Civilinė byla Nr. e2-11707-1104/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07152-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 4 d.

Ukmergė 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, veikdamas Klaipėdos apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė AB „Klaipėdos energija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš J. S. 1 568,77 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., 89,85 Eur delspinigių, iš viso 1 658,62 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 159 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad J. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Pagal viešus duomenis sudaryta šių patalpų 2023 m. kovo 16 d. nuomos sutartis Nr. MIN-151 su MB „(duomenys neskelbtini)“. AB „Klaipėdos energija“ su J. S. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2023 m. gegužės 31 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SV0004912. Nors pagal šią sutartį šalys susitarė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokės už sunaudotą šilumos energiją (sutarties 9.2 punktas), tačiau pagal sutarties 6.6.4 punktą šalys susitarė, kad jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys įsipareigojimų, tai visus su tuo susijusius nuostolius apmokės J. S..

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

4.       Ieškovė taip pat nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. skola už laikotarpį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. yra 1 568,77 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina. Pagal 2023 m. gegužės 31 d. šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SV0004912 9.3 punktą mokami 0,05 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 89,85 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 6 mėnesius. Iš viso MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. yra skolingi 1 658,62 Eur, šios skolos geruoju nemoka, todėl ji priteistina teismo (el. b. l. 1-4).

5.       Teisme gautas atsakovės J. S. atsiliepimas, kuriame atsakovė nurodo, kad atsakovė J. S. nėra fizinis asmuo –  vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, nes jos nekilnojamasis daiktas yra komercinės paskirties ir yra naudojamas parduotuvės veiklai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato teisinės sąvokos „Buitinis šilumos vartotojas“ turinį, t. y., kad tai yra fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Atsakovė J. S. nurodytose patalpose negyvena, jokios buitinės veiklos šiose patalpose neveda bei jokių buitinių reikmių jose neturi. Todėl atsakovė J. S. teisėtai laiko, kad remtis CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatomis vertinant jos subsidiarinę atsakomybę už kitos atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 568,77 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužes mėn. su 89,85 Eur delspinigiais bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 159 Eur bylinėjimosi išlaidas, nėra teisinio pagrindo. Nėra visiškai tikslu ir pagrįsta taip pat remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 dėl šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvio (pastato ar pastato patalpų savininko) atsakomybės už sunaudotą šilumą pastatui ar pastato patalpoms. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nagrinėjami teisiniai gyvenamosios patalpos nuomos instituto aspektai dėl neatsiskaitymo už socialinio būsto nuomininko sunaudotą šiluminę energiją galiojant senesnei Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo redakcijai bei anksčiau galiojusioms 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintoms Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinėms sąlygoms. Kaip reikia vertinti AB „Klaipėdos energija“ (tiekėjas) su J. S. (savininke) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (vartotoju) sudarytą 2023 m. gegužės 31 d. šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SV0004912, kuria ieškovė iš esmės remiasi. MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šią sutartį turėjo mokėti už sunaudotą šilumos energiją (sutarties 9.2 punktas), tačiau pagal sutarties 6.6.4. punktą šalys susitarė, kad jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys įsipareigojimų. tai visus su tuo susijusius nuostolius apmokės J. S.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355) 13 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, įsigaliojusias 2010 m. lapkričio 1 d. ir galiojančias su pakeitimais iki dabar. Šių taisyklių 19 punktas numatė dvi šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių rūšis, t. y. pirma, šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis (taisyklių 19.1. punktas) ir antra, šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, kurią šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti su pastato nuomininkais (taisyklių 19.2. punktas). Toks pat teisinis reglamentavimas nustatytas ir šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų pagal individualiai aptartas sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų (taisyklių 20, 20.1. ir 20.2. punktai). Ieškovės AB „Klaipėdos energija“ pateikta su ieškiniu 2023 m. gegužės 31 d. sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SV0004912 faktiškai yra trišalė ir nenumatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šių taisyklių 19.2. ir 20.20 punktai numato, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su pastato nuomininkais gali būti pratęsta, esant raštiškam pastato savininko sutikimui, ar suėjus jos terminui gali būti sudaryta nauja terminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, paminėtų taisyklių 19.2. bei 20.2. punktuose nustatyta, kad pasibaigus šilumos pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo terminui ir nesudarius naujos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties su pastato nuomininku, šilumos tiekėjo ir pastato savininko tarpusavio santykiai grindžiami teisės akte nustatyta tvarka. Faktiškai ieškovė AB „Klaipėdos energija“ naudodamasi aukštesne ekonomine galia ir šilumos tiekimo monopolija Klaipėdos mieste primetė savo valią atsakovei J. S. sudarant 2023 m. gegužės 31 d. šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SV0004912. Prašo atmesti ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinio dalį, kurioje subsidiariai iš atsakovės J. S. reikalaujama priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai 1 568,77 Eur skolą už šilumos energiją, 89,85 Eur delspinigių, iš viso 1 658,62 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 159 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti atsakovės J. S. naudai 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis po 150 Eur iš kiekvieno (el. b. l. 12-14, 43).

6.       Teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių ir paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio nustatyta tvarka. Nutartimi ieškovei taip pat pasiūlyta pateikti papildomus dokumentus/paaiškinimus ir/ar įrodymus į atsakovės J. S. atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl trišalės sutarties Nr. SV0004912 galiojimo (el. b. l. 30-31).

7.       Teisme 2025 m. rugsėjo 26 d. gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovė J. S. atsiliepime nurodo, kad atsakovė J. S. nėra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, nes jos nekilnojamasis daiktas yra komercinės paskirties ir yra naudojamas parduotuvės veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I502-21/2012), tirdamas ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 punkto teisėtumą, konstatavo, jog teisinis reguliavimas, kurį nustato ši nuostata, neprieštarauja įstatymų normoms (įskaitant ir CK 6.384 straipsnio 1 daliai) ir civilinės teisės principams. Todėl kasacinis teismas aiškindamas šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą pažymėjo, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (originali redakcija) 7 ir 10 punktais, pagal kuriuos sutartis pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos ir nutraukta, šalims sudarius sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Vadinasi, vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų faktas yra vienodai (nors ir skirtingais teisiniais pagrindais) teisiškai reikšmingas tiek tiekėjo ir buitinio vartotojo teisiniams santykiams, tiek tiekėjo ir nebuitinio vartotojo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Atsižvelgiant į tai teisinės reikšmės aplinkybė, ar atsakovė yra vartotojas ar nėra vartotojas, šiai bylai neturi. Atsakovė J. S. nurodo, kad patalpose negyvena, jokios buitinės veiklos šiose patalpose neveda bei jokių buitinių reikmių jose neturi, todėl nėra atsakinga už atsakovę MB „(duomenys neskelbtini)“. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Plačiau būtent savininko, o ne valdytojo, atsakomybę už tiekiamą šilumą reglamentuoja Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“, pagal kurių 10 punktą pastato savininkas – šilumos vartotojas arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pagal 20.1 punktą su pastato butų ir kitų patalpų savininku – buitiniu šilumos vartotoju sudaroma neterminuota šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal 31 punktą šilumos tiekėjas pagal šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto ar kitų patalpų savininkui – buitiniam šilumos vartotojui šilumą butams ar kitoms patalpoms, įskaitant bendro naudojimo patalpas, šildyti. Taip pat ir pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Atsakovė J. S. yra negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 2195-9004-9016:0043, esančios savininkė, todėl jai kaip savininkei kilo pareiga mokėti už jos patalpai patiektą šilumos energiją. Atsakovė J. S. nurodo, kad 2023 m. gegužės 31 d. sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SV0004912 faktiškai yra trišalė ir nenumatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Kasacinis teismas išaiškino, kad kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai nesudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto (toliau – Aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas, o ne valdytojas privalo mokėti už pateiktą šilumos energiją, be to standartinės sąlygos yra nustatytos sutartį savininkui sudarius konkliudentiniais veiksmais. Įstatymas neįpareigoja šalių sudaryti sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas perrašant Energetikos ministro 2012 m. rusėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas standartines sąlygas. 2023 m. gegužės 31 d. sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SV0004912 atitinka teisinį reglamentavimą, kad už šilumą moka savininkas, o ne valdytojas. Tuo pačiu šia sutartimi sutarta ir nuomininko MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga mokėti už šilumą. Taigi, susiklosčius atsakovų nuomos teisiniams santykiams, ieškovė AB „Klaipėdos energija“ sudarė sutartį su nuomininku, bet tuo pačiu neatleido savininko nuo jo, kaip turto savininko, prievolės mokėti už šilumą. 2023 m. gegužės 31 d. šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SV0004912 sąlyga dėl savininko mokėjimo už šilumą negali būti pripažinta prieštaraujančia bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (el. b. l. 40-42).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai

8.        Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris iš atsakovų turi pareigą mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, t. y. tiektą šilumos energiją atsakovės J. S. nuosavybės teise priklausančiai negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini).

9.        Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia šilumos energiją negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. S. nuo 2014 m. birželio 12 d. asmeninės nuosavybė teise priklauso negyvenamoji patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Minėtos patalpos nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties Nr. MIN-151, sudarytos 2023 m. kovo 16 d. pagrindu buvo išnuomotos atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp ieškovės ir atsakovių 2023 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo trišalė sutartis Nr. SV0004912. Už negyvenamajai patalpai pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. susidarė 1 568,77 Eur įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų pagal šalių pasirašytos 2023 m. gegužės 31 d. trišalės nutarties 6.6.4. punktą.

10.        Atsakovė J. S. nurodė, kad nėra fizinis asmuo –  vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, nes jos nekilnojamasis daiktas yra komercinės paskirties ir yra naudojamas parduotuvės veiklai, be to, nurodytose patalpose ji (atsakovė J. S.) negyvena, jokios buitinės veiklos šiose patalpose neveda bei jokių buitinių reikmių jose neturi, todėl mano, kad už paslaugas turi mokėti faktinis jų naudotojas, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl prievolės mokėti šilumos tiekėjui

11.        Byloje nėra ginčo, jog ieškovė centralizuotai teikė šilumos energiją nurodytam nekilnojamojo turto objektui ginčo laikotarpiu. Taip pat nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų ir jų kokybės bei apimties ir skolos dydžio. Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš esmės ginčas yra kilęs dėl asmens, turinčio pareigą padengti 1 568,77 Eur įsiskolinimą, susidariusį už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., kada atsakovės J. S. nekilnojamojo turto objektu (negyvenamąja patalpa – parduotuve) faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenų apie tai, kad tarp šalių sudarytą nuomos sutartis būtų nutraukta, byloje nėra).

12.        Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo –pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, tarp bylos šalių buvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo trišalė sutartis Nr. SV0004912. Trišalės sutarties sudarymo data atitinka ir tarp atsakovų J. S. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos nuomos sutarties datą (nuomos sutartis sudaryta nuo 2023 m. kovo 16 d., nuomos sutarties laikotarpis nuo 2023 m. gegužės 1 d., o trišalė sutartis sudaryta 2023 m. gegužės 31 d.), t. y. trišalės sutarties pasirašymą sąlygojo tarp atsakovių pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal Trišalės sutarties 6.6. papunkčio savininko teisės ir įsipareigojimai 6.6.4. papunktį savininkas atsako už sutarties sąlygų vykdymą ir kontroliuoja vartotoją. Jeigu vartotojas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, tai visus su tuo susijusius tiekėjo nuostolius sumoka patalpų savininkas. Nurodyta trišale sutartimi nustatyti tiek vartotojo (MB „(duomenys neskelbtini)“), tiek savininko (J. S.) įsipareigojimai. 9.2. punktu nustatyta, kad: „vartotojas moka pagal sąskaitą šia sutartimi nustatytais terminai į nurodytą tiekėjo banko sąskaitą. <...>.“ Kaip matyti iš nurodyto, nors trišale sutartimi nustatyta pareiga už tiektą šilumos energiją atsiskaityti vartotojui, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vartotojui nevykdant savo įsipareigojimo, būtent patalpų savininkas, t. y. J. S., įsipareigoja padengti susidariusiu tiekėjo nuostolius (apmokėti susidariusią skolą).

13. Konkrečiu atveju akivaizdu, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), į kurias tiekta šilumos energija, yra negyvenamosios paskirties (2025 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma kaip Negyvenamoji patalpa – Parduotuvė). Į bylą pateiktos patalpų fotonuotraukos taip pat patvirtina nurodytas aplinkybes (el. b. 21-25). Atsakovė J. S. savo prievolę atsiskaityti subsidiariai su ieškove ginčija aplinkybe, kad ji yra tik nurodytų patalpų savininkė, tačiau ne šilumos energijos vartotoja.

14.        CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

15.        Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 1 punktą, šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (taisyklių 2 punktas). Šių taisyklių 19 punkto pirmoji pastraipa skamba taip: „19. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo sudaroma taip“, vėliau taisyklėse nurodomi dvi sutarčių rūšys: pirma, nurodyta 19.1 punkte – tarp šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju – sudaroma neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis; antra, nurodyta 19.2 punkte – šilumos pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais. Žiūrint lingvistiškai ir sistemiškai į minėtas nuostatas – iš esmės abi sutarties rūšys yra sutarties tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo. Be to minėtų taisyklių 19.2 punkte nėra draudimo sudaryti trišalės sutarties, atvirkščiai yra nurodoma „gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais“. Šių taisyklių 40 punkte nurodoma, kad šilumos tiekėjas pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato savininkui – šilumos vartotojui – šilumą pastatui šildyti, vėdinti. Teismo vertinimu, šios taisyklės, kurios yra privalomos tiek šilumos tiekėjui, tiek šilumos vartotojui, aiškiai apibrėžia, kad šilumos vartotojas yra savininkas, todėl būtent atsakovei J. S., kaip patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkei, kilo pareiga mokėti už jos patalpoms tiekiamą šilumos energiją tiek nesudarius rašytinės sutarties tiek sudarius trišalę rašytinę sutartį. Pažymėtina, kad būtent nekilnojamojo turto savininkui pasirašytos trišalės sutarties 6.6.4. punktu nustatyta, kad savininkas atsako už sutarties sąlygų vykdymą ir kontroliuoja vartotoją, t. y. atsakovė J. S. privalėjo visų pirma užtikrinti ir kontroliuoti kaip yra vykdomi vartotojos (nuomininkės) įsipareigojimai atsiskaityti už gaunamą šilumos energiją ir imtis atitinkamų veiksmų (nutraukti nuomos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“) taip siekiant išvengti tolimesnio įsipareigojimų nevykdymo ir didesnių nuostolių atsiradimo galimybės.

16.        Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalį šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo –pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Sutiktina su ieškovės nurodytu, kad pasirašyta trišale sutartimi visų pirma buvo įpareigota MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip šilumos energijos vartotoja, atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją, tačiau jai nevykdant įsipareigojimų, būtent J. S., kaip nekilnojamojo turto savininkei, kurios teisių ir pareigų mąstas nekilnojamojo turto atžvilgiu yra nepalyginamai didesnis, taip pat atsiranda pareiga padengti ieškovės nuostolius, susidariusius dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdymo.

17. Atsakovė taip pat ginčija tarp šalių pasirašytos trišalės sutarties galiojimą, nurodydama, kad pasirašyta trišalė sutartis nenumatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse taip pat, faktiškai ieškovės buvo primesta atsakovei naudojantis aukštesne padėtimi. Vertinant šį atsakovės argumentą, visų pirma pažymėtina, kad teismo vertinimu, ieškovei nesant šilumos energijos vartotojai (kaip nustatyta, patalpos (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios paskirties), be to, esant sudarytai ir galiojančiai 2023 m. gegužės 31 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo trišalei sutarčiai, jos (atsakovės J. S.) atžvilgiu nėra taikomos 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas“, taip pat atsakovei netaikomos vartojimo sutarčių nuostatos, atsakovė nelaikytina vartotoja ir atitinkamai kaip vartotoja nelaikytina silpnesne šalimi. Antra, teismo vertinimu dėl šio sprendimo 14–16 punktuose išdėstytų motyvų, tarp šalių pasirašytos Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo trišalės sutartis Nr. SV0004912 nedraudžia įstatymas ir kiti teisės aktai, kaip tokios. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad pasirašyta trišalė sutartis visų pirma įpareigoja MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip šilumos energijos vartotoją, atsiskaityti su ieškove, tačiau J. S., kaip turto savininkė, laisva valia prisiėmė atsakomybę jos turto nuomininkei nevykdant įsipareigojimų šilumos tiekėjui, padengti nuostolius šilumos tiekėjui. Atsakovė J. S., byloje atstovaujama profesionalaus teisininko, neteikė priešieškinio ir savarankišku reikalavimu neprašė pripažinti tarp šalių pasirašytos trišalės sutarties negaliojančia ir neginčijo nurodytos sutarties sąlygų kaip nesąžiningų. Kadangi tarp šalių pasirašyta trišalė sutartis nėra laikytina vartojimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnis), teismas neturi pareigos patikrinti pasirašytos trišalės sutarties sąlygų sąžiningumo ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Kadangi, kaip minėta, byloje nebuvo pateiktas priešieškinys dėl sutarties Nr. SV0004912 sąlygos nesąžiningumo ar pripažinimo negaliojančia, teismas sąlygų galiojimo / negaliojimo, taip pat nesąžiningumo nevertina.

18.        Kadangi ieškovei suteikus paslaugas atsakovės savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir atsakovės turi subsidiarią prievolę sumokėti ieškovei 1 568,77 Eur Eur skolą ieškovei (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

19.        Ieškovė prašo priteisti subsidiariai 89,85 Eur delspinigių.

20.        Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo trišalės sutarties Nr. SV0004912 9.3 punktu numatė, kad mokami 0,05 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių subsidiariai 89,85 Eur delspinigius, paskaičiuotus už ne daugiau kaip 6 mėnesius, taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovių priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 658,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22.        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovių priteisia subsidiariai 38 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų teismui parengimą, viso – 159 Eur.

24. Atsakovės J. S. prašymas dėl 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis po 150 Eur iš kiekvieno atmestinas ieškovės ieškinį patenkinus visiškai.

25. Teismas šioje byloje patyrė 12,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios priteistinos MB „(duomenys neskelbtini)“.

26. Iš atsakovės J. S. valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu J. S., nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 568,77 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 77 centus) skolos, 89,85 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 85 centus) delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 658,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2005 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, kodas 140249252, naudai.

Priteisti iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 12,05 Eur (dvylika eurų 5 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.   

Teisėjas                                                                  Dmitrij Rancev