Administracinė byla Nr. eI-1933-243/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01121-2015-8

   Procesinio sprendimo kategorija 1.35.3; 1.38; 3.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ atstovei  advokatei  Jūratei Juodienei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2015-07-01 sprendimo Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Jūros smeltė“ skundu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 sprendimą Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą prekybai nurodytame žemės sklype, ir įpareigoti atsakovę patenkinti 2015-05-22 prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo.

Argumentuoja, jog prašymą dėl leidimo išdavimo išnagrinėjo neįgaliotas subjektas - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-06-09 įsakymu Nr. A1-547  sudaryta darbo grupė pateiktiems prašymams dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėti ir išvadoms teikti. Nurodo, jog 2015-05-22 pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktu ir jo pastaba. Taisyklių 6 punktas numato, kad nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose leidimus (nemokamus) prekiauti ar teikti paslaugas (1 priedas) išduoda Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Taisyklių 6 punkto pastaba numato, kad dėl leidimo išdavimo į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių kreipiasi žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės nuomotojas ar asmuo, turintis žemės nuomos sutartį, įregistruotą viešajame registre, ir pateikia dokumentus, nurodytus Savivaldybės interneto svetainėje. Nurodo, jog yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomininkė ir 2015-05-22 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui pateikė prašymą/leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose, atitinkantį Taisyklių priede Nr. 1 patvirtintą leidimo formą. Argumentuoja, jog Taisyklės nenumato galimybės prašymus dėl leidimų išdavimo nagrinėti ir išvadas ar sprendimus dėl jų teikti savivaldybės administracijos direktorės įsakymu suformuotai darbo grupei. Nurodo, jog Taisyklių 3.17 punktas, numatantis galimybę savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryti atrankos komisiją, kuri atrenka asmenis, kuriems suteikiama pirmumo teisė įsigyti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas Tarybos nustatytose viešosiose vietose, kuriose išduodamų leidimų skaičius yra ribotas, ir Taisyklių 3.18 punktas, numatantis galimybę savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu sudaryti komisiją, kuriai pavesta teikti rekomendacijas dėl leidimų panaikinimo, šiuo atveju netaikytini, nes nėra susiję su leidimų prekybai nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose išdavimu. Teigia, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2015-05-22 prašymo nenagrinėjo. Pažymi, jog darbo grupė prašymams dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėti panaikinta Palangos miesto savivaldybės komisijos kovai su korupcija 2013-06-21 posėdyje.

Pareiškėja taip pat argumentuoja, jog atsisakymas išduoti leidimą prekybai nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas teisės normomis, neatitinka Paslaugų įstatymo reikalavimų. Nurodo, jog ginčijamas raštas (sprendimas) grindžiamas iš esmės trimis aplinkybėmis: 1) sklype užfiksuota savavališka statyba; 2) pateiktuose dokumentuose nepakanka informacijos apie laikinus statinius; 3) nėra pateiktas prašymas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nustatymo. Pareiškėjos teigimu, žyma „savavališka statyba“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-12-28 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-121228-00057 pagrindu, tačiau savavališkos statybos padariniai yra pašalinti 2014-09-26 ir tai užfiksuota Inspekcijos patikrinimo akte Nr. 4D-2474(16.24). Nurodo, jog Inspekcija apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą 2015-01-15 raštu Nr. 2D-633(16.17) informavo VĮ „Registrų centras“ ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, tačiau kadastro žyma per klaidą liko nepašalinta, o atsakovei ginčijamo akto priėmimo metu ši aplinkybė buvo žinoma. Dėl atsakovės teiginio, jog pateiktuose dokumentuose nepakanka informacijos apie laikinus statinius, pažymi, jog 2015-05-22 prašymu prašė išduoti leidimą prekybai 8 laikiniems prekybiniams statiniams (kioskams) (duomenys neskelbtini) Palangoje, su prašymu Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui pateikė užpildytas schemas – leidimus, atitinkančius Taisyklių priedo Nr. 1 formą, kuriuose nurodyti laikinų statinių pavadinimai, jų matmenys, vizualizacija, pažymėjimas bendrame plane, sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas su laikinų statinių (kioskų) išdėstymo planu, pateikė laikino statinio (kiosko) projektus „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“, kurie 2011-06-15 suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu, 2011-06-23 suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Projektuose nurodytos kiekvieno laikino statinio (kiosko) vizualizacijos, matmenys, medžiagiškumas, spalvos. Nurodo, kad su prašymu atsakovei taip pat pateikė „Prekybos vieta Nr. 10“ projektą, kuriame nurodyta laikino statinio vizualizacija, matmenys, medžiagiškumas, spalvos ir šis projektas 2010-06-01 suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Pažymi, jog atsakovė, nagrinėdama 2015-05-22 prašymą ir nustačiusi, kad trūksta duomenų, pagal paslaugų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį privalėjo per 5 darbo dienas apie tai informuoti pareiškėją, nurodydama, kokių konkrečių dokumentų trūksta, ir tik juos gavusi ar negavusi, galėjo priimti sprendimą dėl leidimo prekybai. Pareiškėjos teigimu, nėra aiškus ir motyvuotas atsakovės reikalavimas pateikti prašymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Nurodo, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius dar 2014-11-14 raštu Nr. (12.14-K1)2K1-2048 nurodė, kad ši institucija specialiųjų paveldosaugos reikalavimų projekto parengimui dėl prekybos paskirties laikinų statinių (8 vnt.) (duomenys neskelbtini), Palangoje, neišduoda ir pasiūlė parengtus projektinius pasiūlymus teikti svarstymui Palangos miesto darbo grupei „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėjimo“. Nurodo, jog 2014-10-27 atsakovei pateikė prašymą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (duomenys neskelbtini), Palangoje išdavimo, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2015-01-16 raštu Nr. (18.8)-16 taip pat nurodė, kad neišduoda specialiųjų architektūrinių reikalavimų prekybos paskirties laikinų statinių, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektui, nes jų neišdavė Kultūros paveldo departamentas. Argumentuoja, jog Kultūros paveldo departamentas specialiųjų paveldosauginių reikalavimų laikinų statinių projektavimui ne atsisakė išduoti, bet yra nekompetentingas juos išduoti. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-12-18 įsakymu Nr. ĮV-975 patvirtinto Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) 16 punktą specialieji paveldosaugos reikalavimai nustatomi statinio projektui ir tvarkomiesiems statybos darbams konkrečioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, jos teritorijoje, apsaugos zonoje konkrečiame kultūros paveldo statinyje arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame statinyje. Pareiškėjos teigimu, Aprašas taikytinas tik tų statinių statybai, kurie yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais ir dėl tų tvarkomųjų statybos darbų, kuriais siekiama statyti statinį, o ne laikiną statinį. Pareiškėja prašė išduoti leidimus prekybai iš laikinų statinių (kioskų), kurie neturi pamato, jų statybos darbai ar tvarkomieji statybos darbai neatliekami, kioskai yra surenkami, atvežami į vietą ir pasibaigus prekybai, gali būti išvežami. Pažymi, jog aplinkybę, kad kioskai yra laikini statiniai įrodo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyriaus 2011-06-15 raštas Nr. (7.12)2K1-723, kuriuo suderinti kioskų projektai nurodant, jog derinamas laikinų prekybinių įrenginių projektas. Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius 2014-08-26 rašte Nr. (12.14.-K1)2KL-1566 nurodyta, kad Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos laikiniems įrenginiams netaikomos, todėl specialieji paveldosaugos reikalavimai laikiniems prekybos įrenginiams neišduodami.

Pareiškėjos atstovė skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog ginčijamu 2015-07-01 sprendimu  pagrįstai pareiškėjai neišduotas leidimas vykdyti veiklą - prekiauti iš 8 kioskų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga. Nurodo, jog žemės sklypas pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, sklypas patenka į U2 teritoriją. Sklypas yra Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje, Senojo miesto vietoje, pripažintam saugoti moksliniam pažinimui. Pagal Palangos paminklosauginį planą sklypas yra griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje, kurioje nustatytas konservavimo - restauravimo tvarkymo rėžimas. Saugoma didelę istorinę, urbanistinę bei pažintinę reikšmę turinti urbanistinės vertybės teritorija su pilnai išlikusiu urbanistinės struktūros planu ir apstatymu. Nurodo, jog pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, sprendinius šiame sklype negali būti didinamas užstatymo tankis, intensyvumas, turi būti palikta esama užstatymo linija. Argumentuoja, jog pareiškėja, norėdama pastatyti ir eksploatuoti prekybinius statinius, turėjo gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, tačiau Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2014-11-14 jų neišdavė ir nurodė, kad tokių statinių statyba ir eksploatavimas yra žalingas saugomiems kultūros paveldo objektams. Pažymi, jog žemės sklypui nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, o tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XIX skirsnio nuostatas yra nustatytos apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, kurios, kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos, t.y. apsaugos nuo fizinio poveikio - 50 metrų, vizualinės apsaugos - 500 metrų. Nurodo, jog apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai. Nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei šiems darbams jų teritorijoje atlikti reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas, o nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė papildomą argumentą, kad pareiškėjos statiniai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai turėjo būti parengtas projektas ir gautas rašytinis pritarimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 sprendimo Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą prekiauti iš laikinų statinių (duomenys neskelbtini), Palangoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ atsisakyta išduoti leidimą prekiauti iš laikinų statinių (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame išreikšta viešojo administravimo institucijos valia – neišduoti leidimo, todėl jis laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimų, licencijų išdavimas yra administracinė paslauga, o administracines paslaugas pagal to paties straipsnio 2 dalį teikia tik viešojo administravimo subjektai ir tai taip pat yra viešojo administravimo sritis (5 straipsnio 3 punktas). Palangos miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamas aktas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkte nurodyta, jog nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose leidimus (nemokamus) prekiauti ar teikti paslaugas išduoda Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Šio punkto pastaboje nurodyta, jog dėl leidimo išdavimo į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių kreipiasi žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės nuomotojas ar asmuo, turintis žemės nuomos sutartį, įregistruotą viešajame registre, ir pateikia dokumentus, nurodytus Savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt (Paslaugos/Administracinių paslaugų aprašai/Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Palanga, nuomininkė. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja UAB „Jūros smeltė“ 2015-05-22 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui padavė prašymą išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, iš prekybos kioskų. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 raštu (sprendimu) Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą prekiauti iš laikinų statinių. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad leidimas neišduodamas dėl to, jog sklype užfiksuota neteisėta statyba, jog pateiktuose dokumentuose nepakanka informacijos apie laikinus statinius ir dėl to, jog nėra pateiktas prašymas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nustatymo. Tai esminiai atsisakymo išduoti leidimą pagrindai, todėl jie ginčo atveju analizuotini.

Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, spausdinto 2014-10-06, matyti, jog 10.3 punkte registruota kadastro žyma – savavališka statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-12-28 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-121228-00057. Inspekcijos 2014-09-26 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. 4D-2474(16.24) konstatuota, jog savavališkos statybos padariniai – stiklinė tvora su metaliniais stulpais – nugriauta ir statybvietė sutvarkyta. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015-01-15 pranešimu Nr. 2D-633(16.17) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ir Palangos miesto savivaldybės administracija informuoti apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, spausdinto 2015-11-25, duomenų matyti, jog kadastro žymos apie savavališką statybą nebėra. Pareiškėja pripažįsta, jog jos 2015-05-22 prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimo metu kadastro žyma apie savavališką statybą buvo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl formaliai Palangos miesto savivaldybės administracija nagrinėdama pareiškėjos prašymą galėjo konstatuoti esant registruotą savavališką statybą. Tačiau vadovaujantis gero administravimo principu, turėdama kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie tai, jog žemės sklype buvusios savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai savavališkos statybos faktą nurodė kaip vieną iš pagrindų atsisakyti išduoti leidimą.

Pripažintinas nepagrįstu ir ginčijamame rašte nurodytas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas - nėra pateiktas prašymas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nustatymo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, patenka į U2 teritoriją ir yra Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritorijoje, ir Senojo miesto vietoje, pripažintam saugoti moksliniam pažinimui. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-12-18  įsakymu Nr. ĮV-975 (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi originali redakcija) Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašas reglamentuoja prašymų išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinuosius apsaugos reglamentus) tvarkomiesiems statybos darbams (toliau – specialieji paveldosaugos reikalavimai) pateikimą, nagrinėjimą, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį, išdavimą, apskaitą, saugojimą, pripažinimą netekusiais galios. Tvarkomieji statybos darbai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos  įstatymo 2 straipsnio 37 dalį apibrėžiami kaip statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Atsakovei argumentuojant, jog pareiškėja, norėdama pastatyti ir eksploatuoti prekybinius statinius, turėjo gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, pažymėtina, jog jie pastatyti 2011 metais ir teritorijos statusas nėra pasikeitęs. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2011-06-15 raštu Nr. (7.12)2Kl-723 suderino laikinų prekybinių įrenginių projektą, jam pritarė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011-06-23. Be to, Kultūros paveldo departamentas 2014-08-26 raštu Nr. (12.14Kl)-2Kl-1566 nurodė, jog projektuojami ir statomi laikini įrenginiai, priskiriami kilnojamiesiems daiktams, nėra statiniai, todėl Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos jų atžvilgiu nėra taikomos ir specialieji paveldosaugos reikalavimai jiems neišduodami. Tai, jog kioskai nepriskirtini statiniams (tame tarpe ir laikiniesiems) ir yra laikytini kilnojamais daiktais konstatuota ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-15 rašte Nr. 2D-1965(8.4). Atsakovė ginčijamame rašte nenurodė teisės aktų, kuriais vadovaujantis reikalauja iš pareiškėjos kreiptis dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir kodėl jie taikytini nagrinėjamu atveju, nenurodė faktinių duomenų, kurie pagrindė tokio reikalavimo būtinybę. Atsakovės atsiliepime dėstomi bendro pobūdžio teiginiai apie sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas - nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonas, nepagrindžia reikalavimo kreiptis dėl specialiųjų paveldosaugos sąlygų. Atsiliepime perrašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XIX skirsnio 87 punktas, kuriame įtvirtinti apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudimai, tačiau nenurodyta, nei kurie iš jų, nei kokia apimtimi ir kaip konkrečiai taikytini nagrinėjamu atveju ir nepagrindžia atsisakymo išduoti leidimą prekybai. 

Ginčijamame sprendime nurodyta, jog leidimas prekybai neišduodamas ir dėl to, jog pateiktuose dokumentuose nepakanka informacijos apie laikinus statinius.  Atsakovas nenurodė, kokios konkrečiai informacijos trūksta ir kokia turėjo būti pateikta. Pareiškėjos teigimu, su prašymu išduoti leidimą atsakovei pateikta informacija apima laikinų statinių pavadinimus, matmenis, vizualizaciją ir pažymėjimą plane, išdėstymą sklype, laikinų statinių (kioskų) projektus „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė II“, 2011-06-15 suderintus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir 2011-06-23 suderintus su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, kuriuose nurodytos kiekvieno statinio (kiosko) vizualizacijos, matmenys, medžiagiškumas, spalvos, projektą „Prekybos vieta Nr. 10“, kuriame nurodyta laikino statinio vizualizacija, matmenys, medžiagiškumas, spalvos ir kuris suderintas 2010-06-01 su Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Pažymėtina, jog nei atsakovės atsiliepime nenurodyta, nei iš atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu neaišku, kokių duomenų apie statinius trūko nagrinėjant prašymą dėl leidimo išdavimo. Atsakovės atstovo argumentai, jog pareiškėja nepateikė pagal STR parengto projekto I grupės nesudėtingo statinio (kiosko) statybai, pripažintini nepagrįstais. Toks reikalavimas nenurodytas nei ginčijamame sprendime, nei atsakovės atsiliepime ir iš esmės yra naujas, pareikštas tik baigiamojoje teismo posėdžio stadijoje. Be to, iš pareiškėjos pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-15 rašto Nr. 2D-1965(8.4)  matyti, jog pareiškėjos nurodyti objektai (kioskai) nepriskirtini statiniams (tame tarpe ir laikiniesiems) ir yra laikytini kilnojamais daiktais.

Ginčijamas sprendimas nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą prekybai. Pažymėtina, jog nėra aiškūs atsisakymo išduoti leidimus (nemokamus) prekybai nuosavybės ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose pagrindai ir dokumentai, kurie turi pateikti su prašymu išduoti leidimą. Taisyklių 6 punkte nurodytas tik subjektas, išduodantis tokius leidimus - Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, o šio punkto pastaboje nurodyta, jog į šį skyrių kreipiamasi dėl leidimo išdavimo. Pastaboje nurodyta, jog dokumentai, pateikiami su prašymu, nurodyti savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt (Paslaugos/Administracinių paslaugų aprašai/Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius). Tuo tarpu Taisyklės plačiau reglamentuoja tik Rinkliavų skyriaus išduodamų leidimų išdavimo tvarką, išvardina reikiamus pateikti dokumentus, o Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduodamų leidimų išdavimo tvarka Taisyklėse nereglamentuota. Interneto svetainėje www.palanga.lt (Paslaugos/Administracinių paslaugų aprašai/Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius) informacijos apie Taisyklių 6 punkte nurodytų leidimų išdavimo tvarką, reikalaujamus pateikti dokumentus ir kitos informacijos nėra. Taisyklių 6 punkto pastaboje nurodytos interneto svetainės adresu pateikta informacija tik apie adresų suteikimą ir keitimą, parengto teritorijų planavimo dokumento registravimą teritorijų planavimo registre, parengto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimą, derinimą Teritorijų planavimo komisijoje ir Nuolatinėje statybos komisijoje, planavimo sąlygų sąvado išdavimą, statinio specialiųjų architektūrinių reikalavimų nustatymą ir išdavimą, žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projekto patvirtinimą, reklamos derinimą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą ir atitinkamos prašymų formos. Atsižvelgiant į tai, jog Taisyklių 6 punkte nurodytų leidimų išdavimo tvarka nereglamentuota ir nėra skelbiamos aktualios informacijos šiuo klausimu ir tai neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-12-01 įsakymu Nr. 1V-644 patvirtintų Administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo rekomendacijų, bei į tai, jog leidimų išdavimas yra administracinė paslauga, taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2012-07-25 iki 2015-09-01) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), kurių 2 punkte ir įtvirtinta, jog prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją) (...). Pažymėtina, jog ir pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nors pareiškėja skundą argumentuoja Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatomis, tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-2102/2012 yra konstatavęs, kad pagal teisinių santykių pobūdį (analogiškų, kaip ir nagrinėjamu atveju – dėl savivaldos institucijos atsisakymo išduoti leidimą prekybai) Paslaugų įstatymas netaikytinas.  Pareiškėjos dėstomi argumentai iš esmės yra įtvirtinti Prašymų nagrinėjimo taisyklėse. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta institucijos pareiga bendradarbiauti su prašymą pateikusiu asmeniu ir nurodyta, jog jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nesilaikė Prašymų nagrinėjimo taisyklių 36 punkto reikalavimų, o abstrakčiai nurodė, jog prašymo nagrinėjimui trūksta duomenų, ir tai buvo vienas iš nepagrįstų pagrindų atsisakyti išduoti leidimą.

Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog 2015-05-22 prašymą išduoti leidimą išnagrinėjo neįgaliotas subjektas – darbo grupė prašymams dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėti. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad prašymus nagrinėja Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog jį pasirašė V. D., kuris yra šio skyriaus vedėjo pavaduotojas. Aplinkybė, jog prašymas išnagrinėtas 2015-06-03 darbo grupės posėdyje, nedaro įtakos jo teisėtumui. Teismo vertinimu, savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija yra sudaryti darbo grupes įvairiems klausimams nagrinėti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 sprendimas Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini) Palangoje“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, išnagrinėtas nesilaikant Prašymų nagrinėjimo tvarkos 36 punkte įtvirtinto reikalavimo. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja UAB „Jūros smeltė“  skundu  prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją patenkinti 2015-05-22 prašymą, t.y. išduoti leidimą prekybai. Toks reikalavimas šioje byloje negali būti patenkintas. Ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas, atsakovės nurodytos leidimo neišdavimo priežastys pripažintos nepagrįstomis. Viešojo administravimo procedūros nėra atliktos išsamiai ir tinkamai. Palangos miesto savivaldybės administracija iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-22 prašymą ir priimdama sprendimą privalo išsamiai išdėstyti sprendimo teisinius ir faktinius pagrindus, pagrįsti savo veiksmų legalumą. Teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos  kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų. Teismas, įpareigodamas Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti leidimą, esant nurodytoms aplinkybėms, turėtų perimti savivaldybei įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pažymėtina, jog nustačius atsakovės piktybinius įstatymo pažeidimus teismas gali įpareigoti atlikti ją konkrečius pareiškėjos prašomus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1463-08). Nagrinėjamu atveju atsakovė pilnai neatlikusi prašymo nagrinėjimo procedūrų ir konkrečiai bei aiškiai nenurodžiusi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti, nesiėmė visų priemonių priimamo sprendimo teisėtumui garantuoti, todėl įpareigotina tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-22 prašymą. Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-22 prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.  

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėja nepateikė. Tai ji gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89  straipsniais,

n u s p r e n d ė:

patenkinti iš dalies pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ skundą,

panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 sprendimą Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“,

įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti UAB „Jūros Smeltė“ 2015-05-22 prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                             Vida Stonkuvienė

Eglė Kiaurakytė

Laimutė Jokubauskaitė