338 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties dalis, kiek tai susiję su neišskyrimu kreditorinių reikalavimų, užtikrintų įkeitimu ir/ar hipoteka, Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimu bei Swedbank, akcinės bendrovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimu, palikti nepakeistas.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas