Civilinė byla Nr. e2KT-11-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14659-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjos A. I. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

n u s t a t ė:

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos A. I. nušalinimo pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-280-896/2021 nagrinėjimo.

2.       Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki, pažeidžia pareiškėjos teises. Nušalinimo pareiškime taip pat nurodytos aplinkybės, susijusios su jos buvusio sutuoktinio elgesiu jų vaiko atžvilgiu.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

3.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.

4.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką.

5.       Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

6.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. I. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia tuo pagrindu, kad Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai pažeidžia pareiškėjos teises, taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su jos vaiko tėvo elgesiu vaiko atžvilgiu. Tačiau pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visais Kauno apygardos teismo teisėjais ar bylą nagrinėjančiu teisėju. Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

7.       Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjos atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta.

8.       Nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-280-896/2021 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

n u t a r i a:

pareiškėjos A. I. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-280-896/2021 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                Marius Bajoras