Civilinė byla Nr. 2-360-418/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18901-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5;

1.3.2.9.6; 1.3.2.9.7; 1.3.2.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovei L. C., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

atsakovės akcinės bendrovės „K. e.“ įgaliotiesiems atstovams J. G. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „K. e.“ dėl pripažinimo atleidimo iš darbo neteisėtu ir Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-6346 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-6346 atmesti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą panaikinti L. C. atleidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnį ir grąžinti į darbą, pripažinti atsakovės AB „K. e.“ ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti iš atsakovės turėtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad pas atsakovę pagal sudarytą darbo sutartį Nr. 726 nuo 1998 m. sausio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir pagal 2014 m. kovo 19 d. sudarytą papildomo darbo sutartį Nr. 2129 (duomenys neskelbtini). Per visą, daugiau nei 21 metų darbo laiką, iš darbdavio nėra gavusi jokių pastabų dėl savo darbo atlikimo, dėl darbo trūkumo ar darbo drausmės nesilaikymo. 2019 metų gegužės mėn., kaip ir kiti įmonės darbuotojai, darbdavio elektroniniu paštu buvo informuota, kad įmonėje yra rengiama tvirtinti nauja struktūra ir kiti su tuo susiję kai kurių darbinių darbuotojų funkcijų pakeitimai, todėl kai kuriems darbuotojams bus pasiūlyta sutikti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) numatoma iš 8 dirbančių darbuotojų ((duomenys neskelbtini)) sumažinti iki 4 darbuotojų. Ši aplinkybė pati neturi jokios įrodomosios reikšmės, tačiau yra galimas motyvas darbdaviui imtis veiksmų sukurti netikras priežastis ir motyvus dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo, kadangi tai atitiko įmonės strateginių tikslų, susijusių su organizacijos pertvarkymais, siekimą. Tai tiesiogiai susietina su tuo, kad jai, per visą savo darbo laiką pas darbdavį nesulaukus jokių priekaištų dėl darbo drausmės ar darbo kokybės ir įvertinus nurodytas aplinkybes dėl įmonės pertvarkymų bei kai kurių darbuotojų darbo sąlygų keitimus, dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigose, neatliekant jokių vadovaujančio ar kontroliuojančio pobūdžio darbo funkcijų, 2019 m. liepos 29 dieną gavus darbdavio atstovo įspėjimą Nr. 7-02-267P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriame buvo nurodyta, jog darbdavys, atsižvelgiant į daugkartinius darbuotojų (toliau – bendradarbių) nusiskundimus ieškove, išdėstytus žodžiu ir raštu ir nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neigiamų savybių, netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės ir bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos psichologinio diskomforto sukūrimą kolektyve, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe ir dar kitą surinktą informaciją, ieškovę įspėjo, kad dėl šių priežasčių su ja bus nutraukta sudaryta darbo sutartis tuojau pat, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1847 redakcija, toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalį – labai nustebino ir šokiravo, nes nurodytos priežastys ir aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės, yra diskriminacinio pobūdžio, žeidžia jos garbę, žemina jos orumą ir nesudaro galimybės tinkamai pasiaiškinti ar gauti išsamesnius nurodytų teiginių paaiškinimus ar pagrindimus. Tokią reakciją ir skaudžius neigiamus išgyvenimus, gilų psichologinį sukrėtimą sukėlęs minimas 2019 m. liepos 29 d. įspėjimas buvo grindžiamas teiginiais, kad darbo sutartis su ja bus nutraukta dėl jos pasireiškiančių neigiamų asmeninių charakterio savybių bei netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, pasitaikiusių jos darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes ir žinant tikrąsias faktines aplinkybes, kategoriškai nesutinka su nurodytais darbo sutarties nutraukimo motyvais ir mano, kad atleista iš darbo neteisėtai, nes tam nebuvo jokių priežasčių, o priežastys nurodytos įspėjime yra formalios, abstrakčios, nepakankamai motyvuotos ir neatitinkančios tikrovės, be to, dėl pasitaikiusių jos darbo veiklos trūkumų ir kai kurių kitų formaliai nurodytų teiginių ji negalėjo būti atleista pagal DK 59 straipsnį, o apie darbo trūkumus iš anksto įspėta nebuvo, nebuvo suteikta galimybė pasitaisyti ar bent pasiaiškinti, todėl mano, kad buvo atleista dėl diskriminacinių motyvų, ką draudžia DK 59 straipsnio 2 dalis, nes pastaruoju metu pranešdavo kai kuriems vadovams apie darbe pasitaikančius kai kurių kitų darbuotojų darbo drausmės ar darbo kokybės trūkumus.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokato padėjėja palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė AB „K. e.“ (toliau – Bendrovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės L. C. ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė pagal 1998 m. sausio 9 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 726 dirbo Bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir pagal 2014 m. kovo 19 d. sudarytą papildomo darbo sutartį Nr. 2129 dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal pagrindinę darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) ir jos pareigos buvo atlikti biokuro pavyzdžių kokybės tyrimus bei kitus darbus. Su Ieškove (duomenys neskelbtini) taip pat kartu dirbo Bendrovės (duomenys neskelbtini) Z. G. ir D. B., kurios vykdė tokias pačias pareigas. Ieškovė ir minėtos dvi (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai pavaldžios kartu su jomis dirbusiai (duomenys neskelbtini) V. P.. (duomenys neskelbtini) darbas yra bendras, komandinis, siejasi tarpusavyje, todėl būtini normalūs, geranoriški, dalykiniai ir darbiniai santykiai bei pasitikėjimas tarp visų (duomenys neskelbtini) dirbančių bendradarbių. Bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai ne kartą skundėsi savo tiesioginiam vadovui (duomenys neskelbtini) D. Š. ir darbdaviui bei raštu juos informavo dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių, netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, (duomenys neskelbtini) darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe. Ieškovei 2019 m. liepos 29 d. buvo įteiktas įspėjimas Nr. 7-02-267P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – Įspėjimas), ant kurio ieškovė pasirašė, kad jį gavo ir su juo susipažino. Atsakovė Įspėjimu įspėjo ieškovę, kad su ja sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbdavio valia) dėl pasireiškiančių ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių bei netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, pasitaikiusių jos darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo ja, kad nurodytos priežastys, dėl kurių bus nutraukta darbo sutartis, yra nediskriminacinės jos atžvilgiu ir, kad atleidimo iš darbo dieną jai bus išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija ir 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Su Ieškove sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 1 d. Darbo sutarties nutraukimo dieną su ieškove buvo visiškai atsiskaityta. Sprendimą įteikti ieškovei Įspėjimą ir atleisti ją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbdavio valia) priėmė vadovaudamasi darbuotojų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais žodžiu dėl ieškovės elgesio darbe ir kitų aplinkybių, tačiau pagrindinė ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – ieškovės neigiamos asmeninės charakterio savybės ir netinkamas elgesys darbe su bendradarbiais, kaip nurodyta bendradarbių tarnybiniuose pranešimuose, dėl ko ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti (duomenys neskelbtini) darbo pareigų ir prarado darbdavio pasitikėjimą. Įspėjime taip pat nurodė, kad viena iš ieškovės atleidimo iš darbo priežasčių yra ir pasitaikę ieškovės darbo veiklos trūkumai, nes kaip savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė (duomenys neskelbtini) V. P. ir (duomenys neskelbtini) Z. G. bei D. B., ieškovė nuolat tikrino (kontroliavo) kitų (duomenys neskelbtini) darbą, ieškojo kolegių klaidų, kišosi į jų darbą, bandė perorganizuoti, perskirstyti (duomenys neskelbtini) darbą, tai yra savo darbo laiką eikvojo ir užsiėmė darbais, kurie neįėjo į jos pareigas ir savo netinkamu elgesiu darbe su bendradarbiais pažeidė Bendrovės darbuotojų etikos kodekso nuostatas, tuo pažeisdama Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigybės nuostatų Nr. 102-1-20 16.5 punkte nustatytą pareigą, kad laborantas atsako už etišką profesinių pareigų atlikimą. Ieškovė visiškai nepagrįstai bando susieti jos atleidimą iš darbo su Bendrovės nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykdytais struktūriniais pertvarkymais, nes (duomenys neskelbtini) laboratorija, kurioje dirbo ieškovė, nebuvo panaikinta ir nebuvo sumažintas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių su biokuro mėginiais, skaičius. (duomenys neskelbtini) laboratorija ir jos darbuotojai tik buvo perkelti į kitą struktūrinį padalinį – (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo įteikti pasiūlymai dėl sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, perkeliant juos į (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovės, jos atstovės, atsakovės atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 m. sausio 9 d. darbo sutarties Nr. 726 ir jos priedų pagrindu (toliau – Darbo sutartis) ieškovė L. C. dirbo pas atsakovę AB „K. e.“ (duomenys neskelbtini) bei pagal 2014 m. kovo 19 d. darbo sutartį Nr. 2129 (susitarimą dėl papildomo darbo) (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 m. liepos 29 d. pasirašytinai įspėjo ieškovę apie Darbo sutarties nutraukimą 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl ieškovės pasireiškiančių neigiamų asmeninių charakterio savybių bei netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, pasitaikiusių ieškovės darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo ieškove bei 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. P-205 nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. atleido ieškovę iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, t. y. darbdavio valia bei išmokėjo ieškovei šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 10 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų. Ieškovė, nesutikdama su atleidimu, 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) prašymą panaikinti jos atleidimą pagal DK 59 straipsnį ir grąžinti atgal į darbą. DGK, išnagrinėjusi L. C. prašymą, 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-6346, L. C. prašymą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu atmetė. Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti DGK 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-6346 ir grąžinti į darbą, pripažinti atsakovės AB „K. e.“ ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti iš atsakovės turėtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

Kaip jau minėta, ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti DGK 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-6346 atmesti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą panaikinti jos atleidimą pagal DK 59 straipsnį. DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (1 dalis); jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (2 dalis). DK 230 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (1 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (2 dalis). Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo nė viena iš ginčo šalių per įstatyme (DK 231 straipsnis) nustatytą terminą nepareiškia teisme ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka, už jo nevykdymą darbdaviui gali būti skiriama bauda (DK 232 straipsnis). Vadinasi, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimo prašo panaikinti DGK sprendimą, tačiau toks reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-254-773/2019, 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-570-773/2019), todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės atleidimo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį

Ieškovė taip pat prašo pripažinti atsakovės AB „K. e.“ ieškovės atleidimą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. darbdavio valia, neteisėtu. Nurodo, kad per visą darbo laiką iš darbdavio nėra gavusi jokių pastabų dėl savo darbo atlikimo, dėl darbo trūkumo ar darbo drausmės nesilaikymo, o atsakovės 2019 m. liepos 29 d. įspėjime Nr. 7-02-267P nurodytos aplinkybės, dėl kurių su ja nutraukta darbo sutartis, neatitinka tikrovės.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia reglamentuotas DK 59 straipsnyje. Jame nustatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1 dalis); darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (2 dalis). Šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo. Aiškinant DK 59 straipsnį yra konstatuota, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 64 straipsnio, reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – rašytinė forma. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 65 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, reikalavimų. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jis turi būti išreikštas raštu, jame nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, pagal šios teisės normos nuostatas nėra reikalaujama, kad darbdavys sprendime nutraukti darbo sutartį nurodytų ir darbo sutarties nutraukimo priežastį. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga. Darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė įvykdė procedūrinius DK 59 straipsnio reikalavimus, t. y. įstatyme nustatyta tvarka įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą ir po darbo sutarties nutraukimo išmokėjo ieškovei priklausiusią išeitinę išmoką, tačiau ieškovė mano, kad ji atleista DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai, t. y. nesant tam objektyvių priežasčių.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad AB „K. e.“ (duomenys neskelbtini) skyriuje ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), kartu su ja dirbo (duomenys neskelbtini) Z. G. ir D. B., kurios vykdė tokias pačias pareigas kaip ir ieškovė bei dirbo (duomenys neskelbtini) V. P., kuriai (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir ieškovė, buvo pavaldžios. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovės AB „K. e.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) inžinierė V. P., t. y. ieškovės tiesioginė vadovė, surašė tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė kartu su ieškove dirbusios (duomenys neskelbtini) D. B. bei Z. G., adresuotą (duomenys neskelbtini) vadovui D. Š. dėl (duomenys neskelbtini) L. C. (ieškovės) elgesio darbo metu, kuriuo informavo, kad dėl darbo, dirbant su (duomenys neskelbtini) L. C.: sunkumai ir nesugebėjimas bendrauti, dirbant kolektyve bei spontaniškas neadekvatus elgesys – L. C. visais atvejais jaučiasi teisi, susidaro įspūdis, kad galbūt, pati nesugebėdama greitai ir efektyviai dirbti, juodina kitas koleges, rezga intrigas, prasimano nebūtus dalykus; susireikšminimas: dirba viską labai sąžiningai, kruopščiai ir labai gerai, įsivaizduoja ir teigia, kad yra labai gero charakterio, bet taip nėra – į pastabas (darbo klausimais) reaguoja kaip į asmeninį įžeidimą, paskutiniu metu ne tik jokios pastabos darbo klausimais negalima duoti, bet ir ko nors darbo klausimu paklausti, tuoj pradeda šaukti ir kaltinti, kad prie jos nepelnytai kabinėjamasi, visada tonas pakeltas, nieko neklauso, bet tuoj pat stveria mobilų telefoną, laksto po laboratoriją, skambina vyrui ir visoms girdint skundžiasi, kad ją puola; gynyba – puolimas. Niekada nepaanalizuoja, kad gali būti pati neteisi, suklydusi aiškina, kad jos nemėgstame ir todėl prie jos kabinėjamės, konkrečiai aš, ir kad matau tik jos klaidas, nors klysta visos. Teigdama, kad dirba labai gerai, stengiasi savo klaidas suversti kitam; yra neadekvati ir nekritiška savo atžvilgiu: teigia, kad dirba labai gerai, yra labai gero charakterio, labai teisinga ir sąžininga, realią situaciją iškraipo kaip jai patogu, rašinėja grasinančius laiškus bei žinutes bendradarbėms, net esant nedarbingumui; žmogus-egoistas, nesugebantis dirbti kolektyve, taikytis prie kitų, o darbas yra bendras. Pastaruoju metu išpuoliai prieš koleges vis dažnėja, stengiantis apeiti ir jokiu net darbo klausimu „neužkabinti“, (duomenys neskelbtini) L. C. vis randa kuo apkaltinti kitas, grasina kolegei su kuria tiesiogiai dirba ir keičiasi tarpusavyje darbu po mėnesį, knaisiojasi po kitų darbus pastoviai tikrindama kas kaip ką suregistravo ar suskaičiavo, ieško, gal ras kurią nors suklydus, kas yra ne jos darbas ir niekas to daryti jos neįpareigojo, atsišvietinėja ir kaupia įvairius dokumentus, ieško kolegių klaidų, radus klaidą tranko darbo žurnalus, pakeltu tonu puola kaltinti kitas. Savarankiškai surašė ir sudėliojo darbų perskirstymo grafiką, kaip kas turėtų dirbti, be to, paskutiniais mėnesiais vyksta psichologinis priekabiavimas – penktadieniais į darbo pabaigą atsiunčiami neadekvatūs kaltinantys į elektroninį paštą laiškai, kad ne taip paskirstomi darbai, priekaištaujama, kad vis jai reikia dirbti daug daugiau nei kitoms, mato tik savo, kitų kolegių darbo nei mato, nei gilinasi kiek ir kuri dirba. Neturėdama nei kompetencijos nei išsilavinimo bando kuro (duomenys neskelbtini) darbą perorganizuoti tik pagal jai vienai suprantamus kriterijus, įsivaizduodama, kad taip kaip ji supranta yra geriausia, nors už visų (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą atsako (duomenys neskelbtini). Intrigomis ir machinacijomis įneša sumaištį ir dėl tokių santykių kolektyve visos trys pradėjom blogai jaustis. Kadangi darbas yra bendras komandinis, siejasi tarpusavyje, o (duomenys neskelbtini) L. C. gali dirbti tik vieną konkretų darbą ir būti tik už jį atsakinga, komandoje dirbti derinantis su kitomis negali, jos darbu nepasitiki ir prašo perkelti dirbti iš (duomenys neskelbtini) kur nors kitur. Atsižvelgdamos į tai, kad po 2019 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo niekas nepasikeitė, atsakovės AB „K. e.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. P., (duomenys neskelbtini) Z. G. ir D. B. 2019 m. liepos 19 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) L. C. elgesio darbo metu (duomenys neskelbtini) direktoriui, laikinai vykdančiam AB „K. e.“ generalinio direktoriaus funkcijas, V. Š., kuriame nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime bei papildomai nurodė, kad susiklosčiusi situacija niekaip nebuvo sprendžiama, L. C. savo veiksmais ir elgesiu ir toliau kelia įtampą bei vidinius konfliktus darbe tarp kolegių bei jas psichologiškai „terorizuoja“. Kadangi situacija nesisprendžia, esant nepakeliamai darbinei atmosferai dėl L. C. kaltės, V. P. ir Z. G. pasirašė nesutikimus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis dėl struktūrinių pertvarkymų nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., liekant dirbti kartu su L. C. ir yra pasiruošusios dėl to išeiti iš darbo. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo pavaduotojas, tuo metu laikinai pavadavęs (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovą šiam atostogaujant, A. A. 2019 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) darbo, adresuotame atsakovės (duomenys neskelbtini) direktoriui, laikinai vykdžiusiam generalinio direktoriaus funkcijas, V. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp kolektyvo narių susidaręs blogas mikroklimatas, to priežastis yra įtempti darbiniai santykiai galimai tarp (duomenys neskelbtini) L. C. ir likusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tai sukelia daug bereikalingos įtampos ir tarpusavio santykių aiškinimosi, todėl reikalinga spręsti susidariusią situaciją, pagerinant darbinį mikroklimatą ir užtikrinant darbinių funkcijų vykdymą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, o atsakovės atstovai J. G. bei V. M. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai ne kartą skundėsi ne tik raštu, bet ir žodžiu dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių, netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, (duomenys neskelbtini) darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe, todėl buvo priimtas sprendimas ieškovę atleisti iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovės ieškovei 2019 m. liepos 29 d. pasirašytinai įteiktas įspėjimas Nr. 7-02-267P dėl darbo sutarties nutraukimo, iš kurio matyti, kad sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove buvo priimtas atsižvelgiant į AB „K. e.“ (duomenys neskelbtini) daugkartinius nusiskundimus ieškove, išdėstytus žodžiu bei raštu, ir nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių ir netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, (duomenys neskelbtini) darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe bei į kitą informaciją. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai D. C. ir G. K. parodė, kad ieškovės buvusios bendradarbės buvo susimokiusios prieš ieškovę, ją apkalbėjo, tačiau teismas tokiais liudytojų parodymais nesivadovauja, nes liudytojas D. C. yra ieškovės sutuoktinis ir suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytoja G. K. atsakovės bendrovėje kartu su ieškove nedirbo, todėl kokia darbinė atmosfera bendrovėje buvo dirbant ieškovei negalėjo žinoti, ir ar darbinė atmosfera pasikeitė atleidus ieškovę iš darbo taip pat negali žinoti, be to, liudytojų D. C. ir G. K. parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad atsakovė įrodė ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą, nes byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovės charakterio savybių ir veiksmų darbinėje aplinkoje kildavo konfliktiškos situacijos tarp įmonės darbuotojų, taip sukuriant psichologinį diskomfortą ir įtampą kolektyve. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės „AB K. e.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) Z. G. ir D. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad ieškovės buvusios kolegės, tiesiogiai dirbusios su ieškove nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. atleidus L. C. iš darbo, jų tarnybiniame pranešime nurodytų problemų nebeliko, atsakovės (duomenys neskelbtini) yra normali darbinė atmosfera ir geri santykiai bei pasitikėjimas tarp kolegių, leidžiantis koncentruotis į darbus ir pavestų pareigų vykdymą, o ne į konfliktus, intrigas ir tarpusavio santykių aiškinimąsi, atsakovės AB „K. e.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo K. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai bei (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo pavaduotojo P. J. 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atleidus L. C. iš darbo darbinė situacija pasikeitė, konfliktai pasibaigė. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškovė iš darbo atsakovės bendrovėje buvo pagrįstai atleista DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl atsakovės AB „K. e.“ 2019 m. liepos 29 d. įspėjime Nr. 7-02-267P nurodytų priežasčių, t. y. dėl daugkartinių nusiskundimų ieškove, išdėstytų žodžiu bei raštu, ir nurodytų aplinkybių dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių ir netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, (duomenys neskelbtini) darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe, nesant DK 59 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimai dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir ieškovės grąžinimo į darbą atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovės naudai nepriteistinos. Teismas turėjo 32,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

civilinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-6346 panaikinimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 32,09 Eur (trisdešimt dviejų eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė