Civilinė byla Nr. 2A-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.1.; 35.4.; 35.5.; 42.8.;
44.1.; 52.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės
Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,
ieškovės A. Č.
atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,
atsakovo UAB ,,Molesta“ atstovui advokatui Arūnui
Petrauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-465-565/2008 pagal ieškovės A.
Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, asociacijai
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams dėl žalos atlyginimo bei pažymos
panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovė A. Č. kreipėsi
į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams UAB
„Molesta“, asociacijai Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, prašydama priteisti
iš atsakovo UAB „Molesta“ 1 444 948,18 Lt tiesioginių nuostolių, 3 580 832,90
Lt negautų pajamų, 67 597,85 Lt delspinigių, 174 221,25 Lt baudų bei 6 procentų
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško
teismo sprendimo įvykdymo; panaikinti atsakovo asociacijos Vilniaus prekybos,
pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažymą Nr. 01-5/365 „Dėl
nenugalimos jėgos (force majeure)
aplinkybių“. Ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB „Molesta“ 2006 m. kovo 7 d.
sudaryta statybos generalinės rangos sutartimi Nr. 1/06 (toliau tekste – rangos
sutartis) įsipareigojo prisiimti visą riziką, susijusią su statomu turistų
apgyvendinimo ir paslaugų kompleksu, esančiu (duomenys
neskelbtini), kol jis bus visiškai užbaigtas ir perduotas ieškovei. Ieškovės
teigimu, po gaisro, įvykusio statybos objekte naktį iš 2007 m. liepos 13 d. į
14 d., atsakovas pareiškė, jog toliau nebevykdys savo sutartinių įsipareigojimų
ir atsisakymą grindė gaisru, kaip nenugalimos jėgos aplinkybe, kurios buvimas,
pasak atsakovo, atleidžia jį nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą.
Ieškovė atsakovo atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus vertino kaip
vienašalį ir neteisėtą rangos sutarties nutraukimą, neegzistuojant atsakovo
nurodytai nenugalimos jėgos aplinkybei. Ieškovė nurodė, jog gaisras, įvykęs
naktį iš 2007 m. liepos 13 d. į 14 d., neatitinka nei vieno iš Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuluotų kriterijų, kuriuos privalo atitikti nenugalimos jėgos
aplinkybe laikytinas įvykis. Ieškovės teigimu, atsakovas UAB „Molesta“,
veikdamas kaip protingas, atidus ir rūpestingas rangovas, turintis ilgametę
statybos darbų vykdymo praktiką, galėjo iš anksto numatyti gaisro atsiradimo
galimybę ir imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Be to, nėra jokių objektyvių
kliūčių, trukdančių atsakovui iš naujo atstatyti turistų apgyvendinimo ir
paslaugų kompleksą. Ieškovės nuomone, atsakovo UAB „Molesta“ elgesys, kai
nebuvo vykdoma statomo statinio fizinė apsauga, o pati statybvietė tinkamai
neaptverta, taip pat įstatymų nustatyta tvarka neapdrausta rangovo civilinė
atsakomybė, neatitinka elementariausių atidumo, rūpestingumo ir atsargumo standartų,
kurie keliami didelę statybos rangos darbų patirtį turinčiam rangovui. Be to,
rangos sutartimi atsakovas prisiėmė statomo turistų apgyvendinimo ir paslaugų
komplekso atsitiktinio žuvimo riziką, kol kompleksas bus visiškai užbaigtas ir
perduotas ieškovei. Ieškovės teigimu, nesant aplinkybių, dėl kurių gaisras
galėtų būti pripažintas nenugalima jėga, naikintina atsakovo Vilniaus prekybos,
pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 01-5/365 „Dėl
nenugalimos jėgos (force majeure)
aplinkybių“.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d.
sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovui UAB „Molesta“ 10 000 Lt
bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovui asociacijai Vilniaus prekybos,
pramonės ir amatų rūmams 3 540 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės A. Č. valstybės naudai 25
090,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovė A. Č. ir atsakovas UAB ,,Molesta“ 2006 m. kovo 7
d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1/06 (rangos sutartį), kuria atsakovas
įsipareigojo iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. pastatyti ieškovei turistų
apgyvendinimo ir paslaugų kompleksą (duomenys
neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti
atsakovui nustatyto dydžio atlyginimą. Teismo nuomone, pateikti į bylą įrodymai
patvirtina, kad atsakovas atliko ir perdavė ieškovei didžiąją dalį rangos
sutartyje nurodytų darbų (pastatytas pastatas, uždengtas stogas).
Teismas konstatavo, kad naktį iš 2007 m. liepos 13 d. į
14 d. statomame pastate kilo gaisras ir gaisro metu pastatas visiškai sudegė.
Teismas pažymėjo, kad 2008 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 35-10(SI)
nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio atvirosios
ugnies šaltinio poveikio. Teismas taip pat konstatavo, kad specialisto išvadoje
nepatvirtintos versijos, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos
avarinio darbo režimo ar savaiminio medžiagų užsidegimo. Teismas pažymėjo, kad
dėl kilusio gaisro 2007 m. liepos 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau
asmuo (asmenys), galimai padegęs pastatą, nėra nustatytas.
Teismas nurodė, kad 2007 m. liepos 25 d. raštu Nr. 1228
atsakovas UAB ,,Molesta“ pranešė ieškovei A. Č., kad nebegali toliau vykdyti įsipareigojimų
pagal rangos sutartį, nes dėl gaisro, kurį atsakovas vertina kaip nenugalimą
jėgą, visiškai sudegė statomas pastatas.
Teismas nurodė, kad šalių rangos sutarties 10.1. punkte
numatyta, kad atsakovas yra atsakingas už statybos aikštelės aptvėrimą (jei to
reikalauja saugumas) ir ženklinimą. Statybos įstatymo 15 straispnio penktosios
dalies 5 punkte numatyta rangovo pareiga užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą
ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei
statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių,
poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus,
be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio
įstatymo 6 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Teismas pažymėjo, kad šios įstatymo
normos nustato rangovo pareigą aptverti satybos aikštelę tam, kad kiti asmenys
būtų apsaugoti nuo statybos darbų keliamo pavojaus, tačiau byloje nėra įrodymų,
kad toks pavojus realiai buvo.
Teismas nurodė, kad liudytojas S. Ž., atsakovo UAB „Molesta“ generalinis
direktorius, paaiškino, jog su ieškove buvo susitarta, kad statomo objekto
apsauga rūpinsis ji ir jog taip buvo padaryta taupant ieškovės išlaidas
statybai. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė, kuri
paaiškino, kad S. Ž. siūlė
jai pačiai pasamdyti žmones, kurie saugotų statomą objektą.
Teismas nurodė, kad šalių rangos sutarties 5.3 punkte
įtvirtinta ieškovės pareiga suteikti galimybę atsakovui bet kuriuo metu patekti
į statybos aikštelę, joje saugiai sandėliuoti reikalingas statybines medžiagas,
technologinę įrangą ir mechanizmus.
Teismas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė
sudarė darbo sutartį su J. M.,
kurį priėmė dirbti sargu-pagalbiniu darbininku kaimo turizmo ir paslaugų
komplekse, ir sutarties 10 punkte numatyta, kad J. M. materialiai atsako už saugomą turtą. Teismas
pažymėjo, kad J. M.,
apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. liepos 25 d.,
paaiškino, kad pas ieškovę, kuri statosi poilsiavietę, jis dirbo sargu,
dirbdavo nuo vakaro iki ryto. Teismas konstatavo, kad 2007 m. liepos 14 d.
įvykio vietos apžiūros protokole J.
M. įvardintas kaip ieškovės turistų apgyvendinimo ir paslaugų
komplekso aikštelės sargas. Ieškovė, apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo
metu 2007m. liepos 31 d., paaiškino, kad 2007 m. liepos 13 d. jai išvykstant iš
statybvietės, į darbą jau buvo atvykęs statybvietės sargas J. M.. Teismas pažymėjo, kad iš turistų
apgyvendinimo ir paslaugų komplekso schemos matyti, kad statybininkų vagonėliai,
viename iš kurių būdavo bei nakvodavo J.
M. ir būdavo šuo, kurį atsivežė J. M., yra būtent šalia statomo turistų
apgyvendinimo ir paslaugų komplekso, o ne prie kitų objektų. Teismas nurodė,
kad aplinkybę, jog statomo objekto apsauga rūpinosi ieškovė, patvirtino ir
atsakovo UAB „Molesta“ statinio vadovas liudytojas J. L. ir statybinių darbų vadovas liudytojas J. I..
Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai
patvirtina, kad ieškovė tiesiogiai samdė asmenis darbui statomame turistų apgyvendinimo
ir paslaugų komplekse, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė šių asmenų buvimą
statybvietėje būtų derinusi ar apie jų buvimą būtų pranešusi atsakovui, ir kad byloje
taip pat nėra duomenų, kad ieškovė rangos sutarties vykdymo laikotarpiu būtų
kreipusis į atsakovą su raginimu užtikrinti statomo objekto apsaugą (CK 6.689
str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 21 d. ieškovė apdraudė
statomą kompleksą nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų veiklos ir gamtinių
jėgų.
Teismo nuomone, šie įrodymai leidžia konstatuoti, kad
ieškovė ir atsakovas UAB „Molesta“ susitarė, jog statomo objekto apsaugą
užtikrins ieškovė, ir ieškovė šį įsipareigojimą vykdė.
Teismas pažymėjo, kad norint aplinkybę pripažinti
nenugalima jėga, ji turi atitikti šiuos požymius: šios aplinkybės nebuvo
sutarties sudarymo metu ir jos atsiradimo šalys negalėjo protingai numatyti,
dėl atsiradusios aplinkybės sutarties objektyviai nebegalima įvykdyti, šalis,
neįvykdžiusi sutarties, tos aplinkybės negalėjo kontroliuoti ar negalėjo jai
užkirsti kelio, sutarties neįvykdžiusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių
atsiradimo rizikos (CK 6.212 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. specialisto
išvadoje Nr.35-10 (SI) nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl
pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Teismas pažymėjo, kad specialisto
išvadoje nepatvirtintos versijos, jog gaisras galėjo kilti dėl elektros
instaliacijos avarinio darbo režimo ar savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo.
Teismas nurodė, kad dėl kilusio gaisro (duomenys
neskelbtini) PGT 2007 m. liepos 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 091-07252-07,
tačiau asmuo (asmenys), galimai padegęs pastatą, nėra nustatytas. Teismo
teigimu, byloje nėra įrodymų, kad rangos sutarties sudarymo metu buvo duomenys
apie tai, kad grasinama padegti ar kitaip sunaikinti ieškovės planuojamą
statyti turistų apgyvendinimo ir paslaugų kompleksą (duomenys
neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieškovė, apklausiama liudytoja
ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. liepos 31 d., paaiškino, kad dėl statomo
komplekso niekas jai nėra atvirai grasinęs. Dėl nurodytų argumentų teismas
konstatavo, kad rangos sutarties sudarymo metu ir vėliau atsakovui nebuvo
žinomi duomenys, kad statomas turistų apgyvendinimo ir paslaugų kompleksas gali
būti padegtas ar kitaip sunaikintas dėl tyčinės trečiųjų asmenų veiklos.
Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai
patvirtina, kad nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2007 m. liepos 13 d. atsakovas buvo
atlikęs didžiąją dalį statybos darbų (pastatytas pastatas, uždengtas stogas,
atsakovui už atliktus darbus ieškovė yra sumokėjusi 1 167 207,02 Lt), visi darbai
turėjo būti baigti 2007 m. rugpjūčio 1 d. Teismas nurodė, kad 2007 m. liepos 14
d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad sudegė 1 200 m2 kaimo
turizmo ir paslaugų kompleksas (trys sublokuoti mediniai pastatai). Teismo
teigimu, dėl to tolesnis rangos sutarties vykdymas (pastato statybos pabaigimas)
objektyviai nebėra galimas, o sudegusio pastato atstatymas į padėtį, buvusią
iki gaisro, atsižvelgiant į statybos darbų apimtį, trukmę ir vertę,
nelaikytinas galimybe įvykdyti sutartį, nes sutartis jau buvo beveik įvykdyta,
ir tai galėtų būti tik naujos sutarties objektas. Teismas, atsižvelgdamas į
tai, kad gaisras kilo dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, konstatavo,
kad atsakovas šios aplinkybės negalėjo kontroliuoti ar užkirsti jai kelio, t. y.
gaisras kilo ne dėl atsakovo kaltės.
Teismas nurodė, kad CK 6.282 straipsnio pirmosios
dalies ir šalių rangos sutarties 4.4 punkto nuostatos, kad statybos objekto
atsitiktinio žuvimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui,
aiškintinos taip, kad rangovas neturi teisės reikalauti apmokėti už darbą ar
sunaudotas medžiagas, jei sutarties objektas atsitiktinai žūna. Teismo teigimu,
šis rizikos prisiėmimas savo pasekmėmis nėra tapatus rizikos prisiėmimui CK
6.212 straipsnio prasme, t. y. atsakovo pareigai įvykdyti sutartį ar atlyginti
atsisakymu įvykdyti sutartį patirtus nuostolius, jei statybos objektas žūna dėl
aplinkybių, kurių atsiradimą atsakovas negalėjo numatyti. Teismas pažymėjo, kad
sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu nebuvo jokių duomenų apie grasinimus
padegti ar kitaip sunaikinti ieškovės statomą turistų apgyvendinimo ir paslaugų
kompleksą.
Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad gaisras,
vykęs naktį iš 2007 m. liepos 13 d. į liepos 14 d. ieškovės statomame turistų
apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, (duomenys
neskelbtini), pripažintinas nenugalima jėga, dėl kurios atsakovas UAB
„Molesta“ atleistinas nuo atsakomybės už 2006 m. kovo 7 d. statybos generalinės
rangos sutarties Nr. 1/06 nevykdymą (CK 6.212 str. 1, 3 d.).
Teismas nurodė, kad atsakovas asociacija Vilniaus
prekybos, pramonės ir amatų rūmai atsakovo UAB „Molesta“ prašymu 2007 m.
rugpjūčio 22 d. išdavė pažymą Nr. 01-5/365 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių“, kurioje nurodyta,
kad atsakovo UAB „Molesta“ pateikti dokumentai įrodo nenugalimos jėgos
aplinkybių, kurias sukėlė gaisras, kilęs 2007 m. liepos 14 d., kurio metu
sudegė statomas (duomenys neskelbtini), turistų
apgyvendinimo ir paslaugų kompleksas, egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad pagal
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2 straipsnio pirmąją dalį rūmai yra
savanoriški juridinių ir fizinių asmenų susivienijimai, įgyvendinantys verslo
savivaldos principus, rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Teismas konstatavo,
kad pažymų išdavimo tvarką nustato Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222
patvirtinta Nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka (toliau tekste – Tvarka).
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Molesta“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su
prašymu išduoti nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančią pažymą ir pateikė Tvarkos
3 punkte numatytus dokumentus: 2006 m. kovo 7 d. statybos generalinės rangos
sutarties Nr.1/06 nuorašą, Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m.
rugpjūčio 1 d. pažymos Nr. 8-50 „Dėl gaisro naujai statomame pastate (duomenys neskelbtini)“ nuorašą, rašto Nr.1228
ieškovei „Dėl negalėjimo vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal 2006 m. kovo 7
d. statybos rangos sutartį Nr.1/06“ nuorašą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas asociacija
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2007 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 01-5/358
paprašė (duomenys neskelbtini) priešgaisrinę
gelbėjimo tarnybą suteikti papildomą informaciją apie kilusį gaisrą. Teismas
nurodė, kad Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
išnagrinėja prašymą per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo. Teismas
pažymėjo, kad norminiai aktai nesuteikia rūmams teisės tirti įvykius, kurie
galėjo sukelti nenugalimos jėgos aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių teismas
padarė išvadą, kad rūmai, kaip ekonomine veikla užsiimančių subjektų savivaldos
susivienijimas, jiems suteiktos kompetencijos ribose išduodami pažymas apie
nenugalimos jėgos aplinkybes, atlieka formalų pareiškėjo pateiktų dokumentų
tyrimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui asociacijai Vilniaus
prekybos, pramonės ir amatų rūmai pateiktuose dokumentuose nebuvo akivaizdžių
duomenų apie tai, kad kilęs gaisras neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių
požymių, nurodytų CK 6.212 straipsnio pirmojoje dalyje ir Vyriausybės 1996 m.
liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 2 punkte, konstatavo, kad atsakovas asociacija
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai turėjo pagrindą išduoti 2007 m.
rugpjūčio 22 d. pažymą Nr. 01-5/365.
Teismas konstatavo, kad iš ieškovės valstybei
priteistina: 25 000 Lt žyminis mokestis ir 90,10 Lt pašto išlaidos.
Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį,
sudėtingumą ir atsakovo UAB ,,Molesta“ atstovo suteiktų paslaugų apimtį, taip
pat į užmokesčio dydžius, nustatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovui UAB ,,Molesta“ priteistinos išlaidos už
advokato pagalbą mažintinos iki 10 000 Lt, todėl iš ieškovės atsakovo
asociacijai Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams priteistina 3 540
Lt, o atsakovui UAB ,,Molesta“ – 10 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. Č. prašo apeliacinės instancijos teismą
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovo UAB ,,Molesta“ civilinė atsakomybė gali
būti netaikoma tik vieninteliu atveju – esant force majeure aplinkybėms (CK 6.212, 6.253 str.), tačiau net ir
netaikant civilinės atsakomybės turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas
(CK 6.145 str. 1 d.).
2. Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimo
motyvuojamąją dalį, tikėtina išvada, kad teismas asociacijos Vilniaus prekybos,
pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. 01-5/365 (toliau
tekste – pažyma) nelaikė materialines teisines pasekmes sukeliančiu aktu, ir
tokiu atveju pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, todėl byla dalyje dėl
reikalavimo panaikinti pažymą teismas privalėjo nutraukti kaip nenagrinėtiną
teisme (CPK 293 str. 1 p.).
3. Nepaisant to, kas pagal sutartį turėtų pareigą
saugoti rangos objektą, tokios pareigos vykdymas ar netinkamas vykdymas neturi
teisinės reikšmės force majeure
aplinkybių konstatavimui ir toks netinkamas pareigos vykdymas gali turėti
reikšmės tik atleidžiant skolininką nuo atsakomybės kitais teisiniais
pagrindais.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys susitarė,
jog statomo objekto apsaugą užtikrins ieškovė. Rangos sutarties 4.4 punkte
aiškiai išreikšta, kad statinio apsaugą užsakovas perima nuo galutinio darbų
priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Teismas netinkamai aiškino šalių
rangos sutarties sąlygas.
5. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas
UAB ,,Molesta“ privalėjo rūpintis statomo objekto apsauga ir kad šalys nesusitarė,
jog statomo objekto apsaugą perima ieškovė. Visi rangos sutarties pakeitimai
buvo atliekami raštu ir tokie pakeitimai buvo sudaryti 2006 m. kovo 30 d. bei
2006 m. lapkričio 15 d.
6. Teismas nepagrįstai draudimo sutarties sudarymą
vertino kaip aplinkybę, patvirtinančią apsaugos perėmimą, tačiau draudimo
sutarties sudarymas buvo tik dar vienas iš ieškovės veiksmų, kuriais ji siekė
minimalizuoti su projekto neįgyvendinumu susijusią riziką.
7. Taikydamas pirmąją CK 6.212 straipsnio sąlygą
teismas nepagrįstai susiaurino ją susiedamas numatymą su konkrečiomis, tačiau
nenustatytomis gaisro priežastimis – trečiųjų asmenų tyčine veika, nors tokią
prielaidą galima daryti, tačiau tai nėra įrodyta.
8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangos sutarties
objektyviai negalima įvykdyti ir kad iki gaisro buvusio statinio atstatymą
reikia laikyti naujos sutarties objektu.
9. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad atsakovas
UAB ,,Molesta“ negalėjo užkirsti galimybės gaisrui ir dėl to įvykęs gaisras
negali būti laikomas kaip neišvengiama aplinkybė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB
,,Molesta“ prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti apeliacinį skundą,
palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra
nepagrįsti ir kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodomos turinčios bylai
reikšmės aplinkybės bei netinkamai aiškinamos teisės normos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas asociacija
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašo apeliacinės instancijos teismą
atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos
teismo sprendimas yra pagrįstas ir kad apeliacinio skundo argumentai nėra
pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. kovo 23 d. nutartį iš dalies ir priimti naują sprendimą ieškinį dėl
1 444 498,18 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo tenkinti. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalies ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties
dalies, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 3 580 832,90
Lt negautų pajamų, 67 597,85 Lt delspinigių, 174 221,25 Lt baudų
ieškovė apeliacine tvarka neskundė, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra
įsiteisėjęs. Kasacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
spalio 24 d. sprendimo dalį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 24 d.
nutarties dalį, kuriomis buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 444 498,18
Lt dėl žalos atlyginimo panaikino ir bylą perdavė šioje dalyje nagrinėti iš
naujo apeliacine tvarka.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo
jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar
sužalojimą (CK 6.65 str.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. rugsėjo 23
d. nutartimi konstatavo, kad esant įstatymu ir rangos sutartimi atsakovui
(rangovui) nustatytai statybos objekto apsaugos prievolei ir atitinkamai iš
sutarties sąlygos atsakovui kylančiai statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar
sugedimo rizikai, aplinkybė, kad rangovas (atsakovas) neužtikrino statybos
objekto apsaugos ir dėl tokio jo nerūpestingumo atsiradus pašalinių atviros
ugnies šaltinių poveikio galimybei, lemia taikyti rangovui atsakomybę, t. y.
atsiranda rangovo turtinė prievolė atlyginti užsakovui patirtus tiesioginius
nuostolius. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino atsakovo civilinę
atsakomybę už statybos objekto – Turistų apgyvendinimo ir paslaugų komplekso (duomenys neskelbtini), žuvimą gaisro metu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimas atmesti ieškinį ir išaiškinęs
tarp ieškovo ir atsakovo 2006 m. kovo 7 d. sudarytos statybos generalinės
rangos sutarties sąlygas, konstatavo, kad atsakovas pagal sutartį buvo
prisiėmęs statomo objekto apsaugos prievolę ir riziką dėl statomo objekto
atsitiktinio žuvimo ar sugedimo. Bylą kasacinės instancijos teismas grąžino
nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui nustatyti tiesioginių
nuostolių dydį.
Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra
privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.). Todėl
apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo
2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais, nebenustatinėja
atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir sprendžia klausimą dėl
tiesioginių nuostolių atlyginimo ieškovei dydžio.
Civilinė atsakomybė tai prievolė, kuri atsiranda
neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą.
Veikimas arba neveikimas, kurių pagrindu atsiranda civilinė atsakomybė,
paprastai pažeidžia asmens turtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra
turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti patirtą
žalą, o kita šalis privalo atlyginti patirtą žalą. Sutartinėje atsakomybėje
turtinę žalą sudaro dvi rūšys: tiesioginė (reali) ir negautos pajamos. Ieškovas
nurodo, kad sunaikinto turto vertė yra 2 294 888 Lt: 1. Atsakovui už statybos
darbus tiesiogiai sumokėta – 1 167 207,02 Lt; 2. Subrangovui UAB ,,Kaimo sodyba“ – 892 647,12 Lt; 3. Už
projektinę dokumentaciją ir verslo planą – 69 820 Lt; 4. Rangos darbai
atlikti kitų asmenų – 16 904,97 Lt; 5. Ieškovės pirktos medžiagos –
26 209 Lt; 6. Įrengimų pirkimo rezervacijos sutartis – 2 000 Lt; 7.
Bankui sumokėta palūkanų ir įsipareigojimų mokestis – 128 599 Lt; 8. Papildomai
sumokėta darbininkams – 1 500 Lt.
Draudimo kompanijai sumokėjus 850 000 Lt, ieškovė
nuo šios dalies ieškinio atsisakė (2 294 888,19 – 850 000 Lt) ir
pagal patikslintą ieškinį prašė priteisti 1 441 888,18 Lt.
Ieškovė nuo apeliacinio skundo dalies panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas
reikalavimas priteisti 284 707,28 Lt (263 405,66 Lt grąžintas PVM ir
21 302,62 Lt banko sumokėta kompensacija už palūkanas) atsisako. Ieškovės
atsisakymas nuo dalies apeliacinio skundo priimamas ir apeliacinis procesas dėl
2008 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas
ieškovės reikalavimas 284 707,28 Lt sumai, nutraukiamas (CPK 308 str.).
Prašymas grąžinti iš valstybės biudžeto 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio
netenkintinas, nes ieškovė į biudžetą yra įmokėjusi tik dalį žyminio mokesčio,
nuo dalies mokesčio mokėjimo ji yra atleista, kita dalis žyminio mokesčio
mokėjimo buvo atidėta.
Iš viso ieškovė prašė priteisti iš atsakovo
1 160 179,90 Lt žalos (t. 6, b. l. 183).
Turto netekimas arba sužalojimas yra žala. Žala
įvertinta pinigais vadinama nuostoliais. Kokios vertės turtą ieškovė prarado
įrodo ieškovės į statybą investuotos lėšos. Ieškovė atsakovui už pagal statybos
rangos sutartį atliktus darbus yra sumokėjusi 1 167 207 Lt.
Aplinkybės, kad 1 167 207 Lt iš ieškovės yra gavęs, atsakovas
neginčija. Subrangovui UAB ,,Kaimo statyba“ už atliktus statybos darbus ieškovė
sumokėjo 852 647,12 Lt (AB ,,Parex bankas“ 2006-04-21 pervedė 432 647,12
Lt, 2006-07-14 – 210 000 Lt, 2006-09-15 – 100 000 Lt, 2006-11-02 –
40 000 Lt ir 40 000 Lt pagal kasos
pajamų orderį (t. 1, b. l. 80, 83, 85, 87, 160-164, 165; t. 2, b. l.
151-157; t. 4, b. l. 205-206).
Atsakovas teigia, kad ieškovė pati pasirinkinėjo
subrangovus ir vykdė atsiskaitymus su jais, nederindama pozicijų su atsakovu,
todėl 852 647,12 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo subrangovui UAB ,,Kaimo
statyba“ yra nesusiję su generalinės sutarties vykdymu. Šiuos atsakovo
argumentus paneigia 2006 m. kovo 10 d. sudaryta statybos subrangos sutartis su
UAB ,,Kaimo statyba“ (t. 4, b. l. 200-206). Pagal šios sutarties sąlygas, kurią
sudarė atsakovas (genrangovas) UAB ,,Kaimo statyba) (subrangovas) ir ieškovė
(užsakovė) turėjo pareigą už atliktus darbus tiesiogiai atsiskaityti su
subrangovu. Be to pats trišalės sutarties pasirašymo faktas patvirtina, tarp
ieškovės ir atsakovo pasiektą susitarimą dėl subrangovo ir atsiskaitymo
tvarkos. Darbai, atlikti pagal subrangos sutartį su UAB ,,Kaimo statyba“ buvo įskaičiuoti į generalinės rangos
sutarties, sudarytos su atsakovu kainą (t. 6, b. l. 172-173). Išdėstytų
argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad 852 647,12 Lt, kuriuos
ieškovė sumokėjo tiesiogiai subrangovui sudaro netekto turto vertę, kurią, kaip
ieškovei padarytą žalą, atlygina atsakovas (CK 6.682 str. 1 d.).
Objekto Kaimo turizmo ir paslaugų komplekso statybą
finansavo NORD/LB bankas pagal 2006 m. kovo 17 d. su ieškove sudarytą
kreditavimo sutartį Nr. 120 (t. 1, b. l. 87-97). Ieškovė pagal šią sutartį
bankui yra sumokėjusi 9 972,17 Lt įsipareigojimo mokesčio ir 118 672,77
Lt palūkanų (t. 2, b. l. 28). Palūkanos 118 627,17 Lt ir 9 972,17 Lt
įsipareigojimo mokestis, kuriuos ieškovė sumokėjo bankui, laikytinos ieškovės
realiai patirtais nuostoliais (žala). Šiuos mokėjimus ieškovė atliko už iš
banko gautą kreditą, investuotą į statybos objektą, kurį ieškovė prarado
palūkanas, todėl atsakovas šiuos nuostolius (žalą) turi atlyginti (CK 6.682
str. 1 d.). Už objekto ,,Kaimo turizmo apgyvendinimo ir paslaugų komplekto“
architektūrinės ir konstrukcinės dalies techninį planą ieškovė bendrovei ,,Fasadas“
sumokėjo 8 260 Lt (t. 1, b. l. 98-102). Šių darbų atlikimas yra
neatsiejama sunaikinto objekto dalis, nes jie yra būtini statant naują objektą.
Sunaikinus statomą objektą, objekto techninis projektas, kaip ir pats
sunaikintas objektas, netenka vertės. Todėl ieškovės išlaidos, patirtos už statomo
objekto techninio projekto paruošimą, yra vertintinos kaip reali žala, kurią
atsakovas turi atlyginti (CK 6.682 str. 1 d.).
Ieškovė prašo kompensuoti žalą, kurią ji patyrė dėl
atliktų statomo objekto projektavimo darbų, kuriuos atliko TŪB ,,Selda“ –
7 000 Lt, E. Kril projektavimo individuali įmonė – 7 000 Lt, J. C. įmonė ,,Joringė“ – 1 770
Lt, V. A. – 2 500 Lt,
UAB ,,Ekspertika“ 2 360 Lt. Ieškovė šiuos reikalavimus grindžia su
minėtais rangovais sudarytomis sutartimis bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo
aktais, tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ji realiai turėjo minėtas
išlaidas nepateikė, t. y. įrodymų, kad už atliktus darbus buvo sumokėta. Todėl
minėti reikalavimai apmokėti už projektavimo darbus netenkintini (CPK 178
str.). Taip pat netenkintinas reikalavimas apmokėti 26 209,13 Lt už
papildomų medžiagų įsigijimą. Medžiagų įsigijimo ir apmokėjimo už jas faktas
pagrįstas mokestiniais dokumentais, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad šios
medžiagos buvo panaudotos būtent atsakovo statomame objekte, nepateikta (CPK
178 str.).
Išlaidos (UAB ,,Baltijos agroverslo projektai“ – 4 130
Lt, UAB ,,Edasta“ – 15 930 Lt), kurias ieškovė patyrė sumokėdama
konsultacinėms įmonėms rengiant konkurso dokumentaciją investicijų
įgyvendinimui, verslo planus, nelaikomos nuostoliais (žala), tiesiogiai
atsiradusiais dėl statybos objekto žuvimo, todėl ieškovei nekompensuojamos.
Ieškovė už pagalbinių darbų statybos objekte atlikimą
darbininkams yra sumokėjusi 18 404,97 Lt. Šios ieškovės patirtos išlaidos
taip pat nepriskirtinos prie patirtų tiesioginių nuostolių (žalos). Asmenys,
kuriems ieškovė sumokėjo šią sumą, vykdė darbus ne kaip subrangovai ir šie
darbai nėra susiję su generalinės statybos rangos sutarties vykdymu, kaip ir
2 000 Lt rezervacijos mokesčio, sumokėto UAB „MBR parduotuvių ir restorano
įranga“ už kavos aparato, plautuvių, šaldiklių ir kitos įrangos įsigijimą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija
sprendžia, kad tiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl statomo
objekto ,,Kaimo turizmo ir paslaugų kompleksas“ žuvimo dydis yra 1 062 005,80
Lt.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos
bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė
yra sumokėjusi žyminio mokesčio: 5 000 Lt už ieškinį, 3 000 Lt už
apeliacinį skundą ir 3 450 Lt už kasacinį skundą. Už ieškinį 25 000 Lt
žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Nuo 27 000 Lt žyminio mokesčio
mokėjimo už apeliacinį skundą ir 15 000 Lt už kasacinį skundą ieškovė buvo
atleista. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 26 proc. reikalavimų),
ieškovė turėtų sumokėti 22 200 Lt žyminį mokestį, o atsakovas – 7 800
Lt (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė už ieškinį buvo sumokėjusi 5 000 Lt žyminį
mokestį, kitos žyminio mokesčio dalies (25 000 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas
iki sprendimo priėmimo. Todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistinas
17 200 Lt (22 200 Lt – 5 000 Lt) žyminis mokestis, o iš atsakovo
ieškovės naudai priteistinas 7 800 Lt (30 000 Lt – 22 200 Lt)
žyminis mokestis. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytos taisyklės taikomos
taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir
kasacinius skundus. Ieškovė apeliacinės instancijos teismą prašė priteisti iš
atsakovo 1 160 179,90 Lt. Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį
skundą patenkinus iš dalies (patenkinta 92 proc. reikalavimų), ieškovė turėtų
sumokėti 1 248 Lt žyminį mokestį, o atsakovas 14 354 Lt. Ieškovė už
apeliacinį skundą buvo sumokėjusi 3 000 Lt žyminį mokestį, nuo kitos
dalies mokėjimo buvo atleista. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas
1 752 Lt (3 000 Lt – 1 248 Lt) žyminis mokestis už apeliacinį
skundą ir valstybės naudai – 12 602 Lt (15 602 Lt – 3 000 Lt). Ieškovė
kasacinės instancijos teismą prašė priteisti iš atsakovo 1 444 498,18
Lt. Kasacinės instancijos teismui patenkinus kasacinį skundą, atsakovas turėtų
sumokėti 18 445 Lt žyminį mokestį. Ieškovė už kasacinį skundą buvo
sumokėjusi 3 450 Lt žyminį mokestį, nuo kitos dalies mokėjimo buvo
atleista. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 3 450 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą ir
valstybės naudai – 14 995 Lt (18 445 Lt – 3 450 Lt).
Teisėjų kolegija, spręsdama išlaidų advokato pagalbai
apmokėjimo atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškinys patenkintas
iš dalies, taip pat į ieškovo ir atsakovo advokatų atlikto darbo pobūdį,
paruoštų dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, darbo ir laiko sąnaudas, taip
pat į teisingumo ir protingumo principus bei siekiant šalių pusiausvyros ir
proporcingumo, mano esant protinga iš ieškovės atsakovo naudai priteisti
10 000 Lt už advokato pagalbą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 10 000
Lt už advokato pagalbą (CPK 98 str. 1 ir 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u
t a r i a:
Priimti ieškovės A. Č. atsisakymą nuo 284 708,28 Lt sumos
ieškinio reikalavimo ir apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007
m. spalio 24 d. sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas 284 708,28
Lt sumai, nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo
dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1 062 005,80 Lt
nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės A. Č. UAB „Molesta“ ir valstybės naudai
priteisimo panaikinti ir ieškinio reikalavimą dėl 1 062 005,80 Lt
nuostolių priteisimo patenkinti.
Priteisti iš UAB ,,Molesta“ (į. k. 167553831) ieškovės A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 062 005,80
Lt nuostoliams atlyginti, 7 800 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovo UAB ,,Molesta“ naudai 10 000
Lt advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės A. Č. valstybės naudai 17 200 Lt žyminį
mokestį.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d.
sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Molesta“ ieškovės A. Č. naudai 1 752 Lt
žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Molesta“ valstybės naudai
12 602 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Molesta“ ieškovės A. Č. naudai 3 450 Lt
žyminį mokestį už kasacinį skundą
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Molesta“ valstybės naudai 14 995
Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Molesta“ ieškovės A. Č. naudai 10 000 Lt advokato
pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovės A. Č. ir atsakovo UAB „Molesta“ lygiomis dalimis
102 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybės naudai.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Danutė Milašienė
Vigintas Višinskis